Parama – pripažintoms gamintojų organizacijoms
Šiuolaikiniam ūkininkavimui nebeužtenka vien derlingos žemės ir palankių orų – tam reikalingos tvirtos organizacinės struktūros, pažangios technologijos bei didesnė derybinė galia maisto tiekimo grandinėje. Europos Sąjunga puikiai supranta šiuos poreikius, todėl tikslinę paramą skiria per pripažintas gamintojų organizacijas, skatindama tvarų augimą, inovacijas bei atsparumą klimato kaitai.
Norėdami gauti šią paramą, pareiškėjai privalo atitikti nustatytus kriterijus. Gauti finansavimą gali tik oficialiai pripažintos vaisių ir daržovių gamintojų organizacijos. Tai gali būti kooperatyvai, asociacijos ar žemės ūkio bendrovės, vienijančios bent penkis narius, kurių metinė apyvarta siekia ne mažiau kaip 300 tūkst. eurų.
Parama pripažintoms vaisių ir daržovių gamintojų organizacijoms skiriama įgyvendinti patvirtintas 3–7 metų veiksmų programas, kurios padeda stiprinti rinkos pozicijas, investuoti į gamybą bei skatinti pardavimus. Finansavimas teikiamas negrąžintina subsidija per Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Paramos intensyvumas gali siekti iki 50–60 proc. tinkamų išlaidų, o tam tikroms veikloms – iki 80–100 proc.
Nepriklausomai nuo projekto apimties, parama negali viršyti 4,1 proc. organizacijos parduodamos produkcijos vertės. Šis procentas tam tikrais atvejais gali išaugti iki 4,6, jeigu viršijanti suma naudojama krizėms valdyti ar prevencijai.
Remiama veikla apima didelį sričių spektrą, pradedant gamybiniais statiniais bei įranga ir baigiant rinkodara bei aplinkosauga:
• Investicijoms: statiniams ir įrangai įsigyti, gamybai planuoti, kokybei gerinti bei moksliniams tyrimams.
• Rinkodarai skatinti: produktų pristatymams ir degustacijoms parduotuvėse, bendradarbiavimui su prekybos tinklais. Taip pat prekės ženklams populiarinti, dalyvauti parodose bei mugėse, rinkodaros strategijoms rengti ir naujoms produktų linijoms kurti.
• Kokybei ir atsekamumui: vidaus kokybės sistemoms kurti, produktams sertifikuoti, auditams bei programinei įrangai, užtikrinančiai produkcijos kelią nuo lauko iki stalo.
• Krizėms valdyti: produkcijai pašalinti iš rinkos, kai ji nemokamai perduodama ligoninėms, vaikų globos namams ar kitoms įstaigoms.
Svarbu paminėti, kad į kiekvieną programą turi būti integruoti tvarumo principai: ne mažiau kaip 15 proc. išlaidų privaloma skirti klimato kaitai švelninti ir aplinką tausojantiems metodams, bent 2 proc. – inovacijoms ir mokslo tyrimams diegti, o administracinės išlaidos griežtai ribojamos iki 4 proc.
Iš pavienių žaidėjų tapo stipria jėga
Lietuvoje šios paramos galimybėmis kol kas pasinaudojo tik viena daržovių augintojų organizacija – žemės ūkio kooperatyvas „Agrolit“. Prieš 15 metų įkurtas kooperatyvas vienija dvi uždarąsias akcines bendroves ir 6 ūkininkus.
Šiandien „Agrolit“ valdo apie 27,39 hektaro šiltnamių plotą ir per sezoną užaugina bei parduoda apie 8 tūkst. tonų daržovių. Didžioji dalis produkcijos keliauja į Lietuvos prekybos tinklus, o dalis eksportuojama į Latviją ir Estiją.
Kooperatyvo kelias iki oficialaus pripažinimo užtruko – jis tik 2017 metais oficialiai tapo pripažinta vaisių ir daržovių gamintojų organizacija. Pasak kooperatyvo vadovo Viliaus Jundulo, šis statusas kooperatyvui tapo dideliu lūžiu: „Tai, kad tapome pripažinta gamintojų organizacija, leido mums iš pavienių žaidėjų tapti stipria jėga. Galimybė planuoti ilgalaikes veiklas su finansine parama iš esmės pakeitė mūsų požiūrį į modernizavimą.“
Tapęs pripažinta organizacija, vieną trejų metų veiksmų programą kooperatyvas įgyvendino 2019–2022 metais, kitą tokios pačios trukmės veiklos programą – 2023–2025 metais, sėkmingai pasiekdami pagrindinius įgyvendinimo rodiklius.
Pajutęs sėkmės skonį, „Agrolit“ šiemet pradėjo vykdyti naują 3 metų veiksmų programą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano sektorinę intervencinę priemonę „Parama gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje“, užtikrinančią nepertraukiamą novatoriškų daržovių auginimo metodų, tvarios aplinkosaugos praktikos ir pažangių rinkodaros strategijų integravimą. Kooperatyvas taip pat sustiprino savo derybines galias su prekybos tinklais bei užmezgė glaudesnį bendradarbiavimą su mokslo ir finansų institucijomis.
V. Jundulas akcentuoja, kad parama suteikia realią galimybę judėti į priekį.
„Šis paramos mechanizmas leidžia mums kasmet iki 8,2 proc. nuo apyvartos investuoti į produkcijos paruošimą, laikymą bei pristatymą pirkėjui. Kai paramos intensyvumas siekia iki 50 proc., atsiveria durys technologijoms, kurių vieni niekaip neįpirktume“, – sako vadovas.
(ŽŪM-23/26-10)
