Gal teks padirbėti ir pandemijos srityje
Iš Ramygalos kilusios 33 metų mokslininkės Silvijos Jankevičiūtės diena padalyta labai kruopščiai – laiko turi užtekti įvairioms veikloms.
„Tuojau pat baigsiu eksperimentą, paskambinkite po 7 minučių“, – atsiprašo, kad dar negali kalbėti.
Jei skambinsiu po 10 minučių? Mergina greitakalbe beria, jog tiek neprireiks, laikas suplanuotas tiksliai.
Ji dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto biochemijos laboratorijoje.
Šiuo metu pagrindinis jos tyrimų objektas ir sritis yra ląstelių žūties tyrimai smegenų išemijos (insulto) metu.
„Koronaviruso srityje dar nedirbam. Kol kas ne. Bet ateityje – kas gali žinoti. Manau, su šia liga ir mums teks susidurti. Tuo mokslininko darbas ir nuostabus, kad yra įvairiapusiškas ir įvairialypis, su gausybe netikėtumų“, – šypsosi pašnekovė.
Tyrimas pasisuka ir visai kita linkme
„Pasitelkdami įvairių nervinių ląstelių kultūras, tokias kaip neuronus ir glijos ląsteles, kartu su kolegomis atliekame ląstelių žūties ir apsaugos mechanizmų molekulinius tyrimus smegenų išemijos, neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga, bei kitų susirgimų modeliuose.
Taip pat ieškome efektyvių farmakologinių junginių, kurie galėtų apsaugoti smegenų ląsteles nuo pažeidimų bei ląstelių žūties“, – išsamiau paaiškina apie šiandieninius mokslinius tyrimus.
Mums tai nelabai suprantamas tekstas, kad viską perprastume, turėtume vartyti žodyną arba atsidaryti „visagalį“ internetą.
Anot mokslininkės, jos darbe svarbiausia mokėti susiplanuoti dienotvarkę ir eksperimentinių tyrimų etapus.
Po kiekvieno gauto rezultato mokslininkas privalo ne tik aprašyti eksperimentą, bet ir apsvarstyti: kas iš to išeis, kas bus toliau? Ar pasitvirtino tavo spėjimas, hipotezė, ar dar daugiau kyla iš to klausimų?
„Monotonijos nėra, nes niekad nežinai, ką gausi. O gavus tavo tyrimas gali pasisukti visai kita linkme, kartais tenka pergalvoti visą eksperimento eigą“, – aiškina.
Aiškinosi, kodėl pasidaro piktybinis
Išeminių insultų sukelti smegenų pažeidimai – ne pagrindinė laboratorijos tyrimų kryptis, šios laboratorijos mokslininkai daugiau specializuojasi į Alzheimerio ligos patologijų molekulinius tyrimus.
„Pagrindinis mano disertacijos darbas buvo apie Alzheimerio ligos patogenezes, į tai gilinausi doktorantūros metu, tyrinėjau ir nagrinėjau tos ligos molekulinius mechanizmus“, – pasakoja mokslininkė.
Kartu su kolegomis ji tyrinėjo vieno iš pagrindinių Alzheimerio ligos sukėlėjų – vadinamojo amiloido beta (Aβ) baltymo toksinį poveikį smegenų ląstelėms. Buvo svarbu sužinoti, kaip šis baltymas sąveikauja su skirtingomis smegenų ląstelėmis, koks gali būti neuroimuninių procesų poveikis smegenų ląstelių gyvybingumui bei funkcijoms. Kartu ieškojo ir galimų apsaugos mechanizmų.
