Suveža iš aplinkinių kaimų
Rugpjūtis į antrą pusę persirito, lyg ir grybų metas, tik kad Panevėžio centriniame turguje grybai – dar vis deficitas.
Vos dviejose vietose ant prekystalių matyti voveraičių, pas mus visur voveruškom, o Dzūkijoje dar lepeškom vadinamų. Plastikinis jų indelis lyg ir nebrangus – 3,5 euro.
Prekeiviai tikina, kad nuo pat ryto buvo ir raudonviršių, paprasčiau – raudonikių, bet tuos akimirksniu nupirko.
Pagrindinės prekės – daržo gėrybės. Visokių rūšių pomidorai, agurkai, cukinijos, moliūgai, burokėliai, morkos, česnakai, ryšeliai žalumynų, vaistažolės... Gi populiariausia šiandienos prekė – česnakai.
Gėrybės atvežtos, kaip ir plakatėliuose rašoma, iš aplinkinių kaimų: Ūtos, Bernatonių, Samanynės, Skaistgirių, Vynupės, Raguvėlės, o kai kas Aukštaitijos sostinės turgų pasiekė net iš Biržų.
Girių dovanos čia dažniausiai atkeliauja iš Žaliosios, bet nenusileidžia ir miškai iš kitų miestelių ir kaimų pašonių.
Šnekėtoju nesinori tikėti
Sodriai kvepia čiobreliais. Barzdotas vyriškis iš popierinės dėžės ima po mažą jų glėbelį, perriša siūlu ir deda į krepšelį arčiau pirkėjų.
Prisistato esąs Baltramiejus. Paklausus, kokioj pamiškėj ar pievoj čiobrelius rinko, be šypsenos taria, kad jie nuo šaligatvio pakraščių sugramdyti. Vėliau patikina, jog vaistažolės iš toli – iš Suvalkijos, nuo Šešupės krantų.
Vyras tikrai įdomus – pareiškia, kad už dyką nešnekės, už interviu paprašo pinigų. Kadangi jis toks atžarus, tai mes ir nebetikim, kad žolelės tikrai iš neužterštos gamtos čia su juo atkeliavo.
Atokiau stovi nedrąsi moterytė, ji turi vienintelę prekę – litrinį stiklainį mėlynių. Ji Gražina, gyvena Raguvėlėje, uogavo Raguvėlės miške. Prašo 8 eurų, uogos jau paskutinės, mėlynių sezonas baigėsi. Uogų ar ko kito į Panevėžio turgų moteris prisipažįsta atvežanti retai, gal kartą per savaitę.
Vietoj mankštos – miškan
Pirkėjai suka link braškių, jų sezonas jau irgi į pabaigą, parduodamos pačios vėlyviausios. Užrašas skelbia, kad uogos lietuviškos, užaugintos ūkyje šalia Bernatonių. Kilogramas – 7 eurai.
Po tiek pat susverti šilauogių indeliai kainuoja pigiau, 6 eurus.
Nuo vėjo siūbuoja prekyvietės pastogėje sukabintos kelių rūšių šviežios vantos. Po jomis sėdi miško gėrybėmis prekiaujantis Vytautas su žmona Janina. Vyras pasidžiaugia, kad jiedu darnioje poroje jau 53 metai.
„Teisybė, turėjau 7 tvirtus raudonikius, tik padėjau ant stalo, iš karto nupirko už 20 eurų ir dar prašė, o iš kur paimt, kad daugiau nėra“, – linksmai pasakoja.
Miške nei sausa, nei šilumos trūksta, o grybai nedygsta, nors tu ką.
Abu su žmona į mišką lekia kas rytą, jis dažnai ir dukart per dieną, o kai baravykai gerai dygo, net ir tris kartus sulakstydavo. Žaliojoje turi savo vietas. Sako, ilgai nebūvantys, pora valandų – ir atgal, nebe tas amžius uogaujant ar grybaujant plūktis visą dieną.
„Ryte dvi valandas pabrukniavom, po du litrus prisirinkom – ir gana. Veikla miške mums vietoj mankštos“, – rodo šiandienos uogas.
Už litrą bruknių pora prašo 6 eurų. Į stiklainėlius suberti džiovinti baravykai kainuoja 15–20 eurų.
Parazitą pirkėjai išgraibsto
Jiedu parduoda ir tai, ko visam turguj nerasi: beržo grybą ir žemės taukus.
