Miauklių Mikų dinastija
Aktorius Algirdas Paulavičius ir jo žmona dailininkė Irena Paulavičienė pokalbio tradiciškai kviečiasi į biblioteką.
Šeimininkas mosteli į savo masyvų odinį krėslą ir vardija, kiek kultūros įžymybių jame sėdėjo.
„Čia mėgstamiausias istoriko Alfredo Bumblausko fotelis. Ir Donatas Banionis, ir Algimantas Masiulis jame sėdėjo“, – mena šeimininkas.
Šeimininkui atsisėdus, ant ranktūrio įsitaiso katinas Mikas, tiksliau Mikas IV. Kiek miauklių Paulavičiai laikė, visi turėjo tą patį vardą.
Aktorius juokauja, kad katinai gavo vardą gero bičiulio, kino operatoriaus Algimanto Mikutėno garbei, jį žmona aktorė Gražina Baikštytė, o ir kolegos, sutrumpintai šaukė Miku.
Nors iš tiesų buvę kiek kitaip: uošviai laikė katę, toji atsivedė kačiukų, šeimininkai ruošėsi juos išdalinti. Grįžęs vėlai vakare aktorius netyčia užmynė vienam kačiukui ant uodegos. Toji liko sužalota, su keistu gumbu ant galo. Kas tokį gyvį ims? Teko pačiam pasilikti. Dėl uodegos formos katinėlis ir gavo Miko vardą.
Šeimos bibliotekoje knygos užima visą erdvę, o kas netilpo į lentynas, sukrauta pasieniais, ant stalų ir laisvų kėdžių.
Knygų lentynose gausu įrėmintų nuotraukų: ir šeimos, ir iš spektaklių bei filmų, kuriuose vaidino Juozo Miltinio mokinys A.Paulavičius.
Beveik nematyti, kokia sienų spalva: visa užklota paveikslais: moters tapytais ir kitų įvairiom progom jiedviem dovanotais.
Rašomasis stalas, kaip šiuose namuose įprasta, greit gali virsti vaišių stalu.
Kvietimai filmuotis dar vis tebeplaukia
„Du infarktai, trys insultai, o aš vis dar gyvas“, – šeimininkas pats duoda pokalbiui toną.
Tiesa, aktoriaus sveikata jau nėra stipri, po paskutinio prieš 7 metus patirto insulto jis atsisakė intensyvios sceninės veiklos, bet pasiūlymų filmuotis vis sulaukia.
Dabar jį kviečia prancūzai, švedas režisierius siūlo filmuotis reklamoje, kuri bus rodoma visame pasaulyje. Dėl to tebevyksta derybos.
„Ir norvegai kviečia, sakau jiems, kad aš jau ne tas. O jie priekaištauja, klausia, kodėl pas švedus filmavausi, filme „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ vaidinau Staliną“, – juokiasi pašnekovas.
Tada filmavimas vyko Vengrijoje, Budapešto muziejuje, kurio vidus panašus į Maskvos Kremlių.
Per arti numetė
Sutuoktinio sveikata labai skrupulingai rūpinasi I.Paulavičienė, ištikimoji jo gyvenimo bendražygė.
„Žmona labai riboja rūkymą, duoda tik 5 cigaretes per dieną, o surūkydavau po 40“, – juokais pasiskundžia aktorius.
Kai užklupo ligos, gydytojai primygtinai reikalavo atsisakyti žalingų įpročių. Ligonis paklausė ir metė rūkyti, ištvėrė 2,5 metų.
„Per arti numetė, todėl ir vėl pasiekė“, – šypteli žmona.
„Kai pradėjau laidoti kolegas vieną po kito – D.Banionį, Reginą Zdanavičiūtę, Stasį Petronaitį, Juliją Blėdytę-Stepankienę, Romualdą Urvinį, stresui nuraminti kažkas davė užsitraukt elektroninę cigaretę. Laidotuvėse pabuvę prie karsto daug kas eina parūkyt į lauką, aš irgi su visais, taip iš naujo įsivažiavau“, – pasakoja, kaip grįžo prie senų įpročių.
Net D.Banioniui – blogesnį
„Pirmą infarktą pravaikščiojau, patekau į ligoninę tik paskui. Pasekmė – sutrikęs širdies ritmas, atkūrė jį elektrošoku. Antras infarktas – per Naujųjų metų sutikimą“, – prisimena pašnekovas.
