Rado net dešimt televizorių
Akcijos „Darom“ aktyvistai praeitą savaitgalį pririnko ir išrūšiavo tonas šiukšlių.
Juodupėje gyvenanti 34 metų Sandra Diržienė šiemet ėmėsi koordinuoti rokiškiečių, gamtos švarinimo talkininkų, veiklą.
Anot moters, šiųmetė pandeminė situacija pakoregavo gamtos švarinimo akcijos organizavimą. Kadangi nevalia būriuotis, tai savanoriai buvo kviečiami į talką rinktis mažomis grupelėmis, atskirais šeimų ūkiais.
S.Diržienė su vyru Kęstučiu Diržiu, dukra Rugile Balčiūnaite ir sūnumi Gustu Diržiu švarino aplinką šalia Juodupės – buvusią lauko estradą netoli Aleknų kaimo ir Paduobio mišką.
Netoliese dirbo juodupietės savanorės Lina ir Karolina, į tvarkos akciją įsijungė ir Aleknų kaimo bendruomenė.
„Surinkom apie toną šiukšlių. Radom gausybę padangų, stiklo, plastiko, senos buitinės technikos, statybinių medžiagų, net išmestą kelio ženklą“, – pasakojo moterys.
Rokiškiečiai savanoriai Žymantė, Eva, Mantas ir Donatas šiukšles rinko Aukštakalnių kaimo teritorijoje ir pačiame Rokiškyje.
„Jų radybos įspūdingos: net 10 išmestų televizorių!“– sakė S.Diržienė baisėdamasi žmonių abejingumu gamtai.
Moteris nusivylė ir juodupiečiais, akcijos „Darom“ dieną jie nebuvo aktyvūs, neišėjo į visuotinę talką.
„Gal juos išgąsdino vėsokas oras, o gal pabūgo viruso? Bet nieko tokio, švarinti savo aplinką, miškus ir parkus juk galima kasdien“, – viliasi, kad juodupiečiai gamtos gerovės labui paplušės kitu metu.
Požiūris įskiepytas nuo mažumės
„Mano šeima visada stengdavosi tausoti aplinką. Pati nuo mažumės buvau auklėjama taupiai vartoti, nešiukšlinti ir neteršti gamtos, ir savo vaikus to mokau“, – sakė S.Diržienė.
Prisimena, tėvai nuo ankstyvos vaikystės mokė taupumo, kad neišmesti gero daikto, jei jį dar galima kažkaip kitaip panaudoti.
„Tais laikais nebuvo prabangos, turėjom daiktus tausoti, panešiotų batų neišmesti, o atiduoti jaunesniems: sesei ar broliui. Kokią nors plastikinę pakuotę pritaikydavome dar kartą, kad ir pomidorų daigams auginti. Toks požiūris nebuvo vien taupymas dėl taupymo, o mokymas nešvaistyti, juk gamtos resursai nėra beribiai“, – sako ji.
Moteris pasidžiaugia, kad ir jos vaikams gamtos tausojimo pažiūros yra tarsi savaime suprantamas dalykas.
„Kai važiuojam į mišką pasivaikščioti, visada pasiimam maišus šiukšlėms rinkti. Mūsų vaikai žino: jei pagriovyje mėtosi popierius ar koks plastikinis butelis, reikia jį pakelti. Jiems tai įskiepyta, natūralu, atrodo, kad taip ir turi būti“, – kalba pašnekovė.
Tėvų išmokyta nebūti besaikiai vartotojiška – to moko ir savo atžalas: nebereikalingą daiktą perdirbti, išaugtus drabužius ar avalynę kažkam dovanoti.
„Dukra Rugilė kasmet dalyvauja gamtosaugos konkursuose „Žaliasis taškas“, vieną konkursą yra laimėjusi“, – mamai smagu, kad mergaitė domisi ekologijos klausimais.
Per kapinių tvorą – tiesiai į upę
Pavasarinėse talkose vaduojant gamtą nuo šiukšlių jau šeštus metus aktyviai dalyvauja 34 metų kupiškietė Edita Vaitiekūnienė.
Praeitą savaitgalį ji su sūnumi Benu ir savo mama Violeta Čiūdariene tvarkė Mituvos upės pakrantę ties Jutkonių kaimu.
„Jaunimas prišiukšlina, žvejai iš po žiemos visokio plastiko palieka, tad buvo ką rinkti“, – sako ji.
Į šiukšlių maišus daugiausia dėjo įvairią tarą ir pakuotes nuo pašarų žuvims. Pririnko ir nemažai stiklo dūženų.
„Anksčiau galvojau, kad žvejoti atvažiuoja sąmoningi ir pilietiški žmonės. Kadangi kuojos tebekimba ir ši vieta dar bus šiukšlintojų traukos centru, tai artimiausiu metu dar reikės ir reikės švaros akcijų. Dėl to liūdna“, – įspūdžiais po talkos dalijosi ji.
