Bijo, kad padalinį numarins
Pasvalio rajono Joniškėlio gyventojai neketina be kovos sudėti ginklų ir nuolankiai susitaikyti su tuo, kad jų mieste nebeliks senos garsios ligoninės.
Pagal numanomą blogiausią scenarijų, šis Pasvalio ligoninės padalinys, kurį žmonės nuo seno vadina Joniškėlio ligonine, gali būti numarintas.
Pertvarkant įstaigą buvo pritaikytas dar biurokratiškesnis Joniškėlio ligoninės pavadinimas – Jono Leono Petkevičiaus palaikomojo gydymo ir slaugos padalinys. Taigi jo veikla dabar sustabdyta neaišku kokiam laikui. Iki šiol tokios srities pacientai buvo gydomi ir pačiame Pasvalyje, ir Joniškėlyje, dabar jau tik rajono centre.
Jau rašėme, kad ligoninei vadovaujanti Sandra Matulienė tvirtino, esą išlaikyti Joniškėlio padalinį yra nuostolinga ir nelogiška, nėra gydytojo, sutinkančio jame dirbti. O ir pacientų vasaros pradžioje buvę vos trys, todėl jie buvo perkelti į Pasvalį.
Nusprendę netylėti joniškėliečiai pradėjo rinkti parašus dėl padalinio išsaugojimo. Iš viso pasirašė 2693 žmonės.
Surinkti parašai buvo išsiųsti Pasvalio ligoninės direktorei, rajono savivaldybės tarybai, Seimo narei Ilonai Gelažnikienei, pasiekė net ir sostinės valdžią.
Joniškėlio gyventojų atstovai dalyvaus ir rytoj vyksiančiame rajono tarybos posėdyje, mat Joniškėlio padalinio klausimas įtrauktas į darbotvarkę.
Dirbtinai nekurs pacientų
Prieš rajono tarybos posėdį politikai posėdžiauja komitetuose ir aptaria numatomus svarstyti klausimus. Socialinių reikalų, sveikatos ir aplinkos apsaugos komiteto posėdyje dalyvavo ir S.Matulienė. Ji gelbėti reikalą pasiūlė savo vyro pirmajai žmonai.
Gavusi žodį ji pareiškė, kad ką nors jai siūlyti gali vienintelis žmogus, tai – posėdyje dalyvaujanti tarybos narė Nijolė Matulienė, nes yra medikė ir perpranta, kaip veikia medicinos sistema.
Politikai nuščiuvo, bet tylėjo. Taip pat ir N.Matulienė.
S.Matulienė toliau tęsė, esą ir N.Matulienė gali patvirtinti, kad kiekvieną vasarą ligoninėje pacientų sumažėja, be to, namuose kokybiškai teikiamos paliatyvios paslaugos. Tad dalies ligonių guldyti į slaugos skyrių nesą reikalo.
„Negyvenkime iliuzijomis, pacientų nedaugės. Neverskite manęs dirbtinai kurti pacientų skaičiaus, aš jų nesukursiu. Arba patys visi gulkitės į slaugos skyrių“, – be užuolankų rėžė posėdžiautojams.
Meras Gintautas Gegužinskas paprašė ją kalbėti dalykiškai, o ne emocijomis. S.Matulienė atrėžė, kad jai rūpi ligoninė ir pacientai, mažėjančios pajamos, todėl ir kalba emocionaliai.
Esą visi ligoniai prašosi guldomi į skyrių Pasvalyje, nes čia pat yra reanimacija, rentgenas, visą parą budintis gydytojas.
Tai kurgi tikroji bėda?
S.Matulienė įtikinėjo, kad vienintelis žmogus, kuris sutiktų dirbti Joniškėlyje, yra jos vyras A.Matulas. Bet svarbiausioji bėda – pacientų trūkumas net Pasvalio slaugos skyriuje.
„Kaip man paskirstyti į skyrių ir padalinį vieną pacientą? Ar pats norėtumėte gydytis blogesnėmis sąlygomis?“ – žodžių kišenėje neieškojo S.Matulienė.
G.Gegužinskas ramino, kad pacientas – tikrai ne vienas, jų apie keturias dešimtis.
„Ar paaiškinote Joniškėlio gyventojams, kad jų padalinyje blogos sąlygos? Ne, tiesiog paėmėte ligonius ir išvežėte į Pasvalį. O žmonės dabar vaikšto ir renka parašus“, – priekaištavo meras.
Vladas Linkevičius stebėjosi, argi Joniškėlio padalinyje šitaip blogai? Jo įsitikinimu, dalies pa-cientų namuose gyvenimo sąlygos prastesnės.
