|
Trina trapias ribas tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio (1)
Linksmybės ir baugios kaukės per Heloviną piktina ne vieną lietuviškų tradicijų puoselėtoją. Bet panevėžietė etnologė tikina, kad šios šventės net labai susijusios, abi – apie gyvųjų ir mirusiųjų pasaulį, tik viena – vien šiurpinanti, antroji – su ilgesiu, ramybe. O štai mūsų kronikose aprašytos tokios senosios tradicijos, kad plaukai iš siaubo pasišiauštų ir Helovino propaguotojams.
plačiau»
|
|
Misija – stygų skambesiu pakviesti klausytojus šokio
Klaidingą tėvų įsitikinimą, kad vaikai kanklėmis tegalės paskambinti klumpakojį ir dar keletą pabodusių liaudies kūrinių, jau per pirmąjį koncertą pakeičia nuostaba – taigi šiuo universaliu instrumentu galima bet ką sugroti! Išgirdę kanklėmis suskambėjusias melodijas iš kino filmo „Titanikas“ ar „Erškėčių paukščiai“, užsieniečiai net lygina mūsų nacionalinį instrumentą su arfa.
plačiau»
|
|
Filmų pavadinimai pasimiršta, bet įspūdis ilgai neišblunka
Atėjo ruduo – metas, kai žmonės pradeda grįžti į šiltas ir jaukias kino teatrų sales. Panevėžyje juos jau kviečia naujasis „Garsas“ – kubo formos „Stasys Museum“ priestatas. Kartu vyksta vis nauji kino festivaliai – „Nepatogus kinas“ su aktualia šiandienos dokumentika, ką tik baigėsi „Lokys, liūtas ir šakelė“ – su geriausiais Europos vaidybiniais filmais. Ar jums kinas svarbus, ar jau buvote „Garse“, ar domitės kino festivaliais? Ką jums duoda kinas? Kokiam žanrui atiduodate pirmenybę? Koks filmas labiausiai įstrigęs jūsų atminty? Kokį norėtumėte pamatyti?
plačiau»
|
|
Žiūrint spektaklį apie save, kūną šiurpai krėtė
Iš priklausomybių prarajos panevėžietis kilo stačiais ir slidžiais laiptais, dabar gi turi jėgų atsiverti ir su kitais dalytis tuo, kas patirta. Dar svarbiau – iš to gimė spektaklis, istorija apie nelengvą kilimą, pasunkintą dar ir ligos. Į spektaklį ėjo ir kiti kenčiantys, o vienas vaikinas priminė jo paties jau užmirštą svarbią frazę. Apie gyvenimo meną kalbamės su spektaklio herojaus prototipu Audriumi SKAČKAUSKU.
plačiau»
|
|
Teko apginti Ievą – žmonijos pramotę
Paprastas žmogus į bažnyčią ateina nuo žemės, aplink pilka, lyja, žmogelis suvargęs, o čia staiga atsiveria spalvų gausybė, švyti paauksavimai, šventųjų veidai geri ir šviesūs. Tas gražumas varguolio sielą iškart pakylėja. Lygiai taip pat džiugiai nuteikia ir dievišką ranką turinčio tautodailininko iš Debikonių kaimo kuriamos spalvotos medinės skulptūros.
plačiau»
|
|
Džinsinis drabužis – žmogaus gyvenimo alegorija
Talentinga jauna rokiškietė vitražo menininkė bei tapytoja Eglė Kurlavičienė kūryboje įvairialypė: vieną dieną lieja ramias realistines akvareles, kitą – aliejinius ryškius mistinius paveikslus su plūduriuojančiomis akimis. Visi įkvėpimo šaltiniai jai po ranka: paprasti buitiniai daiktai, aplinka, savųjų istorijos.
plačiau»
|
|
Stribų kulkų suvarpytas ąžuolas pilnas atžalų
Mineikiškio vienkiemio ąžuolas traukte traukia žmones. Sodybos šeimininkai atkreipė dėmesį, kad prie jo vis lankosi kažkokia nepažįstamoji ir vis kažko vaikštinėja aplink. Užkalbinta ji paaiškino, kad atvyksta paimti žemės mėginių – pagal juos mokslininkai tiria, kokiose žemėse geriausiai auga ąžuolai. O kokios gi žemės išaugina geriausius žmones? Juk čia, po šiuo ąžuolu, gyvena garsiųjų šviesuolių Vileišių palikuonė.
plačiau»
|
|
Muziejuje praverčia ir pagalbos mygtukas
Pasvalio krašto muziejus, atnaujindamas parodų salę, nuolat sumano visokių žiūrovų viliotinių. Vienas dalykas lankyti įprastą ekspoziciją, o visai kitas, kai eksponatai, lyg laiko mašina, nulakdina į praeitį ir žiūrovą paverčia veiksmo dalyviu.
plačiau»
|
|
Menai ar sportas? O gal visa kartu?
Rugsėjis sugrąžino vaikus į mokyklas. Kartu paskelbta ir apie jų laukiančią popamokinę veiklą, kviečiama net į baleto ar cirko būrelius, įvairiausias sporto šakas. Mokslininkai teigia, kad meninis vaikų lavinimas yra privalomas, jei norime, kad jie užaugtų jautrūs ir nuolat jaustų kultūros poreikį. Kiti gi tvirtina, kad be kūno lavinimo šiuolaikiniame pasaulyje – nė žingsnio. Praeivių gatvėje klausėme, kurią pusę palaiko jie? Į kokius būrelius leistų savo vaikus ar anūkus? Jei dabar būtų vaikai, kokioje srityje norėtų patys tobulintis?
plačiau»
|
|
Garsaus prosenelio poeto takais keliauti buvo smalsu
Poeto Bernardo Brazdžionio proanūkis Jonas Bernardas Lovett šią vasarą į Lietuvą atvyko antrą kartą po ilgos pertraukos. Pirmą kartą jis savo prosenelio šalyje viešėjo būdamas vos trejų metų, tad ką gali iš tos kelionės atminti? Užtat dabar jaunuolis susipažinimui su jam dar paslaptinga šalimi paskyrė visą vasarą ir kalbėjo lietuviškai.
plačiau»
|
|
Rašo apie meilę, o vis tiek baigia apie karą ir namus
Gyvenimas kada nors atgims, o vaikai ir vėl rašys knygas apie meilę – viliasi ukrainietė rašytoja ir fotografė, bet po skaudžių naujienų ir vėl užklupęs nerimas ima viduje draskyti lyg plėšrus žvėrelis. Kaip ir daugelis tautiečių rašytojų, ji rašo mažiau eilėraščių, užtat surengė jau tris savo fotografijų parodas. O jose – mariupoliečių penkių asmenų šeima, rūsyje stikline vandens lygiai besidalijusia ir su kate.
plačiau»
|
|
Neteisybė, kad knygas skaito tik žiemą
Šiltuoju metų laiku dauguma žmonių ne tik triūsia daržuose augindami pomidorus ir agurkus, ne tik grybauja ir uogauja, bet ir randa laiko dvasiniam penui – vyksta į pažintines keliones, koncertus, lanko parodas, kitus kultūrinius renginius. Klausėme gyventojų, kokie jų atsiminimai iš pastarosios vasaros – ar sočiai pasižmonėjo, ką aplankė, ką matė, ką nauja sužinojo, patyrė ir kas labiausiai įstrigo atminty? O gal ir knygas skaitė, nors ir laikoma, kad tai – labiau žiemos užsiėmimas?
plačiau»
|