Liūto dalį dengs Europa, bet milijoną patys krapštys
Panevėžio valdantieji pastarajame miesto tarybos posėdyje nubalsavo už tai, kad „Stasys Museum“ priestato statybos būtų vykdomos kartu su partneriu – Stasio Eidrigevičiaus menų centru.
Konservatorius Ignas Gaižiūnas klausė, kodėl teikti paraišką finansavimui gauti buvo pasirinkta būtent menų centro priestato statybai, o ne kitų miesto kultūros įstaigų rekonstrukcijai.
Pasak politiko, į tos pačios programos pinigus galėjo pretenduoti Muzikinis teatras ir Kultūros centras. Gavusios lėšų šios įstaigos taip pat galėtų pagerinti savo infrastruktūrą.
Savivaldybės administracijos Investicijų projektų skyriaus vedėjo pavaduotojas Donatas Mickevičius neatsakė į klausimą, tik patikino, kad šiuo atveju balsuojama vien dėl projekto partnerio, nes patį projektą taryba patvirtino dar birželį.
Jau rašėme, kad naujame muziejaus priestate numatyta įrengti apie 200 vietų salę, skirtą įvairiems renginiams, taip pat planuojama sukurti papildomas ekspozicijų sales trečiame ir ketvirtame aukštuose.
Numatyta įrengti erdvę menininkams ir kūrybinėms grupėms bei įkurti menininko dirbtuves pastato pastogėje. Taip pat bus įrengta antra požeminė 66 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.
Preliminari projekto vertė – per 9,4 mln. eurų, iš jų 8 mln. eurų tikimasi gauti iš Europos regioninės plėtros fondo, per 1,4 mln. eurų prisidės pati savivaldybė. Statybas planuojama baigti po trejų metų.
Abejojo, ar savivaldybė pajėgi įvykdyti projektą
Valdančiųjų atstovas Lauras Jag-minas buvo itin kritiškas saviesiems. Jis pareiškė, kad pagal dabartinę ekonominę situaciją Panevėžio savivaldybė finansiškai yra nepajėgi įvykdyti tokio dydžio projektą.
Demokratas aiškino, kad per šių metų tris ketvirčius miesto biudžeto svarbiausia dalis – gyventojų pajamų mokestis renkamas su 2 procentais viršaus, o štai paprastai būdavo surenkama 8–9 procentais daugiau ir visa tai garantuodavę biudžetui po kelis papildomus milijonus eurų.
Komiteto „Panevėžio labui“ atstovė Viktorija Vidžiūnienė teigė suprantanti, kad pradėtus darbus reikia užbaigti. Tačiau ji vylėsi, kad kitų metų miesto biudžete atsiras lėšų švietimo įstaigoms nupirkti kondicionierius, o darželių kiemus iškloti naujomis plytelėmis.
Lankomiems objektams neskiria būtinų pinigų
Opozicijos lyderė, konservatorė Indiana Grigienė menų centrą dar kartą prilygino monstrui, kuris praryja kitas miesto kultūros įstaigas.
„Lėlių vežimo teatrui reikia naujų patalpų, naujų įrengimų, galerijoms nenuperkami kondicionieriai, Muzikinis teatras su didele ir gražia programa veikia senoje, pasmirdusioje salėje. Bet žmonės ten eina. Tai ar menų centras yra prioritetas?“ – klausė I.Grigienė.
Taip ji leido suprasti, kad naujasis, visų išgarbintas menų centras nesulaukia jau tiek daug lankytojų, kiek pučiamas burbulas.
I.Gaižiūnas irgi klausė, kodėl pinigai investuojami į jau veikiančią įstaigą, o ne į kitas miestiečiams labai reikalingas erdves?
„Užuot investavę miesto biudžeto lėšas į griūvančias vietas, kuriose praktiškai nebegalima dirbti, renkamės investuoti pinigus į didžiulius, bet ne pirmos būtinybės projektus“, – sakė konservatorius.
Nors sprendimo projektui nepritarė ne tik opozicija, bet ir keturi valdančiųjų atstovai – L.Jagminas, buvęs demokratas Rimantas Narkūnas, socialdemokratai Kazimieras Armonavičius ir Simona Krupeckaitė-Leopold, kitų valdančiųjų balsų buvo sočiai, kad būtų galima valdžiai nusispjaut į išgirstus argumentus.
Tad jau antras sprendimas dėl S.Eidrigevičiaus menų centro plėtimo dar vienu pastatu, šįkart partneriu pasirenkant patį menų centrą, buvo priimtas.