Meras tęsė, kad ligoniai, kuriems reikalinga slauga, daugiausia laiko praleidžia namuose. Sutrikus jų sveikatai, atvažiuoja greitoji pagalba. Taigi ji gali vežti ir pacientus iš Joniškėlio į Pasvalį, į reanimaciją. Meras apibendrino, kad tai ligoninės vadovės darbo organizavimo bėda.
„Baikit mane įtikinėti, kad tai mano bėda. Tai savivaldybės bėda“, – nė neketino nusileisti S.Matulienė.
Meras ramiai atsakė, kad tokiu atveju savivaldybės bėda yra įstaigos vadovė.
„Tuomet atleiskit!“ – užsidegė šioji, puikiai žinodama, kad meras negali va taip imti ir tiesiog atleisti iš pareigų.
„Turėsit žemai nusilenkti“
Vis tvirtinusi, kad Joniškėlio padalinys neveikia dėl pacientų trūkumo, S.Matulienė netikėtai kreipėsi į N.Matulienę prašydama ją padirbėti šiame padalinyje.
Netgi pradėjo šneką apie darbo užmokestį, bet N.Matulienė ją staigiai nutraukė.
„Jūs neturit teisės nurodinėti tarybos nariams! Žemai nusilenkit buvusiai ilgametei gydytojai – ir ji sugrįš. Bet žemai turėsit nusilenkti“, – pratrūko ir N.Matulienė.
Kas įvyko tarp S.Matulienės ir buvusios Joniškėlio padalinio gydytojos, niekas nepasakė. Tik ligoninės vadovė tikino, kad buvusi gydytoja grįžti nesutiko.
G.Gegužinskas sakė jau anksčiau prašęs vadovę nurodyti, kiek nuo praėjusių metų pradžios ligonių buvo gydyta kas mėnesį Pasvalio slaugos skyriuje ir kiek Joniškėlio padalinyje. Bet pateiktame atsakyme nurodyta, ne kiek pacientų buvo gydyta, o kiek buvo išrašyta.
Tad dabar jis klausė S.Matulie-nės, ar jai pateikti dar vieną raštą, kad nurodytų gydytų ligonių skaičių, ar užteks žodinio prašymo.
S.Matulienė vis tiek spyriojosi, esą viskas gi prie pajamų matyti.
„Tai ne tas pats...“ – jau su neviltimi balse ištarė meras.
Mat tektų užsiimti matematika, pajamas dalinti iš lovadienių, be to, žinoti, kiek atsieina lovadienis.
Bet meras išgirdo pažadą, kad skaičiai jam bus pateikti.
Kaip priėjo iki tokios ribos?
Joniškėlio ligoninės likimu pagaliau susirūpino ir Seimo narė socialdemokratė I.Gelažnikienė. Ji nuotoliniu būdu dalyvavo rajono tarybos Biudžeto, ekonomikos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje, aptariant šį gyventojams itin opų klausimą. Šįkart nebuvo S.Matulienės.
Seimūnė klausė: ar komitetas turi informacijos apie pastarųjų metų Joniškėlio padalinio finansinę situaciją? Jei ne, tai siūlė pareikalauti duomenų iki ateinančio rajono tarybos posėdžio. Juk ligoninė kas metai teikia savo veiklos ir finansinę ataskaitą.
Seimūnė stebėjosi, kaipgi taip nutiko, kad žingsnis po žingsnio ligoninė priėjo iki tokios ribos, kad perkėlė visus pacientus iš Joniškėlio į Pasvalį? Jai rūpėjo, kiek gydytojų, galbūt rezidentų ar šeimos gydytojų, buvo pakviesti dirbti Joniškėlyje. Nes pagal tai, kas sklando viešoje erdvėje, dirbti siūlyta tik dviem žmonėms.
I.Gelažnikienė jų neįvardijo, bet „Panevėžio kraštas“ rašė, kad tokių siūlymų sulaukė buvęs ligoninės vadovas Rolandas Rastauskas ir jo dukra tarybos narė Julija Rastauskaitė.
Pastaroji tai įvardijo kaip direktorės eilinį pasityčiojimą, nes jiedu su tėvu neturi tokių galimybių ir kompetencijų, kad galėtų dirbti tokio profilio gydytojo darbą.
Padėtis nėra katastrofiška
Posėdžiautojams nebereikėjo iš ligoninės reikalauti finansinių ata-skaitų, nes jos ką tik buvo gautos. Meras G.Gegužinskas paaiškino, kad dokumentų iš ligoninės vadovės buvo paprašyta po vykusio frakcijų atstovų susitikimo.
„Man šiame atsakyme yra keli įdomūs dalykai“, – apie gautą raštą prakalbo meras.
