„Naudingųjų“ partijos nariai – Storulė, Kelių Gaidelis, Alkoholikas, Motina Gegutė, Narkomanas ir Prostitutė – susitinka, nesimatę net kelis mėnesius.
Prostitutė kažką meiliai burkuoja su Kelių Gaideliu. Jo koja subintuota, šalia – ramentas. Niekas net neklausia, kas nutiko, jo avarijos – reikalas jau seniai įprastas.
Motina Gegutė su Alkoholiku kažką slapsto palaikiame maišelyje. Ištraukia už kaklelio, gurkšteli ir atsargiai, kol kiti nepastebi ir dalytis nepaprašo, atgal makteli.
Narkomanas sėdi vienas – abejingas ir nepastebimas.
Atsidaro durys ir visi sutartinai nuščiūva – iš Storulės likę tik griaučiai.
„Uždaryk apatinį stalčių“, – iš nuostabos išsižiojusiam Kelių Gaideliui liepia Prostitutė.
Ši moteriškai pavydžiai nužvelgia partijos kolegę ir nusisuka: esą nieko ji nepastebi, niekas nepasikeitė ir apskritai nieko ypatingo neįvyko, pasaulyje yra ir svarbesnių dalykų nei Storulės figūra.
Užtat Motina Gegutė net krykštaudama prilekia prie Storulės.
„Dievuli brangus, kaip išgražėjai! Kokios laikeisi dietos? Stokholmo? Kopūstų? Sulčių?..“ – apiberia bučiniais ir klausimais.
Storulė atgrasiai nubraukia nuo skruostų Motinos Gegutės pigių lūpų dažų likučius ir ima pasakoti savo gyvenimo istoriją, tiksliau – porą jos puslapių.
„Per kovido pandemiją užsispyriau nesiskiepyti. Na kam man, sveikam žmogui, tie visi marmalai? Užtat kai susirgau, tai pati pasijutau kaip tasai marmalas. Praktiškai apsigyvenau tualete... Na, po to, kai sugebėjau iki jo nušliaužti. Taip bloga buvo... Iki šiol neatsigaunu. Geriau jau būčiau pasiskiepijusi...“ – dėsto.
Motina Gegutė vėl puola glėbesčiuotis, aikčioti, kokia šioji graži, liekna – visai kaip stirna, bet Storulė ją tolyn stumia atgalia ranka.
„Toks jau čia jos tas grožis – stirna nukarusia oda“, – lepteli Prostitutė.
Kelių Gaidelis jai stukteli alkūne į paširdžius.
„Aš tai, karoče, būčiau skiepijęsis, nors labai adatų bijau. Bet įsidrąsinau ir taip skubėjau, kad per tą skubą kaip koks lochas įvairavau į griovį. Va, ramentas – pasekmės. Jau pusė metų. Geriau būčiau šitaip neskubėjęs...“ – atvirauja Kelių Gaidelis.
Alkoholikas kreivai šypsosi, atseit, jis tai ne koks bailys, tikrai norėjo skiepytis. Ne tiktai norėjo, bet net ketino. Ne tiktai ketino, bet netgi bandė. Tik tos medikės, gyvatės, jo neskiepijo.
„Įsivaizduojate, kolllegos, ik, jos liepė man išsiblaivyti... Taigi išsiblai... išsiblaivius skiepytis nėra kada, reikia į parduotuvę eiti kaukolio... Na, žinot, ik, dėl drąsos. Ir šitaip tos nedorėlės mane išvarė tris, net trrrris kartus. Tada jau pasakiau: jei jūs su manimi šitaip, tai aš taip pat ir su jumis“, – filosofuoja.
Tik nepaaiškina, kas yra „šitaip su manim“ ir kas „taip pat su jumis“. Ir dar pats su savimi pasitaria, kad geriau jau būtų pasiskiepijęs, na, sakykim, pakeliui į parduotuvę.
Storulė sako visas viltis dedanti į Motiną Gegutę – galgi bent šioji laiku pasiskiepijo?
Skaisčiai nuraudusi Motina Gegutė atvirauja, kad ne, ji irgi nepasiskiepijo. Ir į grindis nudūrusi akis patikina, kad skiepytis norėjo, bet negalėjo dėl objektyvių priežasčių – sveikatos.
Visi sutartinai sužiūra – negi produktyvioji Motina Gegutė serga? Alkoholikas taip persisveria žiūrėdamas, kad šlepteli nuo suolo ant grindų. Motina Gegutė suskumba jį pakelti, patikrina maišelio turinį – ar niekas nesudužo.
Motina Gegutė kolegas ramina, kad tikrai neserga. Tik įvykęs toks kvailas, na, gal daugiau juokingas, pavadinkime tai nutikimu. Ji galvojusi, kad laukiasi dar vienos atžalos, o gydytojas pasakęs, kad jai... na... tas, žinote, dalykas... Patys gi turintys suprasti... Nėra kaip garsiai pasakyti...
Storulė ir Prostitutė su užuojauta nutaiso protingus veidus.
Bet Kelių Gaidelis ir Alkoholikas klaidžioja minčių rūke.
„Klemensas atvyko į svečius“, – labai jau subtiliai vyriškiams bando aiškinti Prostitutė.
Alkoholikui ir Kelių Gaideliui nė kiek ne aiškiau. Kol Motina Gegutė galų gale išdėsto, kad kiekvienai moteriai ateina amžius, kai prasideda tas reikalas iš „k“ raidės.
„Ar kovidas? Taip taip, ik, ik... girdėjome, kad jis vai... vaisinguuuumui kenkia“, – sutartinai teiraujasi Alkoholikas ir Kelių Gaidelis.
Motina Gegutė tik ranka numoja.
Storulė pasiskubina nukreipti nepatogią temą. Esą Narkomanas tai jau tikrai nepasiskiepijęs, o artėja kita kovido banga. Tai negi per ateinančius rinkimus jų partijoje nebus sveikų narių?
„Koddddėl gi aš nepasisssiskiepijęs? Aššš adatų nebijau... Tik bakstttt – ir viskas...“ – ištaria Narkomanas.
Prostitutė net rankomis suploja.
„Bent vienas žmogus pasakė tiesą – bakst, ir viskas! O dar kai už šitai gauni pinigų!“ – džiūgauja.
„Nutilk, besarmate, kalbame ne apie tavo profesijos ypatumus“, – gėdija Storulė.
Iki širdies gelmių įsižeidusi Prostitutė išeina iš dar neprasidėjusio „Naudingųjų“ partijos susirinkimo. Ją pavėžėti siūlosi ir iš paskos su ramentu iškaukši Kelių Gaidelis.
Alkoholikas vėl ištraukia butelį, pažiūri – tuščias. Dirst į laikrodį – o, dar ne vėlu, dar alkoholį parduoda, ir iššlitiniuoja. Motina Gegutė, pasikaišiusi sijoną, išsiveja – gal ir jai lašelis kitas liks. Nuoskaudai dėl, žinote, to „k“ nuplauti...
Storulė pasižiūri į Narkomaną – na, ką su tokiu nuspręsi?
„Kaaas per partiečiai? Nei pasikalbėjome, kokios naudos valstybei atnešėme, nei nutarėme dėl skiepų datos“, – neviltingai su savimi pasikalbėjo.