Nebuvo kada švęsti
Kupiškio rajone, Šepetos durpyne, į padangę kylantys juodi dūmai paskelbė apie prasidedantį gaisrą. Virš durpyno susidaręs pilkas debesis buvo matomas iš toli ir reiškė pirmuosius didelio, bauginančio gaisro ženklus. Durpės – itin degi medžiaga.
Buvo pirmadienio popietė.
Tądien ugniagesiai šventė savo globėjo šv. Florijono dieną, bet linksmintis nebuvo kada.
Į gaisravietę buvo pasiųstos didelės ugniagesių pajėgos.
Durpynas priklauso durpių gavyba besiverčiančiai „Durpetos“ bendrovei ir užima didelį plotą – per 1 tūkst. hektarų, bet eksploatuojama dalis yra šiek tiek mažesnė – apie 900 hektarų.
Ugnis atskirais židiniais šėlo beveik 170 hektarų teritorijoje.
Netrukus gyventojų telefonai ėmė kaukti, pranešdami svarbią žinutę. Joje buvo įspėjama apie padidėjusią oro taršą, bet stiprus vėjas aitrių dūmų šleifą nuginė tolyn nuo Šepetos ir Kupiškio.
Tokio gaisro šepetiškiai jau seniai nebuvo regėję. Kupiškio rajone paskelbta ekstremalioji padėtis.
Klampojo su visa ekipuote
Pagal padidėjusio pavojaus signalą ant kojų buvo pakeltos gausios ugniagesių pajėgos. Kupiškėnams į pagalbą pasiųsti kolegų ekipažai iš Panevėžio, Utenos, Visagino, Rokiškio ir Vilniaus. Padėjo ir Šaulių sąjungos savanoriai.
Kupiškio ugniagesių viršininkas Vaidas Juknevičius teigė, kad ugniagesiams išskubėjus į gaisravietę, Kupiškis neliko be apsaugos – į tarnybą buvo iškviesti atostogaujantys vyrai su rezervine autocisterna budėti mieste.
Visos pajėgos mestos durpėms gesinti.
Į gaisravietę buvo pasiųstas medikų ekipažas, jų pagalbos prireikė vienam nesmarkiai ranką apdegusiam bendrovės darbininkui.
Čia pat gaisravietėje buvo įkurtas štabas gesinimo darbams organizuoti, per 30 ugniagesių plušėjo su 7 autocisternomis ir švirkštais liejo vandenį.
Pamainos keitė viena kitą, nes aplink tvyrojo dūmai, karštis, o po durpingą žemę teko klampoti su visa ekipuote.
Gesinimo darbus sunkino tai, kad gaisras didelėje teritorijoje plykstelėjo pavieniais židiniais. Stiprus vėjas nešė kibirkštis, todėl ugnis apėmė vis naujus plotus.
Užgesintas liepsnas gūsis vėl iš naujo įpūsdavo.
Degimas – net po žeme
Pro tirštus dūmus sunku buvo ką nors įžvelgti, be to, dirbti reikėjo su kvėpavimo įranga.
Bendrovės buldozeriai stumdė žemę ir formavo žemių pylimus, kad liepsnos neužgriebtų durpyno pakraščiuose augančių miškų.
Durpynų gaisrai laikomi vienais iš sudėtingiausių – degimas vyksta ne tik paviršiuje, bet ir giliai po žeme, dažnai be liepsnos, o tik smilkimas. Tokie gaisrai išskiria daug dūmų, tęsiasi ilgą laiką ir po gesinimo gali atsinaujinti iš gilesnių sluoksnių.
„Degančią žolę gali užtrypti ir užplakti, bet durpingoje vietovėje tai padaryti nepavyks. Nuo to tik pakils kibirkštys ir nauji plotai ims degti. Pagrindinė durpių gesinimo priemonė yra vanduo“, – teigė V.Juknevičius.
Be to, gaisro židiniai susidaro tiek paviršiuje, tiek giliai po žeme, todėl jų nesimato iš viršaus.
„Kartais net karstinės įgriuvos susidaro, kai vidus išdega. Todėl teko viską perlieti vandeniu ir perkrauti“, – gesinimo niuansus atskleidė pareigūnas.
