Fejerverkų griausmą pratęsė gamtos stichija
Paskutiniu eilinio, bet pompastiško Panevėžio gimtadienio akcentu tapę vidurnakčio fejerverkai ne visiems suteikė džiaugsmo, nors valdžia to ir siekė.
Kai kurie gyventojai tiesiog apstulbo – fejerverkų buvo tiek daug, tiek įmantrių ir jie tęsėsi taip ilgai, gal net dešimt minučių, kad net baisu darėsi. Maža to, po trumpos pauzės jie buvo pratęsti – ir vėl kelias minutes sproginėjo, nušviesdami dangų įvairiais zigzagais ir spalvomis.
O juk buvo žadėta, kad jie bus kažkokie „tylieji“. Bet triukšmo buvo sočiai – girdėjo ir miesto pakraščių gyventojai.
Kai paryčiais sumanė „fejerverkais“ pažaisti ir gamta – atnešė griaustinį ir žaibus, daug kas pamanė, kad tai jau trečias miesto gimtadienio uždarymo fejerverkais etapas.
Po visos tos neramios nakties atsibudę žmonės ėmė svarstyti labai rimtai: ar tikrai mums reikia tokio pompastiško džiaugsmo, kai visai šalia nuo Rusijos primesto karo kenčia Ukraina, kai mums gresia toks pat baisus likimas? Ar švaistydami dideles pinigų sumas fejerverkams, neturėtume už juos tiesiog nupirkti ukrainiečiams būtiniausių reikmenų? Juk taip jau ne kartą darė Vilnius.
Būtina priminti ir tai, kad fejerverkai yra tikra žala gamtai, blogai veikia ir tik paspartina klimato kaitos procesus.
Bandė užliūliuoti skambiais, bet tuščiais žodžiais
Tuomet kilo klausimas, ar Panevėžio valdžia apskritai atsimena, kad netoliese vyksta karas, ar suvokia jo grėsmę ir savo ruožtu viską daro, kad jo nebūtų? Ar nepriprato prie grėsmingos situacijos ir nepamiršo tiesiog remti Ukrainą?
Ar nereikėjo fejerverkams skirtų pinigų beprasmiškai iššaudyti į orą, o skirti Ukrainai?
Kadangi Panevėžio valdžia tiesiogiai nenori ar nesugeba bendrauti su žurnalistais, išsiuntėme klausimus merei Loretai Masiliūnienei ir naujajam administracijos direktoriui Giedriui Šileikai.
Niekieno nepasirašytas valdžios atsakymas gerokai nustebino. Valdžia panoro mūsų skaitytojus užliūliuoti skambiais žodžiais, bet ne darbais.
„Solidarumas su Ukraina Panevėžiui nėra vienkartinis veiksmas. Tai nuosekli laikysena, pagrįsta pagarba laisvei, žmogaus orumui ir atsakomybei.
Miesto gimtadienis yra šventė, jungianti žmones ir stiprinanti bendruomenės dvasią. Tai proga ne tik džiaugtis miestu, bet ir įprasminti tai, kas svarbiausia – vienybę, atsakomybę ir vertybes. Šventės džiaugsmas ir realūs paramos darbai nėra vienas kitam priešingi – jie atspindi tą patį siekį gyventi laisvoje, tvarioje ir bendruomeniškoje visuomenėje“, – atsakyme liejosi vien patosas.
Tai – „rėmėjų dovana miestui“
Išvardinusi paramą, teiktą Ukrainai ankstesniais metais, valdžia staiga sustojo ties šiais metais. Išaiškėjo, kad šiemet Panevėžys kariaujantiems už savo laisvę kaimynams neišsiuntė nė vieno siuntinio, nesuteikė jokios pagalbos.
O apie fejerverkus parašė taip: „Baigiamasis šventės akcentas – fejerverkai – rėmėjų dovana miestui, privataus sektoriaus indėlis į bendrą miesto šventę. Džiaugiamės, kad verslas mato vertę prisidėti prie miesto bendruomenės kultūrinio gyvenimo.“
Tai, matyt, turėjo reikšti, kad valdžia pinigų fejerverkams nešvaistė, o švaistė turtingas verslas.
Tuomet vėl teko rašyti savivaldybei ir klausti jos ignoruojamų duomenų – konkretaus atsakymo su skaičiais, kiekgi mokesčių mokėtojams kainavo Panevėžio miesto šventė, kokie rėmėjai miesto šventei ir už kiek nupirko fejerverkus?
Nuo keipošiaus pas teipošių
Atskriejo toks atsakymas:
„Panevėžio miesto gimtadienio šventei iš Savivaldybės biudžeto buvo skirta 80 tūkst. eurų. Kitas lėšas – rėmėjų paramą bei mugės dalyvių sumokėtas rinkliavas už prekybos vietas – savarankiškai rinko šventės organizatorius – Panevėžio kultūros centras. Renginių akcentai, tarp jų ir fejerverkai, buvo finansuoti iš bendro rėmėjų fondo.“
Teko vėl siųsti malonų laišką valdžiai ir priminti, kad ji išsisukinėja nuo atsakymų į mūsų klausimus. Vėl prašėme konkrečiai ir aiškiai atsakyti, kokie rėmėjai pinigais rėmė Panevėžio miesto šventę, kokia yra rėmėjų fondo bendra suma ir kiek pinigų buvo skirta fejerverkams?
