Čiauška natūraliai tarmiškai
Diskusijos, parodos, konkursai, instaliacijos, jaunojo autoriaus laboratorija, dvikalbiai pasimatymai, poetinės fantazijos – tai tik dalis rokiškėnų sumanytų renginių, apimančių Lietuvių kalbos dienų sostinės programą „Anys kalbes žodžiais“.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija jau gerą dešimtmetį skelbia Lietuvių kalbos dienų sostinės konkursą, ir šiemet jį laimėjo Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka. Taip Rokiškis buvo paskelbtas šių metų Lietuvių kalbos dienų sostine.
Projektą parašiusi bibliotekos kultūrinės ir projektinės veiklos organizatorė Audronė Vainauskaitė sakė, kad programa simboliškai prasideda ir baigiasi per valstybės šventes – nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios, bet renginių ta tema bus visus metus.
Svarbiausias jų akcentas – gimtąją kalbą ne tiktai saugoti, bet ir ja gyventi, kurti, improvizuoti.
Pašnekovė ypač džiaugėsi, kad į programą įsitraukė jaunimas ir vaikai, tarp jų – vaikų lopšelio-darželio „Varpelis“ auklėtiniai, ugdomi etnokultūrine dvasia, mokomi senovinių papročių ir švenčių. Darželio auklėtojos paskambino ir pasiteiravo, ar galėtų šventėje dalyvauti tarmiškai kalbantys jų auklėtiniai.
Organizatorė maloniai nustebo girdėdama, kaip natūraliai tarmiškai čiauška mažieji rokiškėnai.
Priminė jau pamirštus žodžius
„Po kruopelytę prie sostinės kūrimo savo indėliu prisidėjo daug žmonių, garsių kraštiečių“, – patikino A.Vainauskaitė.
Žinomas etnologas, mokslo istorikas, profesorius Libertas Klimka pristatė senųjų lietuviškų kalendorių ir istorijos vadovėlių parodą iš savo privačios kolekcijos.
Suaugusieji rokiškėnai dalyvavo aukštaitiškų posakių konkurse.
Projekto vadovė daug posakių jau buvo girdėjusi, bet pasitaikė ir įdomesnių, ir netgi su tarmiškais žodžiais, kurių reikšmės ji nebežinojo.
Iš įdomesnių išskyrė šiuos: „Sveika pagyvint raškažnai, bet nedažnai“ (tai reiškia, kad laisvas, prabangus gyvenimas neturėtų per ilgai užtrukti), „Nezgrabnam ir advėrija nelaidžia prait“ (nevikriam, nerangiam nevėkšlai ir durys trukdo), „Kaip ūlyčiai, taip ir bažnyčiai“ (kai žmogus tuos pačius drabužius vilki ir eidamas į gatvę, ir namuose), „Nepardavinėk viščiokų, kol neišperėti“ (neskubėk pirma laiko).
Mažiau girdėtas: „Kad ne kluono durys, tai kiškį būč nudūrįs“ (kai norima rasti kaltą dėl nepadaryto darbo).
Pasitaikė ir posakių su jau pamirštais žodžiais, pavyzdžiui, „Pabuvįs žirantu ir ubaguos nuaisi“. Žirantas – tai tarpininkas įsigyjant brangų pirkinį, garantuotojas už paskolą.
A.Vainauskaitė sakė, kad nugalėtojai dar nepaskelbti, bet jau dabar žinoma, kad įdomiausi posakiai bus užrašyti ant Rokiškio autobusų stotelių. Taip jie primins keleiviams tarmę bei posakiuose sudėtą protėvių išmintį apie gyvenimą.
Diskusija kaipmat įsilingavo
Paklausta, dėl kurio iš jau vykusių renginių labiausiai nerimavo, rokiškietė paminėjo diskusijų forumą „Kalbos laisvė“. Jame apie 100 gimnazistų svarstė, ar taisyklinga, sunorminta kalba reikalinga tik per lietuvių kalbos pamokas.
„Iš pradžių buvo sunkoka jaunimą prakalbinti, bet kai pasidalijome į priešingų nuomonių grupes, diskusija kaip reikiant įsilingavo. Įsitraukė mokytojai, ir pokalbis tapo triukšminga diskusija“, – šypsojosi projekto vadovė.
Ji prisiminė vienos merginos argumentą, kodėl bendrinę kalbą tiesiog privaloma mokėti. Gimnazistė kalbėjo, kad ieškodama darbininko, pavyzdžiui, buto remontui, veikiausiai net neatsakytų į žinutes, jei šios būtų parašytos su klaidomis.
Šioji grupė įrodinėjo, kad socialiniuose tinkluose su draugais gali bendrauti kaip tik nori, trumpindamas žodžius, be taškelių ar varnelių žodžiuose, bet kitoje aplinkoje taisyklingos bendrinės kalbos vartojimas rodo pagarbą ir žmogaus kultūrą. Tad bendrinė kalba bus reikalinga ir studijuojant, ir dirbant, kokios profesijos bebūtum.
O kita grupė, oponentai, stebėjosi, argi nevertėtų į viską žvelgti paprasčiau. Jų manymu, gyvenimas nėra toks sudėtingas kaip dažnai atrodo. Vyresni žmonės dažnai jaudinasi dėl niekų. Ar taisyklinga bus kalba, ar ne, jų tvirtinimu, nėra jau taip svarbu.