„Tyrėme, kaip amiloido beta baltymas, kuris aptinkamas mūsų smegenyse ir natūraliai, sutrikus jo gamybai, pasidaro piktybinis – padidėja šio baltymo gamyba smegenyse ir mūsų smegenų imuninės ląstelės nebesugeba pašalinti perteklinio šio baltymo kiekio. Dėl to vyksta daug procesų, žmogus tai pajunta atminties praradimu. Galiausiai po smegenų neuronų žūties „užvedami“ kiti uždegiminiai procesai, o jie lemia Alzheimerio ligos sunkėjimą“, – kiek įmanydama aiškiau mokslininkė aiškino sudėtingą tyrimą.
Jau prisidėjo prie bendro mokslinio fondo
Šių tyrimų duomenys buvo publikuoti dviejuose moksliniuose leidiniuose: „Journal of Neurochemistry“ bei „Journal of Neuroscience Research (JNR)“.
Bendradarbiaujant su LSMU Neurologijos klinikos medikais, S.Jankevičiūtė su kolegomis tyrė Alzheimerio liga bei kitomis demencijomis sergančių pacientų biologinių skysčių poveikį smegenų ląstelėms. Buvo ieškoma potencialių pirminių, klinikinius biologinių žymenų tyrimus papildančių ankstyvosios Alzheimerio diagnostikos metodų. Jie ateityje galėtų palengvinti ir pagreitinti šios ligos aptikimą dar prieš pasireiškiant simptomams.
Šie moksliniai duomenys taip pat buvo išspausdinti moksliniame žurnale „European Journal of Neuroscience“.
„Pagal mokslininkų terminologiją, esu dar visai jauna mokslininkė, dar tik treji metai, kai esu įgijusi mokslo daktaro laipsnį, tad didele publikacijų puokšte pasigirti negaliu. Labai džiaugiuosi, kad tai, kas jau išspausdinta, buvo aukšto lygio žurnaluose ir tos publikacijos jau cituojamos. Tai reiškia, kad tiriant įvairias patologijas prisidėjau prie bendro mokslinio fondo“, – sako ji.
Darbo rezultatai skirti pasaulinei spaudai
Paklausta, kaip jos ir kolegų tyrimai pasitarnauja žmonijai, kur keliauja mokslininkų atradimai, S.Jankevičiūtė paaiškina, kad jų kuriama produkcija – tai mokslinės publikacijos pasaulinio lygio specializuotuose leidiniuose, kurie prieinami visų šalių mokslininkams, taip pat ir plačiajai visuomenei, jei tik jai tai įdomu ir suprantama.
Lietuvoje tokių leidinių, kur būtų spausdinami specializuoti moksliniai straipsniai, yra labai mažai, todėl mūsų mokslininkų atradimai dažniausiai pasirodo užsienietiškoje spaudoje, tarptautinėse duomenų bazėse ir moksliniuose leidiniuose. Atliktus tyrimus ir rezultatus lietuviai mokslininkai pristato ne tik nacionalinėse, bet ir tarptautinėse mokslo konferencijose, jų metu keičiasi įžvalgomis, rezultatais bei patirtimis su užsienio mokslininkais.
Be vienų nebus kitų
Pasak pašnekovės, mokslininkus reikėtų skirti į dvi grupes, vieni – fundamentinių mokslų atstovai, kiti – taikomųjų, nors, žinoma, yra mokslininkų, kurie gali būti priskirti abiem grupėms. Fundamentinius mokslus paprasčiau bemaž galėtume pavadinti teoriniais, o taikomuosius – praktiniais.
Besidarbuojančių taikomųjų mokslų srityje atradimai perkami ir parduodami, o pirmųjų darbo rezultatai pateikiami viešai, dažniausiai mokslinių publikacijų pavidalu. Teoriniai straipsniai apie atradimus įvairiose srityse nutiesia kelią į praktiką – kasdienį mūsų gyvenimą.
„Niekada nesukursi vaistinio preparato, metodo, gydymo ar panašiai, jeigu neišsiaiškinsi tam tikrų veikimo mechanizmų. Ir tik tokių tyrimų pagrindu yra kuriamos medikamentinės priemonės, įvairūs diagnostiniai ir gydymo metodai, kuriamos strategijos ir priemonės“, – paaiškina, kam reikalingi fundamentiniai mokslai ir viešas jų prieinamumas.
