Abu atvesdino pareigūnai
Panevėžio apylinkės teismas atvertė už Ukrainos vėliavos išniekinimą teisiamo 28 metų Pasvalio rajono gyventojo Luko Vaičekonio bylą.
Jaunas vyras kaltinamas nuo Specialiųjų tyrimų valdybos pastato Panevėžyje pavogęs Ukrainos vėliavą, išdaužęs lengvojo automobilio su ukrainietiškais numeriais langus ir į jo vidų įgrūdęs pavogtą Ukrainos vėliavą.
Kartu teisiamųjų suole atsidūrė ir jaunesnis jo brolis 24 metų Matas Vaičekonis, bet jis teisiamas už kitą nusikaltimą – svetimo dokumento panaudojimą.
Kaip jau rašėme, iš pirmo karto teismui nepavyko pradėti bylos nagrinėjimą.
Prieš du mėnesius teisme nepasirodė abu broliai, todėl teisėja įpareigojo policiją abu juos atvesdinti.
Šįkart broliai Vaičekoniai teisme pasirodė likus kelioms minutėms iki posėdžio pradžios.
Iš pradžių prie trečio aukšto posėdžių salės durų atėjo M.Vaičekonis.
Šalia buvo du policijos pareigūnai, bet M.Vaičekonis tikino, kad policija esą jo neatvesdino.
Paskui jis kartu su vyresniu broliu įžengė į posėdžių salę.
Vaičekoniai teisme dalyvavo be advokatų – nusprendė gintis patys. Užtat nukentėjęs automobilio savininkas panevėžietis atvyko su advokatu.
Melavo ir nesugebėjo nė sakinio pasakyti rišliai
L.Vaičekonis žurnalistams rėžė, kad Ukrainos vėliavos nevogė.
„Tokiems žmonėms ukrainiečiams irgi kažkas atsitiko, kad prisimintų, kaip jie gyveno“, – nerišliai aiškino teisiamasis.
Paprašytas patikslinti, ką konkrečiai turi omenyje, jis vėl išrėžė neaiškių sakinių raizginį: „Ta prasme, kaip jūs gyvenate savo vietoje ir žinote aplinką, tuos keliukus ir panašiai, tiems žmonėms irgi panašiai, kad prisimintų savo. Jie nekaip jaučiasi, nėra vietiniai. Nieko blogo prieš tuos žmones nenoriu. Gal ir negražiai skamba, bet karas vyksta.“
Po to dar pridėjo: „Ai, ką žinau, koks motyvas buvo. Čia aplamai žmonėms pagelbėti, kad labiau orientuotųsi. Nieko blogo nenorėjau.“
Kaltę pripažinę gaus nuolaidų
Panevėžio apylinkės prokuroras Mindaugas Ražauskas teigė, kad beveik prieš 8 mėnesius L.Vaičekonis nukabino prie STT Panevėžio valdybos pastato įėjimo iškeltą Ukrainos vėliavą, nuvažiavo į vieną Nendrės gatvės daugiabučio namo kiemą, plaktuku išdaužė lengvosios mašinos su ukrainietiškais numeriais langus ir į vidų įbruko vėliavą.
Sąsają su broliu pareigūnas irgi paaiškino. Jis teigė, kad praėjusios vasaros viduryje M.Vaičekonis naudojo savo vyresnio brolio L.Vaičekonio asmens tapatybės kortelę.
Bylos duomenimis, M.Vaičekonis norėjo prie statybų dirbti individualiai, bet dėl susikaupusių nemažų įsiskolinimų negalėjo užregistruoti tokios individualios veiklos. Todėl ir prireikė tokių maklių.
Savo kaltę Vaičekoniai pripažino, todėl teismas nusprendė bylą nagrinėti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Tokia bylos baigtis broliams turėtų būti itin paranki – liudytojai neapklausiami, parodymus duoda tik teisiamieji, bet svarbiausia tai, kad paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Brolių Vaičekonių apklausa truko gerą valandą, tada teisėja garsiai perskaitė byloje atgulusių dokumentų sąrašą.
Jau spėjo pamiršti dar labai šviežią nuosprendį
Prokuroras teigė, kad abu broliai su teisėsauga ir anksčiau turėjo reikalų.
Užtat teisėjos paklaustas, ar buvo teistas, L.Vaičekonis neužtikrintai pratarė, kad lyg ir ne, bet paskui atkirto, jog ji turėtų pati žinoti apie jo teistumus.
Tada teisėja paklausė, ar jis jau spėjo užmiršti prieš 3 mėnesius paskelbtą nuosprendį. Tąsyk jis bandė kažką pavogti.
Prisistatydamas teismui L.Vaičekonis teigė, kad baigė vidurinę, yra nevedęs. Bandęs padirbėti statybose, bet nepavykę.
Tik 10 klasių baigęs jo brolis sakė esąs viengungis, bet augina 3 mažus vaikus ir dirba statybose.
„Nepamenu“, – atsakė teisėjos paklaustas, kiek kartų yra teistas.
Norėjęs nuteikti greitesniam grįžimui namo
Prieš teismą stojęs L.Vaičekonis kalbėjo nesuprantamai. Teisėjai kone traukte teko iš jo išpešti sakinius, bet ir tie buvo sunkiai suprantami. Jis teisinosi, kad Panevėžyje gyveno neseniai, todėl dar nelabai orientuojasi gatvėse ir nežino, nuo kokio pastato nuėmė Ukrainos vėliavą.
„Tiesiog norėjau padėti žmonėms... nesąmonė gavosi. Įgrūdau vėliavą į kažkokį autobusiuką, net nežinau, kokioje gatvėje jis stovėjo“, – tvirtino L.Vaičekonis.
Paklaustas, kodėl taip padarė, L.Vaičekonis ilgai nieko neatsakė, tik paskui tarstelėjo: „Nelabai žinau, jums spręsti. Prieš ukrainiečius nieko neturiu.“
Galop teisėja nutarė garsiai perskaityti ikiteisminio tyrimo L.Vaičekonio duotus parodymus. Tąsyk jis gana smulkiai aiškino savo veiksmus.
Tyrėjams jis atviravo, kad dirbo taksistu – pavėžėju. Firma davė jam valdišką mašiną. Važinėdamas po Panevėžį jis matė iškabintas Ukrainos vėliavas ir dėl to piktinosi.
„Manau, kad Lietuva per daug kišasi į Ukrainoje vykstantį karą ir per daug remia ukrainiečius. Neteisinga, kad ukrainiečiai pabėgėliai gauna lengvatų, o mes turime sunkiai dirbti“, – ikiteisminio tyrimo metu tvirtino L.Vaičekonis.
Jis tikino, kad tokiu poelgiu išreiškė savo požiūrį, jog jiems jau laikas grįžti atgal į Ukrainą.
Nenorėjęs prarasti pašalpos
M.Vaičekonis teigė, kad savo vyresnio brolio asmens tapatybės kortelės paprašė norėdamas įsidarbinti.
Tuo metu jis buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, todėl negalėjo imtis individualios veiklos.
„Norėjau dirbti ir tuo pačiu neprarasti gaunamos pašalpos. Kad pinigų būtų daugiau, nes sugyventinė nedirba, o šeimoje yra vaikų“, – teisinosi jis.
Brolio asmens tapatybės kortelę jis padavęs darbdaviams. Tie suabejoję, ar dokumento nuotraukoje yra tas pats žmogus, bet jis paaiškinęs, kad per tą laiką pasikeitė jo išvaizda.
Atsiprašymas jokiu nuoširdumu nedvelkė
Nukentėjėlis suabejojo teisme išgirsto L.Vaičekonio atsiprašymo nuoširdumu.
„Atsiprašydamas nežiūrėjo į akis, rankos subruktos į kelnių kišenes. Nemanau, kad atsiprašė nuoširdžiai“, – teigė jis.
Vyras pateikė teisiamajam per 3,4 tūkst. eurų ieškinį.
Nukentėjėlis korespondentui prisipažino, kad išpuolis sukrėtė jo šeimą.
Taip sutapo, kad maždaug prieš 3 mėnesius iki šio įvykio kažkas pavogė jo mašinos ukrainietiškus numerius, todėl teko užsisakyti naujus Ukrainoje. Apie vagystę jis pranešė policijai, bet vagys nerasti.
Panevėžietis kurį laiką gyveno Ukrainoje, ten sukūrė šeimą ir susilaukė vaikų.
Prasidėjus karui, jo namuose nebuvę – tvarkęs reikalus kitoje šalyje.
Po kelių savaičių nuo Rusijos pradėto karo jo šeima persikėlė gyventi į Panevėžį. Kartu atvyko ir vyro uošviai.
Ukrainietė žmona su vaikais į Panevėžį atvažiavo būtent dabar apdaužytu automobiliu „Toyota“.
Apie suniokotą automobilį šeimai pasakė namo bendrijos pirmininkė.
Prierašas po nuotrauka:
Lukas ir Matas Vaičekoniai taip gerai sutaria, kad net į teisiamųjų suolą kartu sėdo. D.Krasausko nuotr.