Tačiau atsakymas vėl buvo niekinis: „Kaip ir minėjome, lėšas, rėmėjų paramą bei mugės dalyvių sumokėtas rinkliavas už prekybos vietas savarankiškai rinko šventės organizatorius – Panevėžio kultūros centras.“
Tai, kad Kultūros centras yra savivaldybės pavaldume ir visi jo duomenys pasiekia savivaldybę, valdžiai galgi pasirodė nežinoma.
Vis dėlto mokėjo ne rėmėjai
Tuomet mūsų klausimai nuskriejo į buvusius bendruomenių rūmus. Ir po pokalbio su jų vadove paaiškėjo, kad valdžia kaip ir apsimelavo. Ne iš rėmėjų pinigų bus apmokėta už fejerverkus.
Panevėžio kultūros centro direktorė Judita Kačinskaitė atsakė, kad miesto šventės rėmėjų, draugų ir partnerių buvo daugiau kaip trisdešimt.
Kiek pinigų šventei paaukojo kiekviena įmonė, direktorė teigė neprivalanti pasakyti, kadangi tai esanti konfidenciali informacija.
„Negaliu atskleisti, kiek kas rėmė, bet pagelbėčiau jums pasakydama, kad iš rėmėjų mes preliminariai surinkome apie 70 tūkstančių eurų paramos“, – teigė centro vadovė.
Direktorė nurodė, kad dar apie 40–50 tūkstančių eurų surinkta iš šventės dienomis mugėje prekiavusių prekybininkų, nes jie mokėjo rinkliavas už prekybos vietas.
Griausmingiems šventės fejerverkams, pasak J.Kačinskaitės, buvo skirta apie 3 tūkstančius eurų.
„Dar negaliu pasakyti, iš kurios eilutės apmokėsime už fejerverkus, bet greičiausiai iš mugės surinktų pinigų. Mugėje per tris dienas prekiavo apie 200 prekybininkų, iš jų surinkti pinigai – tai mūsų, kaip biudžetinės įstaigos, uždirbtos lėšos“, – patikino Kultūros centro direktorė.
Reikėtų suderinti viską
Opozicijos atstovas, konservatorius Ignas Gaižiūnas teigė, kad jam apmaudu, jog miesto savivaldybės parama Ukrainai pastaruoju metu mažėja.
„Manau, nepriklausomai nuo fejerverkų, savivaldybė turi ieškoti būdų, kaip labiau paremti ukrainiečius kovoje už savo laisvę“, – kalbėjo I.Gaižiūnas.
Komiteto „Panevėžio labui“ narė Viktorija Vidžiūnienė prisipažino nesusimąsčiusi, ar vietoj miesto šventės fejerverkų geriau reikėjo skirti paramą kariaujančiai Ukrainai.
„Man fejerverkai asocijuojasi su gimtadieniu ir švente, džiaugiausi pamačiusi informaciją, kad jie bus begarsiai. Svarbiausia nesupriešinti gyventojų, kad atimam iš jūsų miesto gimtadienį ir skiriam paramą Ukrainai. Viskas turėtų būti lygiagrečiai ir gražiai padalinta visiems“, – kalbėjo V.Vidžiūnienė.
Valdančiųjų atstovas Petras Luomanas prisipažino, kad nematė šiųmetės miesto gimtadienio šventės fejerverkų, nes buvo išvykęs šeimos reikalais.
Politikas pasisakė už lazerių šou, nes jie neteršia oro, kelia mažiau triukšmo ir negąsdina šunų.
„Sutikčiau, kad yra kilnesnių reikalų, šventės ateina ir praeina, o padėti Ukrainai reikia. Dabar praktiškai vyksta dronų karas, galbūt būtų tikslinga jų nupirkti“, – kalbėjo P.Luomanas.
Verslui – viskas čia gerai
Miesto gimtadienio šventei paramą skyrusios bendrovės „Adax“ direktorius Tomas Buziliauskas labai gerai įvertino tai, kad jų parama galėjo būti panaudota fejerverkams.
„Jeigu panevėžiečiams suteikėme džiaugsmo, o tas dalykas, manau, suteikė, viskas labai gerai“, – sakė įmonės vadovas.
Dėl paramos Ukrainai direktorius savo nuomonės nepasakė.
Tarp Panevėžio miesto gimtadienio rėmėjų buvo ir pasvaliečių bendrovė „Alsteka“.
Jos direktorius Žilvinas Gesevičius sakė, kad jų įmonė ne tik parėmė Aukštaitijos sostinės šventę, bet ir prekiavo savo produkcija – alumi ir gira.
„Neturiu informacijos, kad mūsų parama nuėjo fejerverkams, o jeigu taip ir buvo, viskas gerai. Mes tiesiog parėmėm šventę, o kaip parama paskirstoma, nežinom, mes iki tokių dalykų neprieinam“, – patikino Ž.Gesevičius.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Naujoji miesto vadovė L.Masiliūnienė, kaip ir jos pirmtakas, nepersistengė remdami Ukrainą.
2. J.Kačinskaitė nepatvirtino miesto valdžios teiginio, kad fejerverkus dovanojo Panevėžio gimtadienio rėmėjai.
3. Panevėžio miesto šventė nestokojo nei linksmybių, nei blizgių šviesų, tad ar bereikėjo leisti pinigus fejerverkams?
A.Švelnos nuotraukos