Namie su žmona buvo vieni, žiūrėjo televizorių, kai pajuto, tarsi metaliniais pirštais kas plėštų krūtinę. Iš pradžių dar stengėsi kentėti, bet ketvirtą ryto greitoji išvežė tiesiai į Vilnių, iš karto guldė ant operacinio stalo ir įvedė stentą.
„D.Banionis labai pyko, esą jis labiau nusipelnęs, o jam įdėjo čekų gamybos stentą už tūkstantį litų, o man – amerikonišką už 8 tūkstančius, neva jis geresnis, sako, ir grabe su juo gulėsiu“, – apie sveikatos bėdas pasakoja su humoru.
Kai širdį „paremontavo“, vienas po kito ėmė kirsti insultai.
Stentų – kaip roboto kūne
Pastarasis ištiko karštą 2013 metų viduvasarį, aktorius tuomet kieme klojo plyteles ir ruošėsi karpyti gyvatvorę.
Staiga žmona pamatė, kad vyrui iš rankų iškrito elektrinis įrenginys, o pats stovi lyg sustingęs. Klausia, kas nutiko, jis tyli.
„Dingo kalba, negalėjau ištarti nė žodžio, kad ir kaip stengiuosi, jokie garsai neišeina“, – prisimena A.Paulavičius.
Sąmonės neprarado, šiaip ne taip atsisėdo ir, sukaupęs visas jėgas, pabandė prisiminti mėgstamiausio poeto eiles. Prireikė didžiulės valios, kad mintyse sugultų gerai žinoti posmai, o tada vargais negalais paskirus žodžius ėmė ir tarti.
„Kalba grįžo ir nebeleidau kviest greitosios“, – sako pašnekovas.
Laimė, užėjo pažįstamas gydytojas. Kai I.Paulavičienė papasakojo, kas ką tik nutiko, medikas ėmėsi skubių gelbėjimo veiksmų, aktorių kaip ekstra ligonį išsiuntė į ligoninę operuoti, į galvos kraujagyslę buvo įvestas stentas.
„Tų stentų turiu kaip kyborgas: kojose, galvoje, širdyje“, – juokauja pašnekovas.
Žmona sutuoktinio ilgesniam laikui vieno jau nepalieka, jei išeina į studiją, nuolat skambina ir teiraujasi, kaip jaučiasi. Kai ji vyko į Atėnus, priežiūrą perėmė kaimynė.
Vietoj serenados lojo šunimi
Akys užkliūva už mažos vestuvinės nuotraukos širdies formos rėmeliuose. Joje Paulavičiai: juodaplaukis barzdotas jaunikis ir liaunutė šviesiaplaukė jaunoji.
„Man prastai su matematika“, – juokiasi moteris, paklausta, kiek jau metų jiedu kartu.
Aktorius įvardija šeiminės santarvės priežastį – meilė. Ir dar tai, kad nevynioja žodžių į vatą, viską vienas kitam pasako tiesiai.
Taip pat svarbu, kad abu mėgsta vienas kito menus, jis – dailę, ji – teatrą, turi daug bendrų bičiulių dailininkų ir aktorių.
Menai juodu ir suvedė.
„Ji teatre kabino savo parodą. Žiūriu, ant kopėčių stovi dailią figūrą aptempę mėlyni džinsai“, – vyras prisimena akimirką, kai dailininkę pats užkalbino.
Santykiai rutuliojosi su pertraukom – tai kartu pabūna, tai vėl atskirai.
Kai po spektaklio ji jam išdrįsdavo atnešti gėlių, santykiai buvo jau toli pažengę. Mat kol buvę tik simpatizavimų lygio, ji nedrįso nei puokščių viešai teikt, nei į grimo kambarį užeiti.
„Ji gyveno medikų bendrabutyje, ten budėtojas svetimų neįleisdavo. Atėjęs šuns balsu suloju po langais, niekas dėmesio nekreipia, o ji žino, kad kviečiu“, – prisimena aktorius.
A.Paulavičius buvo vedęs aktorę Danutę Vidugirytę, bet šeima iširo. I.Paulavičienė užginčija, kad ne dėl jos: su vedusiu vyru ji nebūtų prasidėjusi. „Nebent Algirdas mane apgavo“, – juokiasi.
Svarbiausia – pamilo vaikus
„Abu užaugę nuosavuose namuose, norėjom privataus kiemo ir lopinėlio savos žemės“, – I.Paulavičienė aiškina, kodėl nusipirko dalį namo.