Į indelį sudėtas beržo grybas neatrodo patraukliai, tai juodai rudas gumbas, panašus į anglį. Bjauroka išorė slepia oranžinį minkštimą. Tas parazitinis beržo grybas dar vadinamas čaga. Neauga bet kur, reikia žinoti vietas, o ir nulaužti nuo medžio ne visada lengva.
„Oi, medin nelipu, jei ranka nepasiekiu, ieškau lazdos ar tvirtos šakos ir nudaužiu“, – aiškina Vytautas.
Pasak Janinos, čaga vertinamas dėl didelio antioksidantų, vitaminų bei mineralų kiekio.
Moteris įspėja, kad ji pirkėjams neaiškina, kaip grybą vartoti, nedalija rekomendacijų, kaip juo gydytis. Čagos ieško ir jį perka tie, kurie apie grybą žino ir tiki jo tam tikromis sveikatinimo savybėmis.
Už tamsaus gumbo kilogramą pardavėjai prašo 30–35 eurų. Brangiam parazitui pirkėjų visada atsiranda.
Žemės taukai, kitaip poniabudė, irgi tarsi egzotinis produktas. Parduoda jį užpiltą 60 laipsnių spiritu. Žmonės tokį daiktą naudoja išoriškai, trynimams ir kompresams nuo sąnarių skausmų.
„Vantų turiu vyriškų ir moteriškų. Vyriškos iš beržo ir ąžuolo, o moteriškos iš liepos su žiedais. Po pirties moterys medum kvepia“, – šypsosi pardavėjas.
Vaikai po obelim tupėdavo
Cukinijų daug kas siūlo, o štai sviestinį moliūgą matom tik ant vieno prekystalio.
Cukinijų kilogramas – 1 euras, o moliūgo – 2 eurai.
„Praėjusią savaitę tris moliūgus pardaviau, cukinijos mažiau paklausios“, – pasakoja prekeivė Daina.
Pasak jos, cukinijų pirkėjos ieško, kai susiruošia kepti pyragą „Brauni“, jo receptas dabar internete labai išpopuliarėjęs.
Daina parduoda kelių rūšių pomidorus, svogūnus, saldinius obuolius. Iš sodybos Ūtos kaime viską atsivežė triračiu dviračiu.
Pomidorai šiltnaminiai, kurie lauke augo – papuvę, o dar ketvirtadienį ledais jų kaime nulijo, tai galutinai lauko pomidorus pribaigė.
„Obuoliukai krituoliai, saldiniai, niekas tokių nebeaugina, medis labai senas, anytos pasodintas, visi vaikai po juo tupėdavo, nenorim dar nukirsti“, – pasakoja.
Apgailestauja, kad Ūtoje vieną po kito kerta senus ąžuolus. Vienas senolis medis naujakuriams trukdė namą apšiltinti, kito šaknys tvarto pamatus ardo, šakos stogą gadina...
Turėjo kalėdinių viščiukų
„Turgun atvežam tai, kas nuo pačių stalo lieka“, – sako Genė iš Skaistgirių.
Ant stalo išdėlioti agurkai, pomidorai. Česnakų likę nebedaug – kilogramas 5 eurai.
Česnakų buvo pasodinę 4 vagas po 200 metrų, atsidėjo kitų metų sėklai, pasiliko sau, o perteklių atvežė parduoti.
Visi agurkai lauko, bet pirkėjams labiau patinka „Radničiok“ rūšis, jie išvaizdesni, kitų, lygesnių ir tamsiau žalių, nelabai nori.
Pagalbininkas močiutei prekyboje – anūkas Arnas. Ir namie jis talkina, daržus palaisto.
Šalia daržovių – ir naminių kiaušinių dėklas, už dešimtį 3 eurai.
„Gyvenam vienkiemyje, laikom vištų, petardų, žąsų, ančių, kalakutų. Kartą višta viščiukus išperino per Kalėdas. Anūkas klausia, kur dėsim, sakau ant eglutės kabinsim. Tų kalėdinių buvo net 24, teko kartu su višta šiltai įkurdinti viralinėje“, – pasakoja apie neeilinį nuotykį.
Dar būna, kad višta išperina pasislėpus ir tik po kurio laiko vaikus atveda žmogui, tarsi sakydama: „Štai, dabar jūs maitinkite!“
Čiobreliai į kiemą braunasi
„Man šiemet pomidorai derