Delsė ilgai ir gėdingai
Pasvalyje nelieka Petro Cvirkos gatvės pavadinimo, nes nuo šiol ji bus vadinama Aušros gatve. Salomėjos Nėries gatvė Pasvalyje gauna Paupio pavadinimą, o Salomėjos Nėries gatvė Joniškėlyje – Mindaugo. Pušalote bus nuimtos lentelės su Jurijaus Gagarino vardu, nes nuo šiol tai – Akacijų gatvė. Taip per pastarąjį Pasvalio rajono tarybos posėdį nusprendė politikai.
Totalitarinį režimą propaguojančių gatvių pavadinimai šalyje keičiami jau apie porą metų. Bet Pasvalyje šis procesas pajudėjo tik po Sausio 13-osios minėjimo Seime. Tąkart viešai ir gėdingai nuskambėjo, kad čia kažin kodėl tebesaugomas rusų kosmonauto J.Gagarino atminimas.
Per rajono tarybos posėdį meras konservatorius Gintautas Gegužinskas aiškino, kodėl taip ilgai buvo delsta. Mat ir gyventojų, ir politikų nuomonė šiuo klausimu kardinaliai skiriasi. Pavyzdžiui, konservatorius Vilhelminas Janušonis jau ne kartą jo teiravęsis, kodėl gi klausimas dėl gatvių pavadinimų vis neteikiamas svarstyti. O Igoris Malinauskas – priešingai – dabar liko nepatenkintas, kodėl klausimas – posėdžio darbotvarkėje.
Meras priminė Desovietizacijos komisijos sprendimą, kad J.Gagarino pavardė buvo plačiai naudojama sovietų propagandai, o P.Cvirka ir Salomėja Nėris okupacinę valdžią šlovino savo kūryba.
Gerbsime šviesuolius ar pakalikus?
Iš tiesų, per posėdį paskelbus šį klausimą, I.Malinauskas per salę paleido baubą. Esą ar žino šių gatvių gyventojai, kiek jiems kainuos pasidaryti naujus dokumentus?
V.Janušonis jam paaiškino asmeniškai – žmonėms tai nieko nekainuos.
Jis prisipažino, kad liūdna dėl gatvių naujų pavadinimų pasirinkimo, kai gyventojai prašo suteikti kurio nors medžio ar kito augalo pavadinimą.
Bet dar blogiau, kai dalis žmonių vis dar nesuvokia, jog gatvės pavadinimu galima pagerbti tautos šviesuolius, užuot šlovinus tuos, kurie tarnavo okupantams.
„Jeigu taip tvirtai nusistatęs prieš sovietinę ideologiją, tai išvarykit iš kiemų sovietinius kamazus ir sudeginkit vidury lauko, nenaudokit jų. Vietoj senojo asfalto nusitieskit naują“, – demagogijos griebėsi I.Malinauskas, buvęs sovietinis desantininkas.
Jau ne kartą esame rašę, kad jis visomis išgalėmis bandė išsaugoti paminklus ir kitokius ženklus, garbinančius rusų kareivius. O Rusijai užpuolus Ukrainą nuolat kartoja, kad humanitarinė parama turi keliauti tik civiliams gyventojams, bet ne į frontą.
Nepamirštas nei genocidas, nei tremtys
I.Malinauskas klausė, o kada gi bus pakeisti Melioratorių, Draugystės gatvių pavadinimai?
Tarybos nariams ėmus šnabždėtis, kas gi jam sakė, kad šitie pavadinimai susiję su totalitariniu režimu, viena politikė nusijuokė, esą „taksistai sakė“.
Jau rašėme, kad I.Malinauskas viešai apsijuokė, kai taksistams vertė kaltę, esą šie jam pasakojo apie ilgas eiles pas rajono gydytojus.
Lyg iš tribūnos I.Malinauskas toliau kolegas mokino, kad tauta turi išsaugoti ir tamsesnius, ir šviesesnius istorijos momentus. Antraip valstybė esą pasmerkta žūčiai.
„Nepamirškit, kaip sunku buvo iškovoti laisvę mūsų protėviams“, – auklėjo, bet nepaaiškino, apie kuriuos laikus ir kokius protėvius jis kalba.
Konservatorė Jurgita Vaitiekūnienė patikino, kad istorija tikrai nepamiršta – nei rezistencija, nei genocidas, nei tremtys, nei kolektyvizacijos sunkumai.
V.Janušonis antrino, kad per sovietinę okupaciją netekome trečdalio tautos.
Politikams lyg rimtai, lyg juokais pradėjus aiškintis, kas iš politikų norėtų savo vardo gatvės, G.Gegužinskas juokėsi, kad tikrai nenorėtų. Nebent Gegužės ar Gegužiuko – tai jau būtų kitas reikalas.
Ne su pagaliu nuvaryti
Dėl J.Gagarino ir P.Cvirkos gatvių pavadinimų politikai ginčų nekėlė, bet Salomėja Nėris, „Poemoje apie Staliną“ rašiusi, kad „vardas Stalino šviesus – kaip tikro tėvo, draugo“, kai kam vis dėlto sukėlė sentimentų.
Opozicionierius Gediminas Žardeckas jausmingai citavo kraštietės profesorės Vandos Zaborskaitės, literatūros kritikės Viktorijos Daujotytės, kitų garsių žmonių pasisakymus apie Salomėjos Nėries talentą, apie tai, kad ir poemą rašė, ir į Maskvą parvežti Stalino saulės vyko sovietų valdžios nurodymu ir kad vėliau dėl to atgailavo.
Kalbą jis baigė Sauliaus Šaltenio žodžiais, kad ji buvo Dievo patepta, kad jos gyvenimas – tragedijos simbolis ir kad jis negali mėtyti į Salomėją Nėrį akmenų.
„Aš irgi negaliu akmenų mėtyti. Kas galit – mėtykit“, – provokavo politikas.
Į tai V.Janušonis aiškino, kad niekas nesiginčija dėl poetės talento. Bet likę vaizdo įrašai įrodo, kad Maskvoje poetė su delegacija žygiavo aukštai pakelta galva, su šypsena veide.
„Nematyti, kad jie būtų pagaliu ten nuvaryti“, – sakė jis.
Dauguma – 18 tarybos narių – balsavo, kad gatvių pavadinimai būtų pakeisti. 3 politikai – G.Žardeckas, I.Malinauskas ir Linas Kruopis – balsavo prieš. Susilaikydami prie pastarųjų prisidėjo ir demokratai Neringa Trinskienė, Alfonsas Pulokas.