Pasak jos, mokslininkų uždavinys – atrasti ar išsiaiškinti kažką naujo, ir viso pasaulio mokslininkai tyrimų imasi prieš tai atlikę literatūrinę apžvalgą, išanalizavę, kas tuo metu toje srityje atlikta ir atrasta ir ko dar nėra.
„Būtent tai, kas nepadaryta, kelia klausimų, pagal tai keli hipotezes ir formuoji savo darbą“, – sako ji.
Pažinimo troškulį įskiepijo tėvai
Nepažintas pasaulis S.Jankevičiūtę domino nuo mažų dienų. Tėvai ir seneliai skiepijo meilę gamtai, šios pažinimas žadino kuo daugiau sužinoti apie aplinką.
Po vidurinės ramygalietė pasirinko biologijos studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Ten pat baigė ir molekulinę biologiją.
„Labai norėjosi pačiai prisiliesti prie tikro laboratorinio darbo, jau žinojau, kad jis mane traukia ir žavi. Kažkodėl jaučiau didelį potraukį neurologijos mokslams, skaičiau daug mokslinio pobūdžio ir populiariosios literatūros apie smegenų darbą“, – pasakoja.
Dar studijuodama magistrantūroje susirado, kur Kaune atliekami su neuromokslais susiję tyrimai ir pasiprašė priimama į biochemijos laboratoriją. Greit suprato, kad jai ten įdomu, tad pasiliko tęsti doktorantūros studijų.
Šalia mokslo – ir menai
Per trejus mokslinio darbo metus jaunoji mokslininkė jau stažavosi Švedijoje ir Japonijoje.
Švedijos Lundo universitete ji gilinosi į tyrimus, susijusius su kamieninių ląstelių pritaikymu. Lietuvoje tokie tyrimai dar pradinės stadijos.
„Mūsų laboratorija ateityje siekia atlikti tyrimus su kamieninėmis ląstelėmis, tad vykau pasimokyti ir perimti tam tikrų metodikų“, – pasakoja doktorantė.
Japonijoje, Tokijo universitete, taip pat buvo metodologinio pobūdžio stažuotė, lietuvė perėmė tam tikrus ląstelių tyrimo metodus, kuriuos būtų galima pritaikyti savo darbuose.
S.Jankevičiūtė spėjo pabuvoti ne vienoje užsienio šalyje – Kinijoje, Kroatijoje, Turkijoje ir ten vyko jau ne moksliniais reikalais, o su liaudiškomis dainomis ir šokiais. Ji daug metų dalyvauja tautinėje veikloje ir šiuo metu yra Kauno liaudiškų šokių ir dainų ansamblio „Ratava“ vokalo grupės narė.
Sako, be muzikos sunkiai įsivaizduotų savo gyvenimą.
Su „Ratava“ ir studijų metais lankytu VDU šokių ansambliu „Žilvitis“ ji yra išmaišiusi gausybę šalių.
Ji dar groja ir fortepijonu, nes mokydamasi vidurinėje kartu baigė ir muzikos mokyklą.
Dar vienas laisvalaikio leidimo būdas – mokslo populiarinimo renginiai. Su keliais kolegomis entuziastais ji savo laboratorijoje organizuoja edukacines programas moksleiviams.
„Kuo daugiau veiklų, tuo daugiau laiko“, – juokiasi aktyvistė.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Taip atrodo S.Jankevičiūtės darbo vieta Neuromokslų instituto biochemijos laboratorijoje.
2. S.Jankevičiūtė yra dažna mokslinių konferencijų dalyvė.
3. Mokslų daktarė randa laiko ir liaudies šokiams bei dainoms.
4. Smegenų ląstelė per fluorescencinį mikroskopą. Nuotr. iš asmeninio albumo
