Miške gražuolių laukė netikėtumai
Tautų karalienės karūna – tokį apdovanojimą šį rudenį Bulgarijoje vykusiame moterų grožio konkurse pelnė 40-metė panevėžietė Monika Kereišė.
„Dukra užauginta, į gyvenimą išleista, tad dabar pats geriausias mano žydėjimo laikas“, – šypsojosi karūnuotoji.
Moteris neslėpė, kad komisija nugalėtoją rinko grynai pagal grožį ir gebėjimą šiltai bei maloniai bendrauti. To rudaakė juodaplaukė nestokojo.
Pretendentėms į gražuoles, kurių amžius buvo nuo 29 iki 51 metų, talentais sužibėti nereikėjo, tačiau savo šalį teko pristatyti angliškai, pavardyti jos ypatumus.
Panevėžietė sakė akcentavusi mūsų tautinio kostiumo grožį bei išlaikytus ir puoselėjamus papročius. Komisija stebėjosi tikru stebuklu – kad tokia maža lietuvių tauta neišnyko iš pasaulio žemėlapio. Lietuviai yra vieningi ir patriotai, tuo šios tautos atstovė Bulgarijoje ir didžiavosi.
Konkurse buvo ir staigmenų. Štai organizatoriai dalyves iškart po fotosesijų prabangiame SPA centre nuvežė į mišką ir ištiesė storą virvę – paskelbė virvės traukimo rungtį.
„Esu sportiška, man tai buvo vieni niekai“, – šypsojosi pašnekovė.
Šaudymo varžybose ji dalyvauti atsisakė.
„Labai bijojau, kad atsimušusi kulka nelėktų atgal“, – paaiškino šypsodamasi.
Į konkursą išlėkė ekspromtu
Moteris teigė, kad į grožio konkursą užsienyje išvyko ekspromtu, visai tam nesiruošusi.
Tiesa, su podiumų pasauliu ji buvo susipažinusi dar paauglystėje, dvejus metus lankė Laimutės Jancevičienės modelių studiją „Grožio mozaika“. Vėliau, kad ir nebebūdama studijos nare, retkarčiais dalyvaudavo mūsų šalyje vykusiuose grožio konkursuose, turi ir „Mis publika“ juostą, ir net 5 prizinių vietų karūnas. Konkursas užsienyje buvo jos didelė svajonė.
Į šį konkursą Bulgarijoje ją išvežė L.Jancevičienė.
„Paskambinau Laimutei, sakau – gelbėk, esu tokiame etape, kai man būtina pasikelti moteriškumą ir pasitikėjimą savimi“, – pasakoja pašnekovė.
Lenktynininkų vaikas
Pašnekovė nori papasakoti, kodėl taip, o ne kitaip susiklostė jos gyvenimas. Juk išskirtinis grožis, kurį aplinkiniai joje pastebėjo nuo pat vaikystės, jai atnešė ne lengvesnius ir laimingesnius gyvenimo kelius, o daug išgyvenimų ir ašarų.
„Iki tam tikro laiko apie mano bėdas ir tėvai nieko nežinojo“, – neslepia.
Ji yra garsių autolenktynininkų Vydos ir Audriaus Jurgelionių vaikas. A.Jurgelionis buvo tapęs šalies ralio čempionu. Mamos jau nebėra, mirė prieš 10 metų.
Iki mokyklos ji augo Upytėje pas senelius, o kai jau reikėjo eiti į pirmą klasę, tėvai parsivežė į miestą. Lankė Rožyne tuometę 9-ąją vidurinę.
Su tėvais dažnai vykdavo į ralio varžybas, o slalomo rungtyse net gaudavo pavairuoti lenktyninį automobilį.
Pastebėjo tarp sėdinčių salėje
Tapti modeliu nei svajojo, nei veržėsi. Tėvai auklėjo griežtai, namie galiojo aiškios ir gana griežtos taisyklės.
Jos paauglystės laikais buvo didžiulis modelių agentūrų klestėjimo momentas. Į Panevėžį atvyko ir italas – atsirinkti modelio darbui tinkančių mergaičių.
Monika į peržiūrą atlydėjo draugę, kol ta ruošėsi pasirodymui, atsisėdo žiūrovų salėje.
Italas pastebėjo ryškių bruožų ilgaplaukę ir įkalbėjo dalyvauti pirmoje atrankoje.
Monika ją lengvai perėjo ir buvo išsiųsta į Vilnių, ten atvykėlis su kolegomis iš gausaus būrio provincijose atrinktų panelių turėjo išsirinkti tas, kurias vešis į Milaną modelio karjerai.
