Kaime veiklos netrūksta
Nykstančių kaimų likimas neaplenkė ir Pasvalio rajono Tetirvinų kaimo. Nors gyvenvietė įsikūrusi vos 5 kilometrai nuo rajono centro, tačiau kaime stūkso nemažai negyvenamų sodybų. Tetirvinuose nebeliko nė kultūros centro, nė mokyklos. Vis dėlto vietos gyventojai džiaugiasi, kad jau daugėja vaikų ir pradėjo veikti darželio grupė.
Tik vietos entuziastų dėka kaime gyvenimas virte verda. Vienas iš kaimo patriotų Algirdas Mulevičius nė pats nebesuskaičiuoja, kiek yra suorganizavęs talkų saugant krašto paveldą ar ieškant jaunimui įdomios veiklos.
„Mūsų pačių vaikai jau užaugo ir visi išlėkė į sostinę. Tačiau kol dar kaimynų atžalos nepaliko namų, tai yra dėl ko stengtis. Su jaunais žmonėmis reikia bendrauti nuolat, o ne tik per šventinius susibūrimus“, – įsitikinęs tetirvinietis.
Vyras prisipažino, kad, senstant bendruomenei, teko pasukti galvą, kuo sudominti mažuosius kaimo gyventojus. Todėl jis kartu su bendraminčiais sumąstė kiekvieną vasarą organizuoti stovyklas vaikams. Turiningai praleisti laiko susirenka apie 30 vaikų.
A.Mulevičius su žmona Aušrele užaugino keturis vaikus. Jie stengėsi vaikams įskiepyti meilę gimtajam kraštui, protėvių palikimui. Tačiau atžaloms šių vertybių per prievartą niekada nebrukę. Dabar džiaugiasi, kad, nors jų vaikai kol kas su gimtine ateities planų nesieja, tačiau nė vienas ieškoti sotesnio duonos kąsnio neišlėkė į užsienį. Visi – Vilniuje.
Nebėra kam valgyti obuolių
Erdvus Mulevičių namas stovi kaimo pakraštyje. Daugiau nei hektaro ploto sodybos teritorijoje ne tik žydi gėlės, bet ir ošia nuosavas eglynas. Jame net grybai auga.
Vaikščiodami po sodą sutuoktiniai rypuoja, kad nebėra kam obuolių valgyti.
„Sodą užsiveisėme, kai gimė jauniausias sūnus Pijus. Tada manėme, kad ekologiškai užauginti vaisiai pravers gausiai šeimai: nepritrūksime nei obuolių, nei sulčių. Bet užtat dar tikimės sulaukti nemažo būrio anūkų, kurie krims mūsų užaugintus vaisius“, – šypsojosi pašnekovas.
A.Mulevičius neslėpė, kad sudominti šiuolaikinį jaunimą yra be galo sunku. Į jo organizuojamas talkas ateidavo vos vienas kitas jaunas žmogus. Tačiau vyras nestokoja optimizmo ir tvirtina, kad kaime patriotiškai nusiteikusio jaunimo tikrai yra.
„Žaviuosi jaunimo požiūriu į korupciją, kyšininkavimą. Net neabejoju, kad jaunoji karta šioje srityje tikrai padarys perversmą. Jauni žmonės yra maksimalistai, jie stengiasi pakeisti pasaulį“, – kalbėjo jaunimą visada palaikantis vyras.
Ne visos svajonės išsipildo
O praeitis A.Mulevičiui yra labai svarbi. Jis puoselėjo svajonę ir dėjo dideles viltis, kad iš griuvėsių būtų prikeltas netoli Tetirvinų esantis Vytartų dvaras: svajojo dvare įsteigti pasvaliečių namus, kurie būtų tapę įvairių susitikimų, kultūros bei leidybos centru.
Tačiau šiam užmojui nebuvo lemta išsipildyti. Negavus savivaldybės pritarimo ir neradus dosnaus mecenato, šiais metais Vytartų dvaras buvo parduotas aukcione.
A.Mulevičiui ši tema yra labai skaudi ir vyras nebenori apie ją kalbėti.
„Prieš dešimtmetį organizavau talkas, kad iš dvaro pastato iškuoptume šiukšles, sutvarkytume jo aplinką. Tąkart į talkas rinkosi ne tik buvę dvare veikusios mokyklos mokiniai, bet ir jauni žmonės, kurie tikėjo gražia vizija“, – liūdesio neslėpė pašnekovas.
Prieš penkerius metus A.Mulevičius griebėsi ne tik atstatyti Vainiškių kapinių tvorą, bet ir jas išsaugoti. Praėjusio amžiaus pradžioje įsteigtoms kapinėms buvo iškilusi reali grėsmė būti sunaikintoms.
Prašė net popiežiaus palaiminimo
Pirminiame geležinkelio linijos „Rail Baltica“, sujungsiančios Varšuvą su Helsinkiu, projekte bėgiai turėjo driektis per Tetirvinus ir kirsti Vainiškių kapines.
Vos išgirdęs kalbas apie galimą kapinių sunaikinimą ir mirusiųjų palaikų ekshumavimą, A.Mulevičius neliko abejingas – piestu stojo prieš tokį projektą.
„Negalėjau net prisileisti minties, kad kapinės gali būti sunaikintos. Todėl ne kartą važiavau į ministeriją, teikiau protesto raštus. Kartu su kaimo žmonėmis kreipėmės į Vatikaną, kad popiežius palaimintų kapinaites“, – pasakojo, kokių veiksmų kapinėms išsaugoti jis ėmėsi.
Pakeitus geležinkelio projektą ir išsaugojus kapines, A.Mulevičius pasišovė atstatyti unikalią kapinių tvorą, kuri kadaise buvo dengta čerpėmis ir kurioje pamūryta 14 Kryžiaus kelio stočių. Tokių kapinaičių ne tik rajone daugiau nėra, bet vargu ar ir šalyje kur nors esama.
Per prievartą nebruko
Atkūrimo darbai vyko kone dvejus metus. Tad talkų buvę begalė. Jauniausia A.Mulevičiaus atžala sūnus Pijus taip pat įsitraukė į jas: ne kartą talkininkavo meistrams.
„Šiose kapinėse palaidota daug ir mano giminaičių. Smagu savo jėgas panaudoti geriems darbams. Nors šiaip jaunimas labiau renkasi jiems aktualias talkas. Daug daugiau jaunų žmonių susirenka tvarkyti estrados ar sporto aikštelės nei kapinių ar senų dvarviečių“, – tvirtino jaunuolis.
Į Vilnių studijuoti išvykęs P.Mulevičius pastebėjo, kad labai skiriasi provincijos ir didmiesčio jaunuolių patriotiškumo samprata. Miestiečiai daugiau murma, yra viskuo nepatenkinti, tuo tarpu kaime gyvenantys jauni žmonės labiau palaiko patriotiškas idėjas.
A.Mulevičius yra vienas iš Sąjūdžio skyriaus Pasvalyje įkūrėjų, Baltijos kelio organizatorius, su visuomeniniu rinkimų komitetu „Už savo kraštą“ išrinktas rajono tarybos nariu – taigi tetirviniečių namuose patriotiškumo dvasios niekada netrūko.
„Tėtis visada užsiėmė visuomeniška veikla, mums, vaikams, dėmesio niekada nestokojo. Turėjom pasirinkimų laisvę, niekada per prievartą nieko daryti nevertė. Visada gerbdavo vaikų nuomonę. Tik pastebėję kurio nors talentą, patardavo lankyti muzikos, dailės ar sporto mokyklas“, – tėvų palaikymu džiaugėsi jaunasis Pijus.
Vaikinas tikino, kad kol kas jam rūpi tik studijos ir artimiausiuose planuose minčių grįžti į gimtąjį kaimą tikrai nėra. Bet jis sutiko, kad niekada nežinai, kur pasuks gyvenimas.
Prierašai po nuotraukomis:
1. P.Mulevičiui patinka, kad tėvas jam suteikė pasirinkimo laisvę. Nuotr. iš asmeninio albumo
2. A.Mulevičius savo aktyvumu trokšta uždegti ir jaunimą. V.Savickienės nuotr.
"Panevėžio kraštas", 2019 09 24
