Daugelis pamatė pirmą kartą
Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje eksponuojama prieš 11 metų mirusio išskirtinio menininko, medžio virtuozo Rimanto Idzelio paroda.
Išraiškingais veidais, spalvotais rūbais, plunksnuoti, žvynuoti, šarvuoti ar sparnuoti, liečiantys Kristaus žaizdą, šventieji ir angelai, moterys ir vyrai. Tarsi nebūtų mediniai, atpažįstami iš kaži kur pasąmonėje glūdinčių vaizdinių, lyg kadaise susapnuoti, lyg kažkada buvę gyvi.
Daugelis panevėžiečių R.Idzelio darbus pamatė pirmą kartą. Išskyrus Ukmergės gatvės pradžioje esančią skulptūrą, skirtą jo draugui Stasiui Petrauskui atminti, kurioje pavaizduotas su nelabuoju maiše per pasaulį keliaujantis elgeta.
Plačiai žinomas kūrėjas gimtajame mieste buvo menkai pažįstamas, čia netgi nė karto nebuvo surengęs personalinės parodos.
Kodėl? Jau nesužinosim.
Talentingasis vyras buvo savotiško ir daugialypio charakterio asmenybė, nemėgo reklamuotis, ne kiekvieną prisileisdavo ir ne kiek-vienam dirbtuvių duris atverdavo.
Jo bičiulė Nomeda Simėnienė pasišovė tą spragą užtaisyti ir tapo parodos kuratore. Ji teigė norėjusi priminti panevėžiečiams, kad turėjom tokį ypatingą žmogų.
Gražuolė nuogakrūtė – parodos organizatorė
Nuo jaunystės R.Idzelį pažinojusi ir ilgus metus su juo draugavusi N.Simėnienė iš privačių asmenų sugebėjo surinkti net 51 menininko kūrinį.
Jie – iš skirtingų laikotarpių, besiskiriantys stilistika, tad teko pasukti galvą, kokiu eiliškumu eksponuoti.
Prisiminė, kad rengdamas pa-rodą sostinėje, „Lango“ galerijoje, autorius buvo pageidavęs viską eksponuoti vienoje erdvėje. Dabar tai ir padarė – ant sustumtų stalų tirštai apgyvendino gausybę medinukų.
Tarp jų lengvai atpažįstama ir parodos organizatorė: nuogakrūtė, stirnos ragais papuošta faunė, pavadinta „Demona“. Šis drožinys yra N.Simėnienės nuosavybė.
Vieną kūrinį parodai paskolino Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia. Tai viena stacija, ilgus metus puošusi bažnyčios šventorių. Stacijomis vadinamas Kristaus kelio į Golgotą stotis R.Idzelis sukūrė 1988–1989 metais, prieš išvykdamas į Ameriką. Unikaliosios skulptūrinės kompozicijos pripažintos saugomu kultūros paveldu.
Truskavos šv. Dvasios bažnyčia parodai davė ovalią staciją.
Du juokingi drožiniai – šarvais aprengtos kiaulaitės atkeliavo iš menininko draugo, videomeno kūrėjo Henriko Gulbino namų ir iš asmeninės artimųjų kolekcijos.
Kur Tėvas Stanislovas liepė
Apie R.Idzelį ir jo drožinius sklido legendos.
Į pasaulį paleidžiami mediniai personažai akimirksniu imdavo gyventi savus gyvenimus: tiek pilni buvo idėjinių užtaisų ir į jokius rėmus netelpančios autoriaus fantazijos.
Apie R.Idzelį žinojo kolekcininkai ir išskirtinio meno gerbėjai, per jo 15 Amerikoje praleistų metų ten irgi buvo spėjęs pagarsėti, ten liko daug jo kūrinių.
Užsakymai iš anapus Atlanto vėliau plaukė į Paberžę, kur įsikūrė grįžęs.
Paberžėn grįžo ne šiaip sau – yra sakęs, kad ten buvo jo kūrybinio kelio pradžia, nes pamilti medį jį pakurstė ir į kūrybinį kelią nukreipė garsusis kapucinų vienuolis Tėvas Stanislovas.
R.Idzelis menų mokytis buvo įstojęs į anuometį Telšių dailės technikumą, bet už per didelį kitoniškumą ir taisyklių neatitinkantį elgesį buvo pašalintas.
Dvasininkas prieš pilkumą besišiaušiančiam jaunuoliui patarė nesiblaškyti, nutūpti vienoje vietoje ir naudotis Dievo duotu talentu, tai R.Idzelis galiausiai ir padarė.
Pas R.Idzelį lankėmės 2010 metais. Tuokart jis baigė drožti Bitlui atminti skirtą skulptūrą ir ruošė didelį užsakymą amerikiečiui meno kolekcininkui. Drožiniai vertė iš koto: milžiniškos mistinių gyvūnų kaukolės. Glotnios lyg kaulinės, baugios išvaizda. Tada kūrėjas juokėsi, kad čia tingintiems medžioti, bet trofėjais pasigirti trokštantiems medžiotojams.
Tie drožiniai nebespėjo iškeliauti į Ameriką – po R.Idzelio mirties liko jo artimiesiems, o dabar eksponuojami bibliotekoje.
Užbaigti paprašė bičiulio
Talentingąjį medžio genijų pasiglemžė sunki liga. Kai lankėmės Paberžėje, jis jau žinojo diagnozę. Tą kartą sakė nesiruošiąs bandyti gyvenimą pratęsti chemija, atbus šioje žemėje kiek lemta.
Paskutiniais gyvenimo metais kunigo Simono Maskvyčio užsakymu R.Idzelis drožė triptiką religine tematika. Pajėgė sukurti du epizodus, trečio nebeįveikė.
Ligonis paprašė, kad triptiką užbaigtų geras jo bičiulis Algirdas Varžinskas.
„Parodoje rodome dvi triptiko dalis, nes trečioji – jau ne ta autorystė“, – paaiškino N.Simėnienė.
Bibliotekoje paroda užsibus iki kitų metų sausio pradžios.
Ją uždarant bus pristatyta R.Idzelio knyga „CIRKUMFRAKT“.
„Paskutiniais gyvenimo metais Rimui užėjo rašymo manija. Negaliu apibrėžti, kokie tie tekstai, jie idzeliški, fliuxiniai“, – intrigavo kuratorė.
Susitiko pas Adomėlį
Kaipgi gyvenimas N.Simėnienę suvedė su R.Idzeliu?
„Buvo pilkas sovietmetis, o jis, Bitlas, Džegeris, Saimonas – vadinu netikrais vardais, kokius anuomet jis turėjo, buvo virš minios. Savo apranga, mąstymu, laisvo žmogaus pavyzdžiu – lyg protestas prieš pilkumą ir tą laikmetį“, – pašnekovė nusikėlė į mokyklinius metus.
Pirmą kartą Rimą pamatė Kauno gatvėje pas Adomėlį, jį tais laikais hipiavusieji turėtų gerai atsiminti. Tuo metu Rimas ir Bitlas ten nuomojosi sandėliuką, į kurį rinkdavosi bohemiškoji draugija. Nomeda su draugėmis atbėgdavo į tuos kitokius vyrukus paspoksoti, patiesusios liežuvius klausydavo jų kalbų.
Vėliau susitikdavo įvairiose kompanijose, kalbėdavosi ir diskutuodavo.
„Mano asmenybės formavimuisi jis padarė nemažą įtaką“, – teigė moteris.
Iškeliaus be kai kurių angelų
Į krūvą surinkti R.Idzelio darbai po parodos ne iš karto grįš pas savininkus, ekspozicijai jau numatyta netrumpa kelionė. Pirmiausia į Anykščių koplyčią, paskui į Kupiškio biblioteką, iš ten į Kėdainių sinagogą.
Tik į parodinį turą leisis ne visas komplektas. Kai kuriuos angelus jų šeimininkai atsiims – nori Kalėdas švęsti su jais.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Jau žinodamas sunkios ligos diagnozę R.Idzelis pasinėrė į rašymus, netrukus bus išleista ir pristatyta jo tekstų knyga. G.Kudirkos nuotr.
2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. Talentingojo medžio virtuozo drožiniai šiandien yra bažnyčių, vienuolynų ir privačių kolekcininkų nuosavybė, tad parodos kuratorei teko gerokai paplušėti, kol su visais susitarė dėl jų paskolinimo parodai.
A.Švelnos nuotraukos
