Visų lūkesčiai skirtingi
Dėl remontuojamo senojo Biržų pašto stogo lyg tarp 50 pilkų atspalvių klaidžioja rajono valdžia, darbus atliekanti bendrovė ir už priežiūrą bei finansus atsakinga institucija. Viskas – per tą nelemtą skardos atspalvį.
Kaip jau rašėme, biržiečiai apsisprendė suremontuoti kultūros paveldo objektu pripažintą senojo pašto pastatą miesto centre. Bet paaiškėjo, kad prieš daugiau nei pusmetį kilo ginčas dėl ant stogo sumontuotos skardos atspalvio. Ji šviesesnė nei nurodyta projekte.
Konfliktas buvo slepiamas, kol galų gale viskas iškilo į paviršių.
Paaiškėjo, kad darbus atliekantys rokiškėnai rangovai – „Rokiškio apdailos“ uždaroji akcinė bendrovė – stogą uždengė, bet savivaldybė nepasirašo atliktų darbų akto. O be šio parašo jie negauna atlygio už darbą.
Rajono valdžia irgi laukia, bet visai ko kito – kada rokiškėnai nulups nuo stogo jau sumontuotą per šviesią skardą ir uždės naują. Arba kada mainais savivaldybei ką nors pasiūlys, bet ką tiksliai – valdininkai nesako.
Atliktieji darbai jiems netinka, nes projekte buvo numatyta dirbtinai sendinta, tamsesnio atspalvio pilka skarda negu dabar užklota.
Už atliekamus darbus ir finansavimą daugiausia atsakingas Kultūros infrastruktūros centras.
Jo lūkesčiai dar kitokie – kad biržiečiai valdininkai ir rokiškėnai rangovai galų gale rastų kompromisą ir visiems kartu nereikėtų minti teismų slenksčio.
Uždėjo šviesesnę skardą
Rajono savivaldybės tinklapyje buvo paviešinta, kad pirkimus organizavo, sutartis rengė ir techninę darbų priežiūrą vykdo Kultūros infrastruktūros centras. Senojo pašto pastato tvarkybai lėšos skirtos iš paveldotvarkos programos. Už jos įgyvendinimą atsakingas irgi tas pats centras, o savivaldybė prisideda 20 proc. visų lėšų.
Projekte projektuotojų nurodyta, kad skardos spalva – tamsiai pilka ir turinti natūralų gamybos metu patinuotą (neblizgų) paviršių. Bet, kaip teigia savivaldybės administracija, rangovas pasielgė savaip – nesuderinęs su projekto vykdymo priežiūros vadovu, sumontavo kito gamintojo skardą, o ji yra šviesesnio atspalvio.
Rokiškėnai pripažino, kad nukrypo nuo projekto, ir pateikė savo siūlymus – naują stogą nudažyti arba sumokėti savivaldybei finansinę kompensaciją.
Bet biržiečiai valdininkai šias alternatyvas atmetė. Dažymui nepritarta dėl garantijų trūkumo, o tvarkybos darbų sutartis nenumato jokio atvejo, kad paveldo objekto broką ar savavališką medžiagų sukeitimą būtų galima kompensuoti finansiškai.
Savivaldybės administracija reikalauja, kad ant stogo būtų tokia skarda, kaip numatyta projekte.
Bėdos – uždengus pusę stogo
„Rokiškio apdailos“ vadovas Virginijus Rimša paaiškino korespondentei, kad ginčas su savivaldybe tęsiasi jau apie 8 mėnesius.
Jis pripažino, kad uždėtoji skarda yra šviesesnio atspalvio nei numatyta projekte, bet tvirtino, kad ji ilgainiui tamsėja. Pasirašytoji sutartis yra 3 metams, per tą laiką stogas patamsėsiantis ir būsiąs kaip tik tokio atspalvio, kokio ir reikalauja savivaldybė.
Jis pabrėžė, kad Kultūros infrastruktūros centras ir paveldosaugos specialistai dėl stogo skardos jiems priekaištų nereiškia, o darbų akto nepasirašo tik savivaldybė.
Bet tai kurių galų jie pirko kitokio atspalvio skardą? Galbūt ji pigesnė?
To paklaustas pašnekovas tikino, kad projekte, nors ir neteisėtai, buvo nurodytas konkretus gamintojas, iš kurio jie turėjo įsigyti skardą. Bet jie pasirinko tą rangovą, su kurio gaminiais jau yra dirbę ir žino, kad jų gaminiai kokybiški.
Skarda esą identiška, tik kito atspalvio, ir ne pigesnė.
„Savivaldybė dabar nori, kad skardą nuo stogo nuluptume ir uždėtume kito gamintojo. Betgi iš pradžių ir darbus priiminėjo, ir pinigus mokėjo, o staiga kažkas nutiko – ir jau nebetinka“, – stebėjosi vadovas.
Kai darbininkai uždengė pirmuosius 150 kv. metrų stogo, viskas buvo gerai, tiko ir darbai, ir medžiagos. Bėdos kilo tik uždengus pusę stogo.
Spaudė „ką nors“ pasiūlyti
V.Rimša tikino, kad pastebėjus atspalvio neatitikimus jis klausęs, ką toliau daryti. Ir meras Kęstutis Knizikevičius, ir administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė, ir vicemerė bei atsakingi savivaldybės specialistai nuolat kalbėję apie kompromisus, liepę tęsti darbus ir žadėję rasti išeitį.
Esantys ir susitikimų protokolai, kuriuose užfiksuotas savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistų Vaidos Bajorūnienės ir Vaido Viederio raginimas stogą toliau dengti.
„Valdžia kartojo: „Pripažinkite klaidą ir pasiūlykite ką nors.“ Bet kas jiems tiktų, nesakė. Na, tuomet pasiūlėme „ką nors“ – nudažyti specialiais dažais, sumokėti kompensaciją, nupirkti plytas rūsio grindims... Bet tuomet jau niekas nebetiko“, – gūžčiojo pečiais pašnekovas.
Jis aiškino, kad skarda lankstoma darbų vietoje. Jei būtų aiškiai pasakyta, kad reikalaus kitos skardos, tai būtų bent šios nesunaudoję.
Tokią savivaldybės poziciją jis laiko ne principingumu, o kaprizu. Tuo labiau kad ir paveldosaugininkai išaiškino, kad ir šio atspalvio skarda nėra joks pažeidimas.
Iš pradžių nepastebėjo
Kultūros infrastruktūros centro vadovas Šarūnas Šoblinskas sakė, kad iš tiesų nei jų už priežiūrą atsakingas specialistas, nei savivaldybės atstovas iš pradžių nepastebėjo, kad skarda šviesesnė nei reikalaujama projekte.
„Konsultavomės su kultūros paveldo atstovais. Jų išvada – šio atspalvio skarda, kokia buvo sumontuota ant pastato, yra visiškai tinkama, nepažeistų jokių reikalavimų. Netgi atvirkščiai, tamsesnio atspalvio skarda, kuri numatyta projekte, nebūdinga šiai teritorijai“, – aiškino vadovas.
Per 6 metus, kai pašnekovas vadovauja centrui, tamsesnio atspalvio skarda nebuvo dėta nė ant vieno objekto. Dėl to iš pradžių į tai ir nebuvo atkreiptas dėmesys.
Be to, buvo ruduo, dienos sparčiai trumpėjo, sunkiau įžiūrėti atspalvius. Niekas nebuvo visiškai tikras, ar tai nusižengimas kultūros paveldo reikalavimams. Tad ar vertėjo palikti nedengtą stogą, nepaisant lietaus ir sniego?
„Stogas uždengtas gerai. Buvo šiokių tokių defektų, bet jie pašalinti“, – konstatavo pašnekovas.
Nenori užstrigti teismuose
„Architektams, paveldosaugininkams šis šviesesnis atspalvis nekliūva, skarda nepažeidžia objekto vertingųjų savybių, atitinka paveldosaugos reikalavimus... Bet suprantame ir savivaldybę. Žiūrint formaliai, ji turi teisę reikalauti to, ko buvo prašiusi“, – svarstė Š.Šoblinskas.
Palaikydamas savivaldybę ir centras formaliai paragino rangovus keisti skardą.
Pasak jo, rangovai yra profesionalai ir patys save įstūmė į nepavydėtiną padėtį – užsakė, nupirko, atsivežė ir pradėjo montuoti skardą.
Paklaustas, kokia dabar būtų protingiausia išeitis, pašnekovas aiškino, kad logiškiausia palikti jau sumontuotą skardą. Tuo labiau kad per dvejus trejus metus ji patamsės, o rangovas viešai pripažino klaidą ir pasirengęs nuostolius atlyginti – darbais ar pinigais.
„Racionaliausia – kad nusileistų visos pusės. Jei aš spręsčiau, priimčiau kompensaciją ir palikčiau taip, kaip dabar yra. Antraip bus užstrigta teismuose, o rezultatas bus tas pats“, – dėstė pašnekovas.
Tuo labiau kad pagal sutartį yra ir savivaldybės skirtas specialistas, kuris tikrina darbų kokybę, teikia pastabas.
„Galima sakyti, visos trys šalys pasiklydome tarp tų atspalvių. Bet dramatiška ne tai, kad uždėta kitokia skarda, o tai, kad vis nesibaigiančiai kalbame apie tą patį“, – apibendrino Š.Šoblinskas.
Tikisi kompensacijos už žalą
Meras K.Knizikevičius korespondentei aiškino, kad kai tik savivaldybės specialistas pastebėjo per šviesų skardos atspalvį, apie tai raštu pranešė rangovui. Įspėjo, kad darbai neatitinka projekto. Tuomet buvo sumontuota esą nedidelė dalis. Bet rokiškėnai nekreipę dėmesio ir skardą toliau dėję.
Paklaustas, argi valdžia ir savivaldybės specialistai neragino rangovų darbus tęsti, argi nežadėjo rasti kompromisą, K.Knizikevičius tvirtino, kad taip, liepė jiems toliau dirbti. Bet kalbėjo esą apie kitus darbus, o ne stogo dengimą.
„Iš mano lūpų tikrai nebuvo žodžių „toliau dirbkit su stogu“... Manau, kad kiti šito irgi nesakė“, – įtikinėjo meras.
Viena iš išeičių būtų nuplėšti jau uždėtą skardą ir dėti kitą.
Jis patvirtino, kad Kultūros infrastruktūros centras ir paveldosaugininkai neprieštarauja, kad būtų palikta ir jau sumontuotoji skarda. Pašnekovas tęsė, kad ir savivaldybė rastų kompromisą dėl techninių dalykų, bet rangovai turintys atlyginti savivaldybei dar ir moralinę žalą.
„Liepiau rangovams pateikti oficialius pasiūlymus – raštu. Tuomet svarstytume. Bet negavome“, – kalbėjo meras.
Betgi savivaldybės tinklapyje jau paviešinta, kad rokiškėnai siūlo ir stogą nudažyti, ir sumokėti kompensaciją!
Į tokią korespondentės nuostabą meras atsakė, kad gal savivaldybės administracija anksčiau ir gavo šiuos pasiūlymus, bet jie nepriimtini. Tuo labiau kad jis, meras, nieko nesulaukė.
Paklaustas, ką konkrečiai turėtų pasiūlyti rangovai, kad savivaldybei tiktų, meras prisipažino nežinantis, tai būtų diskusijų klausimas.
Ar tai – finansinė kompensacija savivaldybei? Į šį korespondentės klausimą meras irgi nesutiko atsakyti.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Praėjusią vasarą matydami uždengtą pusę stogo, biržiečiai net neįtarė, kokia pekla dėl jo užvirs. A.Švelnos nuotr.
2. Ant pastato sumontuota per šviesi skarda neatitinka projekto, bet tikinama, kad per 2–3 metus ji patamsės tiek, kiek reikia. L.Rušėnienės nuotr.
3. K.Knizikevičius reikalauja nuplėšti jau sumontuotą skardą ir uždėti kitą arba „ką nors“ pasiūlyti.
4. Š.Šoblinskas siūlo visoms pusėms susitarti geruoju.
A.Švelnos ir Kultūros infrastruktūros centro nuotraukos
