Šeimininkai turės susitarti
Valstybei priklausantis žemės sklypas Jono Basanavičiaus g. 7, kuriame iki šiol veikė Biržų ūkininkų turgavietė, keliauja į nuomos aukcioną.
Šis sklypas yra beveik 80 arų ploto, bet bėda ta, kad jo 55 arų dalis padengta asfaltu, priklausančiu ne valstybei, o juridiniam asmeniui – verslo įmonei.
Taigi aukcioną laimėjęs būsimasis nuomininkas veiklą vykdys sklype, kuriame jau yra vienas šeimininkas.
Ar tai ne tas pat, kas nuomotis butą, kurio dalį jau valdo vienas savininkas ir kuris galės diktuoti savo sąlygas?
Biržų savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Loreta Munikienė korespondentei aiškino, kad naujajam nuomininkui priklausys visas 80 arų sklypas, bet jis privalės leisti asfalto savininkui naudotis savo turtu – jiedu turės susitarti.
O jei susitarti nepavyks ir jei asfalto savininkas neis į jokias derybas?
„Aukciono dalyvis turi įvertinti šias sąlygas ir apsispręsti, ar jam tai tinka“, – sakė L.Munikienė.
Aukcione gali dalyvauti ir asfalto savininkas. Vedėja tvirtino nežinanti, kas tas savininkas. Politikų teigimu, jis priklauso „Maximos“ grupei.
Nerimavo dėl prekiautojų
Šio sklypo nuomos klausimą svarstant rajono tarybos posėdyje, teko daryti pertrauką ir sprendimo projektą pildyti. Politikai labiausiai nerimavo, kad iš teritorijos nebūtų išvyti turgaus prekiautojai.
Pradinė nuomos kaina aukcio-ne – 1,5 tūkst. eurų per metus, arba 124 eurai per mėnesį. Pakaks, jei aukcione dalyvaus tik vienas dalyvis.
Nuomos terminas – 99 metai, jame bus galima prekybos, maitinimo, paslaugų veikla.
Nuomininkas per 5 metus privalės įrengti 50 vietų dengtą lauko turgavietę.
Politikai klausė L.Munikienės, kodėl numatytas toks ilgas laikas? Ar neatsitiks taip, kad po 5 metų išvis nebeliks norinčiųjų prekiauti?
Posėdžiautojai svarstė, gal reikia įrašyti sąlygą, kad turgaus veiklą laikinose prekybos vietose nuomininkas privalo vykdyti iš karto po aukciono?
Specialistė ir meras Kęstutis Knizikevičius aiškino, kad aukciono laimėtojui reikia duoti laiko sutvarkyti dokumentaciją, pasamdyti darbuotojus. Konservatorė Irutė Varzienė pasiūlė įrašyti, kad ilgiausias terminas būtų pusė metų.
Asfalto gi niekas nesusivynios
Tarybos nariai patys audrinosi, bet drausmino kitus nekalbėti iš savo vietų. K.Knizikevičius liepė nekelti sąmyšio.
Socialdemokratas Dalius Jakubėnas stebėjosi, nejaugi taip sunku įrašyti punktą, kuris garantuotų turgaus veiklą?
„Statinių statybos vyks neasfaltuotoje savivaldybės žemėje. O asfaltuotoje aikštelėje prekyba gali toliau vykti. Asfalto gi niekas nesusivynios ir neišsineš“, – kalbėjo politikas.
Po pertraukos L.Munikienė pasinaudojo I.Varzienės siūlymu ir pasiūlė į sprendimo projektą įtraukti punktą, kad ne ilgiau nei per 6 mėnesius nuomininkas privalės pradėti turgaus prekybą.
Socialdemokratas Nerijus Ubartas ramino kolegas, kad prekybininkai niekur nepradings, todėl neverta kelti panikos.
„Biržų atgimimo“ narys Kęstutis Isakas siūlė įrašyti, kad aukciono dalyvių turi būti ne mažiau nei du – tuomet ir sklypo nuomos suma gerokai šoktelėtų.