Jie gyvena pirmame aukšte, virš galvos – kaimynai.
„Kiekvienas iš savų butų susivežėm baldus, Algis nagingas, pats viską perdarė ir pritaikė“, – pasidžiaugia I.Paulavičienė.
Aktorius vardija savybes, kuriomis būsima žmona jį sužavėjo: tolerantiška, geranoriška, labai darbšti, gera kulinarė, tvarkinga ir jį labai myli.
O svarbiausia – ji labai gerai sutarė su jo vaikais, pamilo kaip savus.
A.Paulavičiaus sūnus Rokas dabar gyvena Islandijos sostinėje Reikjavike, dirba statybų srityje. Dukra Marta, anglų kalbos specialistė, gyvena Vilniuje. Abu šeimų dar nesukūrę, bet sūnus gyvena su juodaode iš Namibijos, džiaugiasi, kad gerai sutaria.
„Anūkų dar neturim, bet labai laukiam“, – sako I.Paulavičienė.
Prisivaišinęs iš sostinės grįžo taksi
Ne paslaptis, kad A.Paulavičių, gražuolį aktorių, buvo įsimylėjusios pusė miesto moterų.
„Aš nepavydi“, – juokiasi jo žmona.
Kai vyras išvažiuodavo filmuotis, ji nesėdėjo prie lango ir nedžiūvo iš sielvarto, tiesiog gyveno savo gyvenimą.
Iki šiol ją žavi vyro išradingumas, puiki atmintis ir platus diapazonas žinių apie pasaulio pažinimą. Ir geras humoro jausmas.
„Čia Bitlo paveikslas“, – aktorius rodo Stasio Petrausko kūrinį, kuriame pavaizduota putlutė gražuolė Ievos kostiumu.
Uošvė į tą kūrinį vis skersakiuodavo, tai aktorius ant intymios vietos pakabino užuolaidėlę.
„Nė vienas vyras nepraeidavo jos neatitraukęs“, – kvatoja jis.
Vyro kūryboje žmona visada buvo paspirtis, padėdavo mokytis tekstus, o jis gelbėdavo jai tada, kai reikėdavo įrėminti paveikslus.
„Iš pradžių mokantis tekstus užteko, kad tik perskaitau, o paskui ėmė reikalaut intonacijų. Sakau: stop, čia juk ne mano stichija“, – pasakoja ji.
I.Paulavičienei būdavo labai sunku žiūrėti premjeras, tekstus juk moka atmintinai, tad mašinaliai sekdavo, ar jos vyras scenoje nedaro klaidų.
„Aš visad paklausiu patarimo, bet darau kaip man reikia“, – aiškina su šypsena, kaip šeimoje palaikyti harmoniją.
Dar labai svarbu vienam kito nekontroliuoti. O sutuoktiniui kažko neleisti būtų didžiausia nesąmonė.
Vienas nori pavakaroti su kolegomis, kita užtrukti parodos atidaryme ar po jogos treniruočių su draugėmis išgerti arbatos – už tuos užtrukimus niekad nereikėję atsiskaityti.
Nesibarė net dėl vyro bohemiškų nuotykių.
Kartą jis filmavosi Vilniuje, senamiestyje susitiko pažįstamą diktorę, išlenkė kartu taurelę, paskui sutiko žinomą poetą, su juo vėl butelaitį, abu nudrožė į Užupį, ten įsiliejo į linksmą kompaniją, kažkokiam rūsy paliko striukę ir portfelį su pinigais.
Paryčiais išėjo laukan, šalta trumpom rankovėm, susistabdė taksi ir paprašė vežti namo į Panevėžį. Taksistas pasivedė į šviesą, apžiūrėjo ir sutiko. Pakeliui dar nupirko butelaitį ir dešros užkandai.
Tokį prisivaišinusį I.Paulavičienei ankstų rytą ir pristatė. Skaitiklis buvo prisukęs milžinišką sumą, žmonai teko sumokėti. Vėliau paaiškėjo, kad vyras įsivaizdavo važinėjąs po Panevėžį.
Sėdėjo iki mirties
Paklausus, kas jųdviejų bendrame gyvenime buvo sunkiausia, išgirstu netikėtą atsakymą: palydėti anapilin pirmą aktoriaus žmoną.
„Danutė manimi labai pasitikėjo, išsiskyrė jiedu juk ne dėl manęs“, – I.Paulavičienė aiškina, kad tą patį vyrą mylėjusių moterų santykiai buvę be pykčių.
