Kaltinimai labai rimti
Nukentėjusius neturtingus žmones ginti turėjęs Rokiškio krašto advokatas Irmantas Ruželė pats atsidūrė teisiamojo kailyje.
Vakar Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba išplatino pranešimą apie Panevėžio apylinkės teismui perduotą baudžiamąją bylą, kurioje I.Ruželė kaltinamas sukčiavimu, piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu.
Įtariama, kad teisininko aukomis tapo keli suaugusieji ir paaugliai, dalyvavę šešiuose baudžiamuosiuose procesuose. Juos advokatas gynė kaip nuo nusikaltėlių nukentėjusius žmones.
Pakišdavęs pasirašyti visai ne tą sutartį
Beveik prieš metus tyrimą pradėjusiems teisėtvarkininkams kilo įtarimų, ar tik advokatas nepasinaudoja į jį pagalbos besikreipiančiais žmonėmis. Ir pasirodė, kad – taip.
Pareigūnai nustatė, kad galimi nusikaltimai vykdyti beveik porą metų – nuo 2023 metų vasaros pradžios iki 2025 metų pavasario pradžios.
Generalinės prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė teigė, kad visais atvejais galėjo būti veikta pagal tą pačią schemą: nors turėdavo klientus aptarnauti nemokamai kaip valstybės advokatas, jis tyliai įformindavo mokamas paslaugas, o vėliau klientų vardu pasirūpindavo gauti pinigus iš nukentėjusiųjų fondo ir juos padalindavo į dvi dalis – vieną dalį atiduodavo klientui, o kitą pasilikdavo sau.
Ar sau jis pasilikdavo liūto dalį, kol kas neatskleidžiama.
Advokato klientai to nesuprato, nes teisininkas naudojosi jų neišsilavinimu ir pasitikėjimu. Net nenujausdami jie pasirašydavo advokato pakištą mokamą atstovavimo sutartį.
Pinigai – į dvi dalis
„Žmonės manydavo, kad jiems teisinės paslaugos teikiamos nemokamai. Tose sutartyse nebuvo įrašomos sumos, todėl žmonės gal ir nesuprasdavo, kad čia jau mokamas atstovavimas“, – teigė bylos tyrimui vadovavęs Panevėžio apygardos prokuroras Tomas Dzikas.
Procesui vykstant advokatas lyg tarp kitko užsimindavęs klientams apie galimybę kreiptis į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir prašyti kompensacijų. Visi sutikdavę, nes pinigų visiems reikėdavę.
Savo ruožtu I.Ruželė imdavo vykdyti tolesnį planą – kreipdavosi į Teisingumo ministeriją, kad jo klientams būtų išmokėtos netgi kompensacijos avansu.
Kompensacijų išmokos buvo pervedamos į advokato banko sąskaitą, o nukentėjėliams jis perduodavęs tik dalį šių pinigų, kitką pasisavindavęs.
Dokumentus gi įformindavęs taip: visus pinigus jis atiduoda klientui, o žmogus sumoka jam už suteiktas paslaugas.
„Šitaip daryti išvis negalima. Visi šie pinigai turi priklausyti nukentėjusiems žmonėms. Šio fondo tokia paskirtis ir yra, kad būtų kompensuojama smurtiniais nusikaltimais padaryta žala, o ne apmokamos advokato išlaidos“, – pabrėžė prokuroras.
Įtariama, kad nukentėjėliai tokiu būdu bendrai patyrė apie 7,5 tūkst. eurų nuostolį.
Didesnį nuostolį patyrė tie, kuriems advokatas atstovaudavo ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme.
Patyrė žalą ir valstybė
Pinigų sumos nebuvo milžiniškos, bet jos buvo reikšmingos mažas pajamas gaunantiems advokato klientams.
Prokuroras pabrėžė, kad tokiu būdu nukentėjėliai nukentėjo du kartus – ir nuo nusikaltėlių, ir nuo advokato. Jie patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.
Nukentėjusi ir advokatūra bei valstybė. Jų patirta žala yra neturtinė – tokiais suktais veiksmais yra mažinamas pasitikėjimas valstybe, žmonės ima kartoti, kad visur klesti neteisybė.
Panevėžio apylinkės teismas laikinai uždraudė I.Ruželei teikti nukentėjėliams valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą. Tai reiškia, kad jis gali ginti tik asmeniškai į jį besikreipiančius ir už paslaugas mokančius klientus.
Griežčiausia bausmė – 6 metai nelaisvės – gresia už piktnaudžiavimą. Už kitus nusikaltimus įstatymas numato perpus mažesnę bausmę – 3 metus laisvės atėmimo.
Vakar I.Ruželė su korespondentu kalbėti atsisakė.