Lėmė padidėjusi šernų populiacija?
Šalyje vėl sparčiai plinta afrikinis kiaulių maras, o vienu iš karščiausių taškų tapo Biržų rajonas. Vien per pirmuosius keturis šių metų mėnesius pavojingas virusas nustatytas 202 šernams. Jie buvo rasti nugaišę arba sumedžioti 89 rajono vietose, daugiausia Biržų girioje netoli Latvijos sienos.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Biržų skyriaus veterinarijos gydytoja-inspektorė Vaida Vološina sakė, kad daugiausia randama gaišenų. Vis dėlto keletą pastarųjų savaičių medžiotojai pašauna ir po vieną kitą užsikrėtusį šerną.
Pašnekovės teigimu, tikrosios tokio spartaus afrikinio kiaulių maro plitimo priežasties turbūt niekas nežino. Manoma, kad tai lėmė pastaruoju metu labai padidėjusi šernų populiacija. Šių žvėrių buvo smarkiai sumažėję per pirmąją viruso bangą prieš 6–7 metus, bet jie atsigavo.
„Mūsų centrinės tarnybos specialistai dar pernai vasarą, kai neturėjome nė vieno atvejo, Biržų rajonui prognozavo antrą šio viruso bangą. Jie matė didėjantį sumedžiotų šernų skaičių, įvertino tai, kad pernai vasarą Latvijoje virusas jau buvo pakilęs“, – kalbėjo V.Vološina.
Kiaulių ūkių užkratas nepasiekė
Gydytoja-inspektorė pasidžiaugė, kad užkratas šiemet kol kas nepersimetė į gyventojų kiaulių ūkius, nors atšilus orams ši rizika padidėja.
Pasak V.Vološinos, dabar daug mažiau gyventojų augina kiaules. Iš anksčiau rajone buvusių daugiau kaip 100 mažųjų kiaulių ūkių nebelikę ir pusės.
„Per pirmąją maro bangą kažkiek žmonių atsisakė kiaulių, nes jiems turbūt buvo per sunku laikytis saugumo reikalavimų“, – svarstė gydytoja-inspektorė.
Kad neužkrėstų savo kiaulių, gyventojams patariama grįžus iš miško ar lauko darbų neiti į kiaulių laikymo vietas su tais pačiais drabužiais ir avalyne.
V.Vološina sakė, kad šernų gaišenas aptinka ne tik savo medžioklės plotus apžiūrintys medžiotojai, bet ir elnių ar briedžių ragų ieškotojai, Nemunėlio ir Apaščios upėse meškeriojantys žvejai, sraigių rinkėjai paupiuose.
Pranešęs apie rastą šerno gaišeną žmogus gauna 30 eurų išmoką.