Skubėjo greičiau pasverti
Šiųmetis derlius pradžiugino Biržų rajono gyventoją Rimą Bajorę.
Nuėjusi į šiltnamį palaistyti pomidorų ji rado įspūdingo dydžio prinokusį vaisių. Jis kabėjo stiebo apačioje.
„To paties avietinių pomidorų krūmo viršuje auga ir daugiau vaisių, bet jie buvo gerokai mažesni už šį“, – dėstė Obelaukių kaime gyvenanti moteris.
Į virtuvę parsinešusi pomidorą R.Bajorė pirmiausia griebė svarstykles. Elektroninės svarstyklės parodė 680 gramų svorį.
Pomidorus moteris augina ir šiltnamyje, ir lauke. Iš viso turi apie 70 daigų. Šis gražuolis užderėjo šiltnamyje.
Obelaukietė dalį pomidorų išaugina iš savų sėklų, kitus – iš parduotuvėje nusipirktų.
Tokių jau nebeaugins
„Jeigu pomidoras patiko, tai pasilieku jo sėklų. Ir šio avietinio pomidoro sėklas pabandymui nusipirkau parduotuvėje, bet, ko gero, daugiau tokių nebeauginsiu. Nelabai patinka jų skonis, be to, kurgi dėti tokius didelius vaisius?“ – dėstė pašnekovė.
Moteris pomidorus laisto maždaug kas tris paras. Kiekvienam daigui išlieja apie 5 litrus vandens.
Gausus derlius džiugina šeimininkę. Pomidorais ji apdalina savo trijų vaikų šeimas, dalį užkonservuoja, spaudžia sultis. Žiemai prikauptų atsargų užtenka, net visko nespėja suvalgyti.
Darže dar auga agurkai, moliūgai ir kitos daržovės.
Telefono specialiai neėmė
Moteris anksčiau mėgo ir grybauti, bet dabar vengia eiti į mišką.
„Bijau sutikti vilkų ir meškų, nesinori parsinešti ir įsisiurbusių erkių“, – paaiškino.
Prieš metus ji pasiklydo miške, bet po kelias valandas trukusių klajonių susiorientavo ir ištrūko iš miško glūdumos.
Netoli Obelaukių kaimo stūkso daug miškų, kiek toliau ošia Biržų giria.
Tą lemtingą dieną moteris kartu su vyru susiruošė grybauti. Pamiškėje palikę mašiną abu jie patraukė gilyn į mišką.
Grybauti sekėsi ne itin gerai, grybų buvo mažai, dauguma sukirmiję. Kelias valandas paklaidžiojusi miške moteris pririnko apie pusę kibiro.
Artėjant vakarui savo siaubui ji suprato, kad pasiklydo. Nesimatė pamiškėje paliktos mašinos, o ir vyras į šūksnius neatsiliepė.
„Jau laikas karves melžti, bet nerandu kelio iš miško. Kaip tyčia, telefono nebuvau pasiėmusi. Bijojau pamesti miške, todėl jį palikau namuose. Tad jokios pagalbos iš niekur neprisišauksi“, – įtemptas akimirkas patirtas vienumoje miške prisiminė ji.
Traukdavo ir į žvejybą
Moteris neslėpė, kad visokios mintys lindo į galvą, manė, jog taip ir nepavyks gyvai ištrūkti iš miško, bet radusi laukinių žvėrių išmintus takus šiaip ne taip pasiekė pamiškę.
Nuo tos vietos, kur grybavo su vyru, ji buvo nuklydusi apie 3 kilometrus.
Pamačiusi pamiškėje sodybą, moteris kreipėsi pagalbos. Vėliau vežama mašina namo, moteris pakeliui pamatė jos ieškantį vyrą.
Kai vaikai dar buvo maži, moteris su jais traukdavo į žvejybą.
„Pagaudavome ešerių ir kuojų. Ta žvejyba daugiau pramoga mums visiems buvo“, – prisiminė ji.