Namas prašosi remonto
Iš Panevėžio rajono valdžios socialinį būstą viename Ramygalos daugiabutyje gavęs 45 metų Donatas Jonutis jaučiasi tarsi gyventų ne XXI amžiuje, o senais sovietiniais laikais – be karšto vandens, be dalinės elektros. Koridoriuje ir bendroje virtuvėje tamsu, nes elektra neprijungta.
Miesto centre, Laisvės aikštėje, esantis pastatas baisokai atrodo jau iš išorės: apačioje tinkas smarkiai aptrupėjęs, baltos plytos pajuodusios. Dviaukščio namo bendrą išvaizdą tik kažkiek pagerina pirmame aukšte įsikūrę „Grožio namai“.
Įėjus į vidų dar labiau matyti, kad namas prašyte prašosi remonto – dažai ant laiptinės sienų atsilupę, durys antrame aukšte pasenusios ir sunkiai užsidaro.
Anksčiau šiame pastate veikė gyventojų buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas – siuvykla, kirpykla, fotografijos studija, pastate kurį laiką buvo įsikūrusi policijos nuovada, dabar jame įrengti butai, dauguma iš jų yra privatizuoti, keturi būstai – socialiniai.
Prieš tai pas tėvus gyvenęs D.Jonutis į nedidelį, beveik 13 kvadratinių metrų vieno kambario socialinį būstą antrame aukšte atsikraustė prieš 7 metus. Būtent tais metais pirmą kartą ir rašėme apie šį ramygalietį bei jo patiriamus sunkumus gyvenant apleistame name.
Virtuvėje įsirengė tualetą
Dabar D.Jonutis apgailestauja, kad per tą laiką name niekas nepasikeitė, išskyrus tai, kad pernai buvo įstatytos naujos laukujės durys, o nuo pastato stogo buvo išrautas gerokai ūgtelėjęs beržas.
Namo gyventojai penkerius metus prašė išrauti tą medį, jis pats nuolat skambino į namą administruojantį Velžio komunalinį ūkį, seniūnui, rajono merui, kol buvo išgirstas.
„Sakiau, kad žmonės juokiasi matydami ant stogo augantį rankos storumo beržą. Matyt, kažkaip susivokė ir praėjusią vasarą išrovė“, – pasakojo ramygalietis.
Einame apžiūrėti antrame aukšte esančios virtuvės ir toje pačioje patalpoje įrengto, bet kartoninėmis durimis atskirto tualeto.
Pasak D.Jonučio, tualetą virtuvėje įsirengė patys gyventojai, nes butuose jų nėra. Atlikti gamtinių reikalų tekdavo eiti į kieme esančią išvietę.
„Virtuvėje maisto jau nebegaminame, vakare joje tamsu kaip tundroje. Dabar visi kambariuose turi elektrines arba dujines virykles. Kriauklė dažnai užsikiša, kavos tirščius ir kitką pilame į klozetą. Jis gerai nepritvirtintas, juda, bet iš bėdos tinkamas naudoti“, – kalbėjo D.Jonutis.
Šalia virtuvės esantis kambarys užverstas senais baldais ir kitais nereikalingais rakandais.
Prožektorių įsikanda dantimis
Šis praskolintas butas priklausė dabar jau mirusiam vienam namo gyventojui, bet jo žmona po vyro mirties nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, todėl butas liko valstybei.
Jau 25 metus socialiniame būste gyvenanti Nijolė Andriuškienė sakė, kad butuose įrengus atskirus skaitiklius, virtuvė liko be elektros.
Neliko elektros ir bendrame koridoriuje. O dabar, kai dienos trumpos ir greitai temsta, eiti neapšviestu koridoriumi – vienas nervas.
D.Jonučiui, nevaldančiam vienos rankos neįgaliajam (ją nugulėjo ištiktas cukraligės komos), tai tikras išbandymas.
„Lipdamas laiptais ir nešdamas krepšį, turiu prožektorių įsikąsti dantimis, kitaip negalėčiau pasišviesti. Kartais paprašau Nijolės, kad atsuktų stiklainį, mėsos papjaustytų ar dar ko nors, ko pats negaliu padaryt viena ranka“, – pasakojo apie savo bėdas šeimininkas.
Atvykę elektrikai nieko taip ir nepadarė, tik pasakė, kad namas neturi 500 eurų kaupiamųjų lėšų apšvietimui įrengti.
Praustis – laiko limitas
O kur ir kaip nusiprausti, kai daugiabutyje nėra karšto vandens, žiemą į upę juk nebrisi?
N.Andriuškienė ir D.Jonutis eina į Ramygalos socialinės globos namų daugiafunkcį centrą ir ten gauna leidimą nusimaudyti du kartus per savaitę. Nuimamas ir laikas – po 20 minučių.
Už prausimąsi reikia susimokėti, o mokestis priklauso nuo žmogaus pajamų. D.Jonutis už vienas maudynes moka 1,70 euro, bet nuo šių metų šis malonumas brangs ir kainuos apie 2 eurus.
Jųdviejų kaimynė Teresė Pranckevičienė praustis eina arba pas netoli gyvenančią draugę, arba nuvyksta pas sūnų į Panevėžį.
Moteris šilto maisto išsiverda ar išsikepa savo bute ant elektrinės stalo viryklės, o vandens kavai ar arbatai užsikaisti turi elektrinį virdulį.
Vyras atskleidė, kad visos jo mėnesio pajamos – tai 439 eurų neįgalumo pensija. Jis yra apsidraudęs, tad susižalojęs ranką gavo 1,5 tūkst. eurų draudimo išmoką, o už šiuos jam didelius pinigus nusipirko baldų ir buitinės technikos.
Šienaus valdišką kiemą už juodus pinigus?
Kankina ir šildymo kainos – mažo jo kambarėlio šildymas spalį kainavo net 58 eurus. Tiesa, jis pats sumokėjo 30 eurų, likusią sumą padengė rajono savivaldybė.
Ramygalietis supranta, kad tokias kainas lemia namo nesandarumas, mat pastatas niekada kapitališkai neremontuotas.
„Prašėme renovuoti namą, bet pasakė, kad negali, nes yra daug skolininkų. Butų savininkai išvažinėjo po užsienius, nemoka nei už šildymą, nei už elektrą, nei už vandenį“, – skundėsi vyriškis.
D.Jonutis nepatenkintas ir tuo, kad socialinių būstų gyventojams seniūnija liepia patiems nupjauti namo kieme augančią žolę.
Jis pats negalįs pjauti žolės, nes valdo tik vieną ranką, moterys pensininkės irgi skundžiasi visokiais skausmais.
„Seniūnas sako – samdykit žmogų, aš sakau, ar jūs skatinat nelegalų darbą, kad nelegaliai pasamdytas žmogus valstybinėje žemėje žolę pjautų?“ – piktinosi ramygalietis.
Negali juk už kitus sukramtyti ir dar į burną įdėti
Ramygalos seniūnijos seniūnas Valdas Chirvas neslėpė, kad problemų dėl pastato yra. Daug ką komplikuoja tai, kad namas priklauso ir savivaldybei (socialiniai būstai), ir privatiems asmenims. Seniūnas pirmiausia patikino, kad į šį pastatą karštas vanduo niekada ir nebuvo tiekiamas, tik šaltas.
„Pinigų neturim, o norim to ir ano. Turint pinigų, būtų galima pasistatyti elektrinį boilerį ir turėti karšto vandens“, – švelniai pasišaipė valdininkas.
Pasak seniūno, anksčiau namo gyventojai vieni iš kitų vogdavo elektrą, laidų visur buvo privaryta. Elektra šiame name sutvarkyta maždaug prieš 5 metus, kai skaitikliai iš savivaldybės būstų buvo iškelti į elektros spintą prie išorinės pastato sienos.
Tačiau sutvarkyta ne iki galo, nes daugiabučio koridorius ir bendra virtuvė liko be elektros.
V.Chirvas aiškino, kad pagal sudarytą sąmatą elektros įrengimas šiose patalpose kainuotų 1000 eurų, o namo gyventojai turi sukaupę tik 500 eurų kaupiamųjų lėšų.
Seniūno teigimu, jeigu privačių butų savininkai būtų susimokėję įsiskolinimus už kaupiamąsias lėšas, elektra namo koridoriuje dar pernai būtų įvesta. Bet savininkai išgaravę užsieniuose.
Savivaldybė sumoka tik remonto išlaidas, susijusias su socialiniais būstais. Prieš kokius 10 metų bituminiu šiferiu buvo perdengtas kiauras namo stogas ties būstais, ten vanduo į kambarius nebevarva.
„Seniūnija už tuos butus sumoka mokesčius, jie patys turėtų nušienauti ir kiemą. Bet kažkodėl nori, kad už juos valdžia sukramtytų ir dar į burną įdėtų“, – piktinosi V.Chirvas.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Sename pastate dauguma butų yra privatizuoti, įrengti ir keturi socialiniai būstai.
2. Seniūnas V.Chirvas patikino, kad karštas vanduo į dviaukštį plytinį pastatą Laisvės aikštėje niekada nebuvo tiekiamas, tik šaltas.
3. Kai kas valgį gamina tiesiog bute ant elektrinės stalo viryklės.
4. Negyvenamas butas užverstas nereikalingais rakandais.
5. Laiptinė jau daug metų „pasipuošusi“ baisiomis sienomis.
A.Švelnos nuotraukos