Pirmiausia jis įvardijo, kad ligoninė nuolat akcentuoja nuostolius, patirtus dar prieš 3 metus dėl skirtingų įkainių Pasvalyje ir Joniškėlyje.
Bet dar labiau jį domino pra-ėjusių metų reikalai.
O pagal pateiktus duomenis, pernai Joniškėlio padalinys patyrė labai nedidelį – tik per 6 tūkst. eurų nuostolį. Užtat Pasvalio palaikomojo ir slaugos skyrius uždirbo 177 tūkst. eurų.
Per pirmąjį šių metų pusmetį Joniškėlio padalinio nuostolis siekė 5 tūkst. eurų, užtat Pasvalio skyrius uždirbo 41,5 tūkst. euro.
„Skyrius apjungia ir padalinį, tad žiūrint į bendrą skaičių tvirtinti, esą paslaugos nuostolingos, na kažkaip... Finansinė padėtis nėra katastrofiška, kaip bandoma parodyti“, – kalbėjo meras.
O dar keistesnis dalykas tas, kad rašte teigiama, neva nuostolis padengiamas kitų skyrių sąskaita.
G.Gegužinskas svarstė, gal ligoninės vadovei vertėtų kitaip organizuoti darbą. Pasvalio skyriuje galėtų būti gydomi ligoniai, kurių sveikatos būklė pavojinga, kad reanimacija būtų čia pat. O tie pacientai, kuriems reikia slaugos paslaugų, galėtų būti perkeliami į Joniškėlį.
Atsiliepimai apie ligoninę prasti
I.Gelažnikienė teigė, kad gyventojai nepatenkinti Pasvalio ligonine.
Ji girdėjusi ir tokių atsiliepimų, kad tuo metu, kai Joniškėlio padalinyje buvo mažai pacientų, šio miesto gyventojai ir kai kurie pasvaliečiai prašėsi perkeliami į Joniškėlio padalinį.
Bet į jų norus buvę sąmoningai nereaguojama.
„Galbūt nebuvo perkelti ir dėl sveikatos būklės...“ – svarstė seimūnė.
Vis dėlto G.Gegužinskas užtikrino negalintis remtis gandais, o pats neturi tokių duomenų.
Jis sutiko su seimūnės siūlymu į rajono tarybos posėdį pakviesti pačios ligoninės įkurtos bendruomenių tarybos atstovą, kad ir jie pasakytų savo nuomonę. Atvykti pažadėjo ir pati I.Gelažnikienė.
Užtikrino, kad veiklos nestabdys
Po komiteto posėdžio I.Gelažni-kienė korespondentei sakė apie šią bėdą išgirdusi dar pernai. Tuomet sunerimę joniškėliečiai pasiskundė, kad jų ligoninę ketina uždaryti, ir prašė jos pagalbos.
Ji nusiuntė klausimų dėl Joniškėlio padalinio ateities ligoninės vadovei S.Matulienei. Paprašė ir Sveikatos ministerijos paaiškinti, kas laukia šios ligoninės.
Bet ministerija jos raštą persiuntė Pasvalio ligoninei, o šioji užtikrino, kad neplanuojama nei uždaryti padalinį, nei stabdyti veiklą.
„Tokį atsakymą tada gavau ir patikėjau pažadais“, – šyptelėjo seimūnė.
O šiemet gyventojai į ją kreipėsi, kai padalinys jau liko tuščias, nes ligoniai buvo iškelti į Pasvalį.
Motyvas nekart girdėtas
I.Gelažnikienė vėl nusiuntė klausimų S.Matulienei. Paviešintame ligoninės atsakyme seimūnei kalbama daugiskaita ir remiamasi kažkokia mistine darbo grupe.
Esą šios darbo grupės nuomone, laikinas skyriaus veiklos sustabdymas yra „būtina priemonė siekiant užtikrinti pacientų saugumą, nepertraukiamą paslaugų teikimą ir racionalų įstaigos išteklių naudojimą“. Konkretesnis motyvas jau nekart girdėtas – ilgametė gydytoja išėjo iš darbo, o padalinyje gulėjo vos trys pacientai.
Perkelti pacientus nusprendusi pati Pasvalio ligoninės direktorė. Mat už tuos tris pacientus ligoninė per mėnesį gautų per 8 tūkst. eurų, o darbuotojų atlyginimų suma siektų 34 tūkst. eurų, neskaičiuojant vandens, elektros, maisto, patalynės ir kitų išlaidų.
„Padengti tokį pajamų ir išlaidų skirtumą mažinant gydytojų, slaugytojų ir kitų darbuotojų atlyginimus aš neturiu jokios juridinės ir moralinės teisės“, – raštiškame atsakyme tikino S.Matulienė.