„Nepraėjau, nes net nebuvau bandžiusi vaikščioti podiumu, nieko nemokėjau“, – neslepia nesėkmės.
Tačiau įspūdingos mergaitės nepamiršo italui talkinusi L.Jancevičienė ir pakvietė lankyti „Grožio mozaiką“.
„Tada daug šalies agentūrų norėjo manęs, buvau ryškių nelietuviškų bruožų“, – M.Kereišė prisimena pasipylusį dėmesį.
Specialiai lėkė į pusnis
Tėvams dukters užmojis nepatiko, bet leidosi įkalbami. Iki tam tikro momento. Po dvejų metų grožio mokslų tą užsiėmimą „užtrumpino“.
„Tuo laiku agentūros masiškai vežė mergaites į Arabų Emyratus dirbti eskorte“, –paaiškina, kad lengvai galėjo nuklysti į prostitucijos užribius.
Tėvas, išgirdęs apie tokius galimus variantus, griežtai uždraudė lankyti grožio agentūrą ir liko neperkalbamas.
Užtat kompensavo kita veikla – pasodino į lenktyninį automobilį. Monikai tuo metu buvo 15 metų.
„Bandžiau streikuoti – kai važiuodavom ant „Ekrano“ marių ledo, specialiai varydavau į pusnį“, – juokiasi iš to jaunatviško maišto.
Dabar tėvui dėkinga – automobilį vairuoja geriau už daugelį vyrų.
Patiko greitis, adrenalinas, bet tėvų nusivylimui, tolesnio savo gyvenimo su automobilių sportu ji nesusiejo. Širdy liūdėjo, kad netapo modeliu.
Vis dėlto žinodama, kad yra graži, gyveno ir elgėsi taip, lyg vaikščiotų pasaulinėmis scenomis.
Su perspėjimais pavėlavo
Vos palikusi mokyklos suolą ji beprotiškai įsimylėjo. Tik greitai suprato, kad netinkamą žmogų.
„Tada buvo toks supratimas: kaip manekenė be „kieto“? Gražuolės išties leisdavosi į santykius su neaiškiais tipais“, – nupasakoja tamsių laikų tendencijas.
Apie vaikiną, dėl kurio svaigo, nieko nežinojo, nenutuokė, kaip jis pinigus uždirba.
„Mano mama pažinojo jo tėvą, buvo padorus žmogus, verslininkas, manėme, kad ir sūnus toks pat“, – sako.
Jaunutei ir įsimylėjusiai viskas, ką liepė daryti mylimasis, atrodė normalu, aklai jo klausė. Net kai buvo mušama įsivaizdavo, jog pati kalta: ne to paklausė, ne taip kažką padarė. Vyras buvo stiprus – lankė kovos menus, tad buvo ko bijoti.
Jų bendro gyvenimo pradžioje Monika dirbo vienoje parduotuvėje. Kai buvo sumušta taip, kad nebegalėjo nueiti į darbą, parduotuvės vadovė ją atleido.
„Ji mane dar perspėjo, kur įsivėliau, bet jau buvo per vėlu“, – sako.
Mylimasis ją daužė bei spardė ir kai buvo nėščia, dėl mėlynių net negalėjo kurį laiką rodytis poliklinikoje.
Pareiškimą parašė ir atsiėmė
Gimus vaikui, tapo visiškai pririšta prie namų. Vyras kelioms savaitėms išvykdavo į užsienį. Klausti, kokiais reikalais vyko, ji bijojo.
Ne kartą matė, kad po jų buto langais budi policija. Kartą darė ir kratą, bet nieko nerado.
Taip gyvendama jautė įtampą ir baimę.
„Buvau lyg auksiniam narve, turėjau visko, bet nieko negalėjau – neturėjau draugių, su tėčiu bendravau minimaliai, tik telefonu. Vyras mane mušdavo, žemindavo, kontroliuodavo“, – pasakodama apie praeitį moteris pravirksta.
Kartą paėmė vyro telefoną ir jame panaršė, po to apie ten rastus dalykus jo paklausė.
Vyro pykčio priepuolis baigėsi smurtu: tėškė žmoną ant žemės ir žiauriai suspardė.
Visais kartais po smurto kartodavo tą patį: „Pati kalta, išprovokavai, bobai reikia žinot savo vietą, sėdėt namie ir į vyro reikalus nesikišt.“
„Apie mano būklę sužinojo tėtis, liepė rašyti pareiškimą policijai. Išsiėmiau abdukciją, pareiškimą parašiau, bet paskui atsiėmiau“, – neslepia išsigandusi pasekmių.