Aptikti gaisro židinius gelbėtojai naudojo skraidyklę su specialiu šilumą fiksuojančiu termovizoriumi. Pakėlę skraidyklę į padangę jie apžiūrėjo durpyną iš paukščio skrydžio.
Sovietinės buvo lengvesnės
Klampioje durpingoje vietovėje sunkiasvorės autocisternos klimpo, tad privažiuoti arčiau prie pat gaisravietės ugniagesiams tapo iššūkiu. Jiems į pagalbą nuskubėjo bendrovės darbininkai. Su tokia vietove važinėti pritaikytais traktoriais jie vis traukė įklimpusias gaisrines.
Pasiteisino Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos turimos senos sovietinės autocisternos.
„Jos kone perpus lengvesnės už per 10 tonų sveriančias vandenvežes ir kitas gaisrines“, – nurodė priežastį V.Juknevičius.
Durpynas išraizgytas melioracijos grioviais, o tai labai palengvino gelbėtojų darbą. Specialiomis siurblinėmis jie pumpavo vandenį iš priešgaisrinių tvenkinių į griovius. Vandens lygis grioviuose kilo ir užliedavo po žeme esančius ugnies židinius.
Taip pat grioviais vanduo buvo nukreipiamas į gaisro apimtą durpyno teritoriją.
Ten pastatę nedidelius siurblius, vyrai liejo vandenį ant liepsnų.
Maždaug po pusantros paros gelbėtojai sustabdė ugnies plitimą, dar pusdienio prireikė gaisrui įveikti.
Trečiadienį paryčiais paskelbta apie gaisro likvidavimą.
Gaisravietėje liko darbuotis bendrovės darbininkai. Jie tikrino, ar giliai po durpių sluoksniu neužsiliko pavienių ugnies židinių.
Tik vienas apdegė pirštus
Ugniagesių tyrėjai aiškinasi gaisro priežastis.
Trečiadienį „Durpetos“ bendrovės valdybos pirmininkas Gintaras Rapkauskas spėjo, kad gaisrą lėmė durpes rinkęs ir sugedęs traktorius.
„Pirminė versija, kad trūko traktoriaus degalų žarna, ji pagavo kibirkštį, ir ugnis plykstelėjo akimirksniu“, – svarstė vadovas.
Traktorininkas spėjo iššokti iš kabinos ir iškart iškvietė pagalbą.
Medikų pagalbos prireikė vienam gesinimo darbuose dalyvavusiam durpyno darbininkui. Jis su buldozeriu stumdė žemes, kad užkirstų kelią ugniai plisti.
„Šiek tiek apdegė du rankos pirštus“, – sakė valdybos pirmininkas.
Jis neslėpė, kad ir pats per tas paras leido bemieges naktis.
Nuostoliai dar skaičiuojami, bet R.Rapkauskas mano, kad jie bus apie 100 tūkst. eurų.
„Didžiausius nuostolius sudaro sudegusi technika – du traktoriai su priekabomis“, – dar paaiškino.
Vėjas ir kitaip pasitarnavo
Aplink durpyną aplinkosaugininkai išmatavo taršą, bet padidėjusio kietųjų dalelių kiekio neužfiksavo.
„Pūtė stiprus vėjas, todėl kietosios dalelės greitai išsisklaidė, nepavyko nustatyti taršos“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovė Laima Grižaitė.
Aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį „Durpetos“ patikrinimą, tada ir paaiškės, atstovės teigimu, gamtai padaryta žala.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Su ugnimi kovojantys ugniagesiai nuo gaisravietės neatsitraukdavo, čia pat ir vakarieniavo.
2. Čia pat, gaisravietėje, įkurtas štabas, iš ten ir vyko vadovavimas.
3. Ugniagesiai gelbėtojai budėjo, o bendrovės darbininkai durpyno pakraštyje buldozeriais stumdė žemes, kad tik ugnis nepersimestų į mišką.
4. Tik po dviejų parų gesinimo ugniagesiai įveikė milžinišką gaisrą.
5. Virš degančio durpyno pakilę dūmai buvo matomi iš toli, bet vėjas juos nuginė tolyn nuo Šepetos.
VPGT nuotraukos