Apstulbino ir dar kita šiukšlintojų kategorija: Jutkonių kaimo kapinaičių lankytojai šiukšles šveičia tiesiog per kapinių tvorą, tiesiai į upę.
Buvo pavyzdys – žodžių nebereikėjo
O pačiame Kupiškyje švaros akcijos savanoriams nelabai buvo ką veikti.
„Mūsų miestas tvarkingas, reikia gerai paieškoti, kad šiukšlę rastum. Gal ir karantinas turėjo įtakos, mažiau vaikščiojo, mažiau ir šiukšlių primėtė“, – kalbėjo aktyvistė.
Jai poreikį gyventi švarioje ir tvarkingoje aplinkoje įdiegė tėvai. Šeima gyveno mieste daugiabutyje, bet turėjo sodybą kaime, joje vaikai mokėsi ne tik ūkiškus darbus dirbti, savą daržą ir kiemą tvarkyti, bet tėvai liepdavo išgrėbti lapus ir surankioti šiukšles ir už savo valdų.
„Atsimetu tėvų komentarus apie šiukšlintojus. Būdavo, jei pamato, kad kas popierėlį gatvėje numetė, tuoj aiškina, kad taip elgtis nevalia – negražu šiukšles palikti, reikia pakelti ir panešėti iki šiukšlių dėžės. Kai nuolat akcentuoja, kad privalu tausoti ir mylėti gamtą, ir augi su tokiu požiūriu. Vėliau nė žodžių nebereikia, iš tėvų pavyzdžio matai. Dabar į senelius žiūri ir iš jų mokosi anūkas“, – sako E.Vaitiekūnienė.
Dar iki talkos švarino pakeles
Panevėžietė 35 metų Toma Kalvaitė su vyru ir 3 vaikais prie akcijos „Darom“ prisijungė pirmą kartą. Įsilieti į gamtos švarintojų būrį jos šeimą paskatino neseniai pamatytas vaizdas miškelyje.
„Nuvažiavome į šalia Bernatonių esančią tėvų sodybą ir nuėjome į mišką pasivaikščioti, o ten taip prišiukšlinta!“ – tą kartą pasibaisėjo. Ir iš karto užpildė akcijos „Darom“ savanorės anketą.
Iki talkos dienos panevėžietė su saviškiais kelis savaitgalius savo iniciatyva švarino pakeles šalia Bernatonių sodų, ką surinkę vežė į miesto konteinerius.
„Per paskutinius du savaitgalius surinkom net 16 maišų šiukšlių. Ir tai tik nuo vienos pakelės 50-ies metrų atkarpos. Konteinerių soduose nėra, neturėjome kuo išgabenti. Sudėjome maišus prie įvažiavimo į sodą ir parašiau skelbimą su prašymu: kas gali nors po vieną maišą išvežtų. Vakare nebebuvo nė vieno“, – džiaugėsi žmonių aktyvumu.
Akcijos „Darom“ išvakarėse T.Kalvaitė su paspirtuku apvažiavo Panevėžį ir ištyrė, kur daugiausia šiukšlinama. Pamatė, kad liūdniausiai atrodo Nevėžio pakrantės ir pievos tarp Savitiškio ir Kniaudiškių gatvių. Akcijos dieną ten ji su komanda ir darbavosi.
Įgūdžiai susiformavo gyvenant Anglijoje
„Kai augau, tėvai, aišku, mokė nešiukšlinti, bet pačiai prisidėti prie miesto švarinimo nebuvo progos, nes po pirmo studijų kurso išvykau gyventi į Angliją“, – sako T.Kalvaitė.
Ten ji gyveno 15 metų, su šeima į gimtinę grįžo tik prieš pusmetį.
Į miesto švarinimo talką Kalvaičiai atėjo su vaikais: 10-mete Melita, 3-mete Adele ir 4-mečiu Karoliu.
„Svarbu kuo daugiau šviesti visus, kad vaikai augtų sąmoningais gamtos tausotojais“, – sakė pašnekovė.
Ji pasakojo, kad Anglijoje to mokoma nuo mažų dienų, labai populiarus atliekų rūšiavimas, ten vaikams ir susiformavo įgūdžiai, kad šiukšles reikia dėti į atskirus konteinerius.
„Jie man ir kieme surenka šiukšles, parneša namo ir išmeta kur kam skirta“, – sakė moteris.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Juodupietė S.Diržienė (dešinėje) ir savanorės Rugilė, Lina bei Karolina per talkos dieną pririnko gausybę padangų, buitinės technikos ir plastiko.
2. Savanoriai miške šalia Juodupės pririnko kalnus šiukšlių.
3. S.Diržienė su šeima per švarinimosi dieną valė Paduobio mišką.
5. Šį kalną buitinių atliekų panevėžiečiai savanoriai surinko laukuose ties prekybos centru RYO ir Savitiškio gatvės atkarpoje.
6–7. Panevėžiečiai gamtos mylėtojai iš pakelės griovių traukė tarą, televizorius, mikrobangų krosneles ir kitokią buitinę techniką.
"Panevėžio kraštas", 2021 05 15