Diskusiją moderavo kraštietis, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas. Po renginio jis pagyrė rokiškėnų sumanymą paįvairinti diskusiją muzikinėmis improvizacijomis lietuviškais tekstais.
Muzika – kaip provokacija
Paklausta, kas lėmė rokiškėnų projekto sėkmę, A.Vainauskaitė svarstė, kad veikiausiai – skirtingų krypčių, veiklų ir renginių įvairovė.
Štai ir Jaunojo autoriaus laboratorijoje per užduotį skambėjusi muzika atrodė kaip ją papildanti provokacija. Šį renginį vedusi rašytoja Lina Matiukaitė sugalvojo įdomių užduočių. Išgirdę temą dalyviai turėjo be perstojo rašyti penkias minutes. Turi minčių ar neturi, žinai, ką parašyt ar nežinai, – sustoti nevalia.
Vienai užduočiai dalyviai gavo po datulę su keistu poskoniu ir reikėjo aprašyti, kokius pojūčius, mintis tai sukelia. O kartu skambėjo rytietiškų motyvų muzika. Ji lyg ir nederėjo su užduotimi, bet sukėlė prisiminimų apie keliones.
Dar dalyviai aprašinėjo kambarį, kuriame save įsivaizduoja – jo spalvas, garsus, kvapus ir daiktus.
Rašė, su kuo norėtų eiti į pasimatymą. A.Vainauskaitė sugalvojo, kad – su gintariniais karoliais.
Mat pavasarį jie labai gražiai spindi saulėje.
Pašnekovė sakė, kad buvo dar viena dalyvė, pasirinkusi ne žmogų, o daiktą. Ji aprašė savo rankinę.
Dalyviai įveikė ir užduotį, kai reikėjo aprašyti savo vardą.
Nebuvo reikalavimo garsiai skaityti savo užrašus, bet norintys dalyviai perskaitė.
Perėmė skaitymų pavadinimą
A.Vainauskaitė tikisi, kad dalis renginių dar turės pratęsimą.
Obeliuose vyko Tarmių ir tradicijų diena. Kalbėta apie tarmes, jų reikalingumą ir apie čia vykusius unikalius poezijos skaitymus „Anys kalbes žodžiais“. Šio renginio pavadinimas tapo ir projekto pavadinimu.
Prieš porą dešimtmečių kelerius metus poezijos skaitymus čia organizavo dailininkas Rimvydas Pupelis. Poetų susibūrimai ir juose skambėjusi kūryba garsėjo visoje šalyje, bet vėliau nutrūko.
Pašnekovė svarstė, kad pastarasis renginys galbūt taps akstinu juos vėl atnaujinti.
O R.Pupelis su Rokiškio mašinų gamykla sukūrė kūrybišką tandemą.
Su gamyklos konstruktorių ir inžinierių komanda jis pristatė instaliaciją „Liežuvautojai“. Tai prie metalo konstrukcijų pritvirtintos ir vėjyje besisukiojančios išpieštos galvos ilgais liežuviais.
Pašnekovė aiškino, kad liežuvautojai – netolygu blogiui ir apkalboms. Tai ir senovės oratoriai, ir socialinių tinklų žvaigždės, visi, kas perduoda žinias. Jų dėka naujienos akimirksniu apskrieja pasaulį.
Vasarą numatoma pratęsti ir jau įvykusius dvikalbius pasimatymus – pasikalbėti bibliotekoje, parke ar namuose buvo kviečiami lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai. Įvyko septyni tokie pasimatymai.
Rekordinę juostą įmanoma iškabinti tik bažnyčioje
Paklausta apie didžiausius iššūkius, bibliotekininkė paminėjo ilgiausio kaligrafinio rankraščio lietuvių kalba ekspoziciją. Tai neeilinis objektas – ant ištisinio kalkinio popieriaus juodos ir rudos spalvų rašalu perrašyta „Šv. Mato evangelija“.
„Darbas truko aštuonerius metus, yra 18,2 m ilgio, 50 cm pločio. Autorius – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, ilgametis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiasis dailininkas, kraštietis nuo Kamajų Jokūbas Zovė. Įspūdingo dydžio kūrinys įrašytas į Lietuvos rekordų knygą“, – paaiškino.
Bet kurgi pakabinti tokį įspūdingą kūrinį, juk reikia aukštų erdvių?
Labai gražiai sutapo, kad „Šv. Mato evangelija“ eksponuojama Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. Jos aukštis kaip tik tiko.
Pašnekovei, gimusiai Kriaunų krašte, brangiausias renginys – „Antano Strazdo tiešijimas“ Kriaunose ir Kamajuose. Tai jungtinė poetinė fantazija, skirta lietuvių poezijos pradininko gimties dienai ir sudaryta iš 4 ceremonijų: džiaugsmų, šėlionių, apdūmojimų ir verksmų.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Etnologas, profesorius Libertas Klimka rokiškėnams pristatė senųjų kalendorių ir istorijos vadovėlių parodą.
2. Donatas Smalinskas, Aušra Linkevičienė, bibliotekos direktorė Daiva Vilkickienė, Audronė Vainauskaitė brangina lietuvių kalbą ir kitus skatina tai daryti.
3. Gražiai sutapo, kad išskirtinė „Šv. Mato evangelija“ eksponuojama Rokiškio šv. apaštalo Mato bažnyčioje.
4. Renginių dalyviai liko maloniai nustebinti, kaip natūraliai tarmiškai čiauška mažiausieji rokiškėnai – darželinukai.
Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos nuotraukos