„Ar mes norime atiduoti sklypą „Maximai“ už 1,5 tūkstančio eurų per metus?“ – klausė politikas.
Nuskambėjo atsakymas, kad tokiu atveju aukcionas gali visai neįvykti.
„Įvardykime tikraisiais vardais“
Konservatorius Dalius Barkauskas nusistebėjo, kad sprendimo projekte beveik nieko neįrašyta dėl asfaltuotos aikštelės turgaus sklype.
Valstietis Audrys Šimas prabilo norintis situaciją įvardyti tikraisiais vardais ir kreipėsi į koalicijos part-nerius socialdemokratus.
„Ramono laikais nepavyko parduoti „Maximai“ tos aikštelės, tai dabar atiduodame. Žmonėms paaiškinkime, kad jie atsidurs po „Maximos“ sparneliu, gal leis, o gal neleis prekiauti po 5 metų. Man atrodo, kad norite mus apmulkinti“, – rėžė politikas.
Socialdemokratė Audronė Garšvaitė priminė, kad tais laikais savivaldybės administracijai vadovavo valstiečių atstovė, tai gal valstietis ir dabar žino daugiau nei kiti.
„Administracijos direktoriumi yra buvęs ir Vidas Eidukas – nuo valstiečių. Nesakau, kad jie padarė gerų darbų. Kaip sakoma, ir tarp čigonų vagių pasitaiko“, – nesigynė A.Šimas.
Buvęs jo partietis V.Eidukas dabar priklauso „Biržų atgimimui“.
Nemato kito kelio
Už sprendimo projektą balsavo valdantieji, darbietės ir konservatoriai I.Varzienė, D.Barkauskas – iš viso 17 tarybos narių. Susilaikė arba balsavo prieš 8 politikai: „Biržų atgimimo“ penketukas, A.Šimas, konservatoriai Arūnas Anskinas ir Laurynas Bukys.
Po posėdžio I.Varzienė paaiškino korespondentei, kad balsavo už, nes kito kelio tiesiog nėra.
„Sudėjome visus įmanomus saugiklius, kad turgus liktų. Dabar belieka melsti Dievą, kad aukcioną skelbiančiai Nacionalinei žemės tarnybai šios mūsų sąlygos būtų priimtinos“, – aiškino politikė.
Ji tęsė, kad šiuo metu turgų eksploatuoja miesto seniūnija, bet tai nėra jos funkcija, tad reikia imtis žingsnių, kaip šį reikalą išspręsti.
Tai gal teisingi A.Šimo pasisakymai apie „Maximą“?
„O tai ką daryti – apsimesti, kad „Maximos“ nėra? Koks skirtumas, kas išsinuomos – „Maxima“ ar ne „Maxima“, svarbu, kad nurodytas sąlygas išpildytų“, – kalbėjo pašnekovė.
Niekas ir nenori Eifelio bokšto
Kitu klausimu – dėl šalia, Jono Basanavičiaus g. 3, bet jau Centrinio turgaus teritorijoje, išdygsiančio „Lidl“ prekybos centro irgi virė karšti ginčai.
Kad „Lidl“ bus statomas, jau nuspręsta, dabar politikai turėjo balsuoti dėl pakoreguotų įvažiavimų, užstatymo zonos ir automobilių stovėjimo aikštelės.
Šiame sklype esančiame paviljone prekiautojai prekiauja maisto produktais, mėsa, žuvimi.
I.Varzienė nuogąstavo, ar tikrai prekybininkams bus leista toliau dirbti paviljone? Mat buvo ir tokių kalbų, kad naujieji šeimininkai paviljono nenugriaus, bet jį naudos savo reikmėms.
K.Knizikevičius ramino, kad „Lidl‘“ atstovai žodžiu pažadėjo šios veiklos paviljone nenutraukti.
K.Isakas lygino, kad kituose miestuose prekybos centrai kuriasi pakraščiuose, o čia – pati Biržų širdis.
„Jei dabar pritarsime, toliau jau nieko neišsikovosit. Be raštiškų įpareigojimų prekybininkai apsuks aplink nosį. Šią miesto dalį atiduoti prekybininkų dėžutėms – visiškas absurdas“, – piktinosi politikas.
Liberalas Justas Greviškis reagavo į „dėžutes“. Anot jo, niekur nerasi prekybos centro, kuris būtų panašus į Eifelio bokštą ar Bekingemų rūmus.
K.Knizikevičius vylėsi, kad pagaliau bus sutvarkyta apgailėtinos būklės turgaus teritorija, o toliau bus diskutuojama dėl platinamų gatvių, sankryžų.
Balsų dauguma nulėmė, kad ir šis sprendimas buvo priimtas.
Reportažą iš Biržų turgaus skaitykite kitame laikraščio numeryje.
Atsakymas – vargiai kam suprantamas
Biržų rajono valdininkai aiškiai neatsakė į žurnalistų klausimus žodžiu, todėl teko juos siųsti raštu. Bet iš tokio bendravimo rezultatai menki – atsakymas taip biurokratiškai surašytas, kad sunku ką ir suprasti.
Pateikiame skaitytojams susirašinėjimą su meru K.Kni-zikevičiumi. Mes nelabai ką supratome, gal jums pavyks geriau.
Mero klausėme, ar nuomos aukcionui bus pateiktas visas beveik 80 arų sklypas ūkininkų turguje? Tas sklypas – tai visa ūkininkų turgaus teritorija ar tik jo dalis?
Kam priklauso šalia veikiantis Centrinis turgus? Kuriais metais ir kas išasfaltavo 55 arus ūkininkų turgaus?
Kaip susidarė situacija, kad valdišką žemę išasfaltavęs asmuo galėjo tapti vien tik asfalto savininku? Kam vadovaujant rajonui, asfaltas buvo įformintas kaip privatus nekilnojamasis turtas?
„Maxima“ (ar kas kitas) šią asfaltuotą aikštelę nusipirko?
Kokia situacija buvo susidariusi dėl turgaus žemės dabartiniam merui atėjus į valdžią? Ar nieko nedarė, kad būtų išeita iš to absurdo, kai žemė valstybinė, o asfaltas ant jos – privatus? Gal siūlė išpirkti asfaltą? Gal matė kitų būdų tai išspręsti, bet nepavyko?
Sulaukėme tokio mero atsakymo.
„Informuojame, kad planuojama skelbti viso sklypo J.Basanavičiaus g. 7 nuomos aukcioną. Greta esantis sklypas, kuriame šiuo metu veikia turgavietė, priklauso UAB ,,Vilkėja“.
Duomenų, kas įrengė aikštelę (J.Basanavičiaus g. 7) ir kokiu pagrindu objektas registruotas Nekilnojamojo turto registre, neturime. Biržų rajono savivaldybės administracijos turimais duomenimis, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyti statinio statybos metai – 1979 m. Savivaldybės turimais duomenimis, objektas nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui. Informacijos, kaip kito objekto savininkai, neturime.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, užbaigus statybą, statinys ir daiktinės teisės į jį privalomi įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Pabrėžiame, jog asmuo, jam nuosavybės teise priklausančiu turtu disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas teisės aktų bei trečiųjų asmenų teisėtų interesų.
Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 10 d. Biržų rajono savivaldybė tapo savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarime Nr. 32 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“, patikėtine, t. y. tik nuo š. m. pradžios savivaldybėms suteikta daugiau teisių administruojant valstybinę žemę. Šiuo metu planuojama skelbti sklypo nuomos aukcioną. Jei taip įvyktų, kad sklypas aukcione nebūtų išnuomotas, bus svarstomos kitos sklypo naudojimo alternatyvos.“
Prierašas po nuotrauka:
K.Knizikevičius taip sudėtingai aiškino apie turgaus teritoriją, kad sukėlė dar daugiau klausimų.
A.Švelnos nuotr.