Abi tardavosi dėl vaikų mokslų ir daugelio kitų dalykų. Jei tik kokios problemos, pirmoji žmona pagalbos kreipdavosi į antrąją.
D.Vidugirytė sunkiai susirgo, reikėjo vežti į Santariškes operuoti, nebuvo kam: motiną ji buvo ką tik palaidojusi, dukra studijavo, o sūnus tuomet gyveno Ispanijoje. Pagalbos ranką ištiesė I.Paulavičienė.
„Marta dėl mamos ligos norėjo mesti institutą, aš užprotestavau“, – pasakoja ji.
Prie ligonės lovos sėdėjo pakaitom su vyru, paskui slaugė ją namuose, tvarkė visą buitį. Atrodė, aktorė pasveiko, grįžo į teatrą, bet liga irgi grįžo – ji mirė po pusmečio.
„Sėdėjau prie jos iki mirties“, – sako Irena.
Daug spalvingų vaidmenų
Kino ir teatro aktoriaus A.Paulavičiaus kūrybinėje kraitėje – per 80 vaidmenų. Net 30 jų sukurta kine, kiti – teatro scenoje.
Pirmasis pagrindinis A.Paulavičiaus vaidmuo – Feliksas V.Miliūno pjesėje „Karuselė“.
Įsimintiniausias suvaidintas personažas – Edgaras A.Strindbergo dramoje „Mirties šokis“. Su tuo spektakliu išvažinėta gausybė teatrų, visur – milžiniškas pasisekimas, spektaklis nufilmuotas ir rodytas per televiziją.
Kiekvienas A.Paulavičiaus vaidmuo įsidėmėtinas: Figaro – P.Bomaršė „Sevilijos kirpėjuje“, Frilis – R.Bredberio „Pienių vyne“, Juozapas II – P.Šefero „Amadėjuje“, Aleksejus Turbinas – M.Bulgakovo „Turbinų dienose“, Veršininas – A.Čechovo „Trijose seseryse“, Kreontas – Sofoklio dramoje „Karalius Edipas“, Jajičnica – N.Gogolio „Vedybose“, Hanana – G.Grekovo pjesėje „Hanana, kelkis ir eik“.
2011 metais D.Tamulevičiūtės profesionaliųjų teatrų festivalyje A.Paulavičius nominuotas geriausiu personažo be žodžių atlikėju.
A.Paulavičius vaidino filmuose: „Žaizdos žemės mūsų“, „Turtuolis, vargšas…“, „Svetimos aistros“, „Skrydis per Atlantą“, „Savaitgalis pragare“, „Šešiolikmečiai“, „Mirtis užkulisiuose“, „Pilotas“, „Tadas Blinda“, kituose.
Kaip legendinio režisieriaus Juozo Miltinio mokinys A.Paulavičius yra papasakojęs daug unikalių istorijų iš to išskirtinio Panevėžio teatro laikotarpio.
Moko piešti ir tapyti
I.Milaševičiūtė-Paulavičienė – Vilniaus dailės akademijos auklėtinė, pedagogė.
Panevėžio dailės mokykloje meno paslapčių ji mokė ne vieną panevėžiečių kartą.
Menininkė ir pati intensyviai kuria, parodose dalyvauja jau keturis dešimtmečius. Jos darbai keliauja po šalies ir užsienio galerijas.
Dailininkė yra surengusi per 20 personalinių parodų, vieną iš jų – Los Andžele.
Prieš 7 metus vyrui susirgus I.Milaševičiūtė-Paulavičienė atsisakė pedagoginio darbo, dailininkė įkūrė savo studiją „Spalva ir žmogus“.
Vaikus ir suaugusiuosius ji moko tapyti akvarele, piešti akrilu ir pastele.
Prierašai po nuotraukomis:
1. S.Petrausko tapytam paveikslui A.Paulavičius buvo pritaisęs intymią vietą dengiančią užuolaidėlę. G.Kudirkos nuotr.
2. I.Paulavičienė akvarele nutapė ir savo portretą.
3. A.Paulavičius su dukra Marta – labai artimi. Nuotr. iš asmeninio albumo
4. Paulavičių gyvenimui gerumo prideda ir ištikimi draugai, ne tik žmonės, bet ir keturkojai. G.Kudirkos nuotr.
5. A.Paulavičius.
6. I.Milaševičiūtė-Paulavičienė.
