Norvegijoje tik slapstėsi
Recidyvistu pripažintam 41 metų Šiaulių rajono gyventojui Linui Mickevičiui nepavyko graudžiomis kalbomis apie tris savo mažus vaikus suminkštinti Panevėžio apygardos teisėjų širdžių.
Vyras dar bandė tikinti, kad nelaisvė neleis jam, dailidei, užbaigti darbų Norvegijoje, bet ir tai nepadėjo.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad anksčiau L.Mickevičius teistas 9 kartus, pripažintas recidyvistu ir vėl nusikalto neišnykus teistumui.
„Asmuo, darydamas nusikaltimą, pats prisiima riziką dėl galimų neigiamų pasekmių ne tik sau, bet ir savo šeimos nariams,“ – rašoma nuosprendyje.
Teismo nuomone, ankstesnės bylos rodo, kad L.Mickevičius sąmoningai ignoravo pareigą elgtis teisingai, o jo darbas užsienyje nėra išskirtinė aplinkybė, kodėl neturėtų būti skirtas kalėjimas.
Todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad prieš du mėnesius Panevėžio apylinkės teismas priėmė tinkamą nuosprendį – jį pripažino sukčiumi ir skyrė 1 metų nelaisvės bausmę.
Iš vyro priteista nukentėjėliui atlyginti 8 tūkst. eurų nuostolį ir padengti 1,2 tūkst. eurų siekiančias bylinėjimosi išlaidas.
Nuo tyrimo vyras slapstėsi Norvegijoje, todėl pareigūnams teko jį iš ten pargabenti, tad už ekstradiciją iš jo policijai priteista dar per 2,4 tūkst. eurų.
Pardavė svetimą medieną
Nors L.Mickevičius teigė gyvenantis ir dirbantis Norvegijoje, bet kažkaip sugebėjo Panevėžio rajone niekuo dėtam pirkėjui apgaule parduoti valdišką medieną.
Aferą jis įvykdė beveik prieš pusantrų metų. Bylos duomenimis, L.Mickevičius susisiekė su nukentėjėliu ir pasiūlė pirkti malkų. Iš tiesų Gegužinės girininkijoje stovėjusi mediena priklausė Valstybinei miškų urėdijai.
Pakvietęs prie rietuvės, o pats į susitikimo vietą nuvažiavęs išsinuomotu automobiliu, L.Mickevičius aprodė pirkėjui apie 50 kubinių metrų medienos.
Pirkėjas iškart pamatė, kad rąstai pažymėti specialiu miškininkų ženklu.
L.Mickevičius paaiškino, kad neva jam priklausančią medieną norėjo pirkti girininkijos meistras, todėl rąstus ir sužymėjo. Bet paskui jie esą susipyko, todėl jis nutaręs medienos girininkui nebeparduoti.
Tam, kad būtų įtikinamiau, L.Mickevičius padavė pirkėjui gabenimo lapus ir kitus dokumentus. Neatpažinęs klastočių ir viskuo patikėjęs pirkėjas už medieną L.Mickevičiui sumokėjo 8 tūkst. eurų.
Užmatė girininkas
Aukai įbruktuose sandorio dokumentuose nusikaltėlis buvo įrašęs išgalvotą pavardę.
Tai patvirtino ir jo auka.
Pirkėjas pasakojo, kad abu jie susitiko miške. Pardavėjas dar graudžiai pasiguodęs, kad serga duktė ir jau kelios dienos vemia.
Kitą dieną jis pardavėjui sumokėjo sutartą sumą pinigų, ir jie išsiskyrė.
Nukentėjėlis teigė, kad dalį medienos planavo perparduoti, nes rinkos kaina buvo didesnė.
Kaip jau anksčiau rašėme, miške rąstus į miškavežį kraunančius vyrus pamatė girininkas ir iškart sukėlė aliarmą.
Į miškavežį darbininkai jau buvo spėję prisikrauti apie 30 kubinių metrų medienos, vertos 5 tūkst. eurų.
Netrukus buvo pagautas ir tik-rasis šio nusikaltimo „herojus“.