Joniškėlio padalinyje darbuotojai aptarnavę mažiau pacientų, bet gaudavę tokį pat darbo užmokestį kaip dirbantys Pasvalyje. Tai esą sukėlė pastarųjų nepasitenkinimą.
S.Matulienė tą patį anksčiau sakė ir korespondentei, kai kalbėjo apie laikinai Joniškėlio padalinyje dirbusį savo vyrą buvusį seimūną Antaną Matulą. Bet skaitant šį atsakymą neaišku, kodėl niekas nesipiktino atlyginimais, kol padalinyje dirbo nuolatinė gydytoja. Ir ar nekiltų pasipiktinimas, jei vis dėlto atsirastų nuolatinis gydytojas?
Būtinybė skubiai spręsti?
Į klausimą, kodėl apie planuojamą veiklos sustabdymą nebuvo kalbėta su vietos gyventojais, S.Matulienė atsakė, kad tai buvo „operatyvus vadybinis sprendimas, priimtas iškilus būtinybei skubiai spręsti bei užtikrinti saugų pacientų gydymą“.
Tad kyla kitas klausimas dėl šios skubos – argi direktorė iš anksto nežinojo, kad gydytoja rengiasi palikti darbą? Argi nežinojo, kiek pacientų gydoma?
Tęsiama, kad Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos bus atnaujintos, jeigu atsiras gydytojas ir pacientų padaugės tiek, kad jie netilps Pasvalio ligoninės pagrindiniame korpuse.
Ir galiausiai – jeigu Pasvalio rajono savivaldybė priims politinį sprendimą kompensuoti ligoninės padalinio išlaikymo nuostolius.
Seimūnė savo rašte klausė, kiek darbuotojų išėjo iš Pasvalio ligoninės nuo to laiko, kai jai vadovauti pradėjo S.Matulienė.
Atsakyta, jog darbą paliko 64 darbuotojai, iš jų 15 gydytojų ir 27 bendrosios praktikos slaugytojai. O priimti 66 nauji darbuotojai, iš jų 18 gydytojų.
Ligoninė situacijos aiškiai nedramatizuoja, nes pridurta, kad iš aplinkinių rajonų ligoninių darbuotojų kaita Pasvalio ligoninėje esanti mažiausia, o kaita rodanti natūralų personalo atsinaujinimą.
Kas turi ieškoti gydytojo?
Kalbėdama su korespondente I.Gelažnikienė prisiminė, kad anksčiau lankydamasi ligoninėje iš S.Matulienės išgirdo, neva dėl darbuotojų viskas gerai. Esą vieni išeina, kiti ateina.
Ji stebėjosi: tai kodėl tik dabar iškilo į paviršių bėdos dėl darbuotojų ir nuostolių?
„Jei Matulienė matė, kad pa-cientų padalinyje mažėja, o gydytoja ilgai nebedirbs, juk dar pernai turėjo kreiptis į savivaldybę, pati turėjo ieškoti išeities. Ne savivaldybė turi ieškoti gydytojo, o darbą organizuojantis įstaigos vadovas“, – teigė pašnekovė.
Seimūnė pripažino, kad visuomet yra ir pragmatiškoji pusė, kai skaičiuojami finansai, bet nemažiau svarbi ir emocinė dalis.
„Aš labiau matuoju pagal tai, kiek Joniškėlio padalinys svarbus pacientams ir jų artimiesiems. Maža ligoninė žmonėms labiau primena namus, juk sakoma, kad net namų sienos gydo“, – priminė seimūnė.
Ligoninės vadovės pakalbinti nepavyko. Penktadienį ir vakar priešpiet ji darbo telefonu neatsiliepė, o pakėlusi ragelį po pietų kalbėtis nesutiko, pareikalavo klausimų raštu. Bet tuomet laiko susirašinėti nebebuvo likę. Jei S.Matulienė norės ką nors pridurti prie jau savo pasakytų minčių, mes išklausysime.
Prierašai po nuotraukomis:
1. N.Matulienė šįkart jau pratrūko, nes ne pirmą kartą girdi siūlymą padirbėti Joniškėlio slaugos padalinyje.
2. G.Gegužinskas svarstė, kad ligoninės situacija nėra tokia katastrofiška, kaip bandoma parodyti.
A.Švelnos nuotraukos
3. I.Gelažnikienė prisiminė, kad pernai patikėjo pažadu, esą Joniškėlio padalinio veikla nebus stabdoma.
LRT.lt nuotr.
4. Joniškėlio gyventojai surinko beveik 3 tūkstančius parašų, kad tik jų ligoninė nebūtų numarinta.
A.Švelnos nuotr
