Praskleisti šios paslaptingos organizacijos uždangą sutiko vienas iš jos sendraugių, jaunesnysis ryšininkas Arūnas Povilas Paliulis. Na, gal jis ir ne viską apie šią sąjungą pasakė, gal kai ką nuslėpė, bet nežinioje skaitytojų nepaliko.
– Arūnai, papasakokite, kada ir kaip atsirado tokia sąjunga? Kam šovė mintis suvienyti santuokos saitų nevaržomus vyrus?
– Pasaulio lietuvių senbernių sąjunga buvo sukurta 1986 metų gruodžio 31 dieną New Yorko Centriniame parke, prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos paminklo.
Po to labai greitai atsirado šios sąjungos filialai Detroite, Filadelfijoje, Toronte, Klivlende, Čikagoje, Kenošoje, Los Andžele, Paryžiuje, Londone, Berlyne, Kaune, Dubajuje, Singapūre ir Melburne. Steigėjai buvo šeši niujorkiečiai: Antanas Mykolas Dambriūnas, Juozas Algimantas Kazlas, Arūnas Povilas Paliulis, Uogintas Kubilius, Algirdas Norvila ir Jonas Vainius. Jie troško sukurti pavyzdingas lietuviškas santuokas, tačiau daugelis labai simpatiškų išsilavinusių ir aukščiausios kategorijos lietuvaičių visą savo dėmesį skyrė ne vaikinams, o mokslams ir karjerai. Todėl šie vyrukai nusprendė, kad reikia imtis ypatingų priemonių, taip ir atsirado PLSS.
– Kokio amžiaus senbernius sieja ši organizacija?
– Jos nariais galima tapti nuo 30 metų (kandidatais gali tapti sulaukę 27-erių). Sulaukę 40 metų organizacijos nariai vadinami „sukietėjusiais“, o peržengę 50-ies ribą, tampa „beviltiškaisiais“, už kuriuos jau reikia ir melstis. Tiesa, pastaruoju metu anksčiau vadinto „beviltišku“ amžiaus ribos prasiplėtė. Kai kurie net peržengę 60 metų ribą tebeteikia vilties, kad juos bus galima apvesdinti. Štai pernai „suklijavom“ vieną 80-metį Čikagos inžinierių išradėją su 50-mete kanklininke, kilusia iš Kelmės rajono. Paukšteliai sukūrė pavyzdingą lizdelį ir čiulba kaip kanarėlės.
– Gal atskleisite, kokie senbernių organizacijos tikslai?
– Tai vienintelė lietuviška organizacija, kurios tikslas yra susinaikinti, tai yra apvesdinti visus brolius.
– Kaip ir kiekviena rimta organizacija, tikriausia turite ir savus įstatus?
– Keletą punktų galiu išvardinti: kaip jau minėjau, įstatuose yra numatyta, kad labai svarbu kuo greičiau sutuokti kuo daugiau senbernių, ištiesti pagalbos ranką broliams, kenčiantiems vienatvę ir kviesti juos į įvairius renginius. Taip pat mes kovojame prieš marksizmą ir feminizmą, nes abu „-izmai“ skatina dalintis svetimais turtais ir teisėmis. Ir dar vienas iš svarbiausių PLSS punktų formuluojamas trumpai: „Nežiopsok.“
– Kokia yra Pasaulio lietuvių senbernių sąjungos veikla? Ar dažnai jos nariai susitinka?
– Mūsų veiklos esmė – suvesti, supažindinti ir pralinksminti kuo daugiau porų; prižiūrėti jų sėkmingą meilikavimą, teikti susižiedavimo, lietuviškų vedybų apeigų konsultacijas, suvesti būsimus sutuoktinius su tinkamu klebonu, sutarti dėl piršlio pareigų ir honorarų.
Supažindinimo darbas dažniausiai dirbamas grupėse, kuriose gali dalyvauti ne tik viengungiai. Progų sukviesti šias grupes netrūksta: tai sportiniai renginiai, šokiai, vakaronės, vyno degustacijos, „Proto mūšiai“, įvairios iškylos, turistinės kelionės, vardadienių šventimai, kaukių baliai ir t. t. Piršlybos vyksta ištisus metus, bet intensyviojo sezono pradžia laikome Jurgines, arba Gandrines, o pabaiga – Žolinę.
Beje, birželio pabaigoje – liepos pradžioje buvo paskelbta generalinė mobilizacija, siekiant suvesti kuo daugiau Šiaurės Amerikos fizinio lavinimo ir sporto sąjungos senbernių su vienišomis lietuvaitėmis. Susipažinimo ir šokių vakaronė vyko Kaune, „Combo“ klube.
– Kiek narių vienija organizacijos gretos?
– Tiksliai pasakyti negaliu, nes jau 30 metų kaip piršlys stoju prie altoriaus, taip padėdamas retinti senbernių gretas. Aš pats asmeniškai per tą laiką suvedžiau daugiau kaip 100 porų, pakrikštijau 9 vaikus. Per metus paprastai piršliauju dešimtyje vestuvių. Jeigu mano sąskaitoje tebūna tik kokios penkios sutuoktos poros, tai manau, kad prastai tais metais dirbau. Organizacijoje prieglobstį rado šimtai, jeigu ne tūkstančiai senbernių. Naujų narių nuolat laukiame, visiems, kuriems reikia pagalbos, padedame.
–Jūs pats turite jaunesniojo ryšininko laipsnį. Kokių dar laipsnių esama jūsų sąjungoje?
– Talentų, specialybių ir pareigybių senbernių, taip pat ir sendraugių gretose yra įvairiausių. Tai ir jaunesnieji ryšininkai, ir vyresnieji patyrę piršliai, taip pat kilmės bei kokybės tikrintojai, apžvalgininkai, greitojo reagavimo būrelių vadovai, specialiųjų ir sudėtingųjų operacijų brigadininkai, degustuotojai, miško broliai, bravorininkai ir daugybė kitų, kurių net nebegaliu prisiminti.
Noriu pabrėžti, kad senbernius vienijančios organizacijos steigėjai bei signatarai nusprendė sukurti demokratinę sąjungą be jokių kontrolių, mokesčių, baudų ir sankcijų, protokolų ir valdžios rinkimų. Jei kas norėtų pasiskelbti PLSS ar PLSSS pirmininku ar prezidentu, tai gali atsidaryti savo namų langą ir garsiai apie tai pranešti. Arba žygiuoti gatve ir skanduoti. Niekas jam neprieštaraus ir nepavydės.
– Jūs pats jau daug metų esate sėkmingai vedęs (Arūno žmona – Carolina Nendre Paliulis, arba Lietuvoje žinoma kaip Karolina Masiulytė – aktorė, režisierė, vertėja, už Prancūzijos kultūros propagavimą apdovanota šios šalies Garbės legiono ordinu), tačiau vis dar esate kažkaip susijęs su senberniais?
– Esu Pasaulio lietuvių senbernių sąjungos sendraugių organizacijos, įkurtos 1988 metais per Valentino dieną, narys. Po vedybų visi senbernių sąjungos nariai gali tapti mūsų sendraugiais ir toliau tęsti veiklą. Sąjungos broliai lieka bičiuliais visam gyvenimui. Mes gyvename pagal meksikiečių patarlę: „Pasensim tik tada, kai patys panorėsim.“
„Panevėžio kraštas“, 2017 07 29