Vaikas pats pasirinko
Po trejų metų kančių ji pamažu praregėjo. Iš to pragaro jai pavyko pabėgti. Tiesiog čiupo dukrelę ir išbėgo iš buto taip kaip stovi – be daiktų, be nieko. Pasislėpė pas tėvus.
Santykiai su mama buvo pašliję, nes šioji norėjo, kad Monika ištekėtų, kad vaikas gimtų oficialioje šeimoje. Priekaištavo, kad giminėje nėra buvę, jog gyventų susidėję.
„Jis ne kartą siūlė susisaistyti santuoka, bet kažkokia nuojauta sakė to nedaryti.
Laimė, nebuvau už jo ištekėjusi, kitaip vargu ar būčiau pajėgusi santykius nutraukti“, – pasakojo.
Buvęs mylimasis dar netrumpai persekiojo, kontroliavo ir grasino, bandė keršyti net tėvui.
Ji negalėjo vyrui uždrausti bendrauti su dukra, kartais mergaitė likdavo pas tėvą ir nakvoti.
„Ūgtelėjusi pati atsirinko, kas yra kas, ir nusprendė su tėvu nebebendrauti“, – sako pašnekovė.
Monika džiaugiasi, kad pavyko dukterį užauginti puikią ir protingą. Šiemet ji įstojo į universitetą, yra perspektyvi sportininkė. Jųdviejų ryšys labai tvirtas.
Daug kančių atnešusiuose santykiuose moteris įžvelgia ir gerą pamoką: suprato, kad visomis išgalėmis reikia pačiai kabintis į gyvenimą.
Atidarė studiją „KU–KU“
Dabar moteris dirba kirpėja stiliste, turi savo grožio studiją „M“. Joje sutiko dabartinį vyrą, už jo ištekėjo.
Kartą apsikirpti atėjo pažįstamas iš mokyklinių laikų. Dvejais metais jaunesnis, prisipažino jau seniai ją įsižiūrėjęs.
„Atsikandau smurtautojo ir visokių kitokių, besivaikiusių vien mano grožio, užvaldytų vien noro turėti kaip žaislą. Ačiū, šitai jau perėjau. Norėjosi sėslumo, šeimos, ramaus gyvenimo ir paprasto žmogaus. Dievas visa tai ir davė“, – šypsosi.
Ji pasakoja ir apie išskirtinį pomėgį: labai mėgsta dirbti su vaikais, organizuoti jiems visokius užsiėmimus. O kad galėtų tai daryti, baigė specialius pedagoginius mokymus.
Tris vasaras iš eilės ji organizuodavo vaikų stovyklas, o šią liepą atidarė vaikų studiją „KU–KU“. Specialistai mažuosius moko piešimo, rankdarbių ir visokios kitokios kūrybos.
Dar moteris baigė siuvėjų kursus, dabar geba pasiūti įvairius apdarus.
„Esu prikūrusi kostiumų, juos žmonės skolinasi šventėms, mergvakariams ir linksmoms progoms, kai nori atrodyti išskirtinai“, – pasakoja.
Sugrįžus gyvenimo džiaugsmui, sugrįžo ir noras ne kartą sužibėti moterų grožio konkursuose užsienyje.
Kadangi konkursantės pačios apmoka kelionės, pragyvenimo bei konkurso mokesčių išlaidas, panevėžietė dabar intensyviai taupo. Turkijoje dar šiemet vyks gražiausios moters rinkimai ir ji būtinai dalyvaus.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Išlydėjusi dukterį studijuoti, M.Kereišė nusprendė vėl siekti jaunystės svajonės – grįžti ant podiumo, ir tas žingsnis jos nenuvylė. A.Švelnos nuotr.
2. Pasipuošusi tautiniais apdarais M.Kereišė – graži ir pasitikinti savimi.
3. Pirmasis grožio konkursas užsienyje M.Kereišei buvo sėkmingas, laimėjo tautų karalienės karūną.
4. Kai tik gali, panevėžietė bėgioja, palaiko savo formą. A.Švelnos nuotr.
5. Pasirodymai grožio konkursuose M.Kereišei teikia labai daug džiaugsmo, kelia pasitikėjimą savimi.
6. Pristatydama nacionalinį kostiumą, M.Kereišė labai didžiavosi lietuvių tautos patriotiškumu.
7. Konkursantėms, išvežtoms į mišką, teko pademonstruoti ir fizinę jėgą – dalyvauti virvės traukimo rungtyje. Sportiškai panevėžietei tai buvo lengva.
8. Vasaros stovyklas ir šventes vaikams organizuojanti M.Kereišė dalyvavo ir miesto gimtadienio eisenoje.
Asmeninio albumo nuotraukos
