Gauta kompensacija atstojo pasėlių draudimo išlaidas
Pasėlių ir augalų draudimo galimybėmis besinaudojantys žemdirbiai jau spėjo pajusti naudą.
Rokiškio rajone ūkininkaujantis Jonas Žemaitis, valdantis 450 ha augalininkystės ūkį, pasėlius draudžia penktą sezoną. Tai daryti jį paskatino asmeninė patirtis ir nenuspėjamos gamtos sąlygos: „Patys esame nukentėję. Tada ir kilo idėja drausti pasėlius. Matote, kokia dabar gamta. Prieš keletą dešimtmečių nepasitaikydavo tokių kataklizmų – audrų, krušos, – kaip dabar. Po jų visas įdėtas darbas gali nueiti perniek.“
Per tuos penkerius metus ūkininkas jau įsitikino pasėlių draudimo nauda. Po vienos iš žiemų buvo iššutę apie 20 ha kvietrugių. Kadangi jie buvo apdrausti prieš žiemą, tai, pasak rokiškėno, gauta kompensacija realiai atstojo draudimui skirtas išlaidas. Tai padėjo išvengti didesnių finansinių nuostolių.
Ūkininkas Jonas patikino, kad ateityje irgi naudosis draudimo paslaugomis, kadangi didina pasėlių plotus.
Naujoms paraiškoms teikti – keturi mėnesiai
Naujas šių metų paraiškų teikimo etapas pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimui skelbiamas nuo rugsėjo 2 d. iki gruodžio 31 d. pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“. Šiemet tai jau antroji galimybė gauti kompensaciją daliai sumokėtų pasėlių ir augalų draudimo įmokų – nuo kovo pradžios iki birželio pabaigos parama buvo teikiama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklą „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“.
Priemonės „Rizikos valdymas“ tikslas – skatinti ūkininkus drausti pasėlius ir augalus, už kurių auginimą Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatyta tvarka mokamos tiesioginės išmokos, kompensuojant dalį sumokėtų draudimo įmokų.
Draudžiamos kompensuojamos rizikos – stichinės sausros ir (arba) iššalimo stichiniai meteorologiniai reiškiniai.
Kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos. Svarbu paminėti, kad parama mokama neatsižvelgiant, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne.
Kas gali gauti paramą
Pareiškėjais gali tapti fiziniai arba juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą ir užsiimantys pirmine žemės ūkio gamyba. Pareiškėjui negali būti iškelta byla dėl bankroto arba jo įmonė ar veikla nėra likviduojama.
Svarbus ir draudimo laikotarpis. Jis turi būti ne ilgesnis kaip vienas augalų, pasėlių vegetacijos laikotarpis. Teikiama viena paramos paraiška pagal vieną draudimo objektą (pasėlių, augalų plotą ir (arba) riziką) vienam augalų vegetacijos laikotarpiui.
Svarbu įsidėmėti, kad paraiškos kompensacijai gauti turi būti pateiktos prieš patiriant draudimo įmokų išlaidas.
Parama mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne.
Moka avansą
Paramos gavėjas, pagal pateiktą paramos paraišką apdraudęs augalus bei draudimo įmonei sumokėjęs visą draudimo sutartyje nurodytą draudimo įmokų sumą, gali kreiptis dėl paramos avanso. Jis apskaičiuojamas pagal augalų rūšis ir sudaro 70 proc. apskaičiuotos paramos sumos.
Kur ir kokiais būdais priimamos paraiškos
Paraiškos priimamos savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijoje. Paraiškos teikiamos asmeniškai, per kurjerį, registruota pašto siunta, per įgaliotą asmenį arba elektroniniu paštu. Turi būti pateikiamas vienas originalus paramos paraiškos egzempliorius ir susijusių dokumentų originalai arba kopijos. Kiekvienas paramos paraiškos ir susijusių dokumentų lapas turi būti patvirtintas pareiškėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu, – pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.
(ŽŪM-23/24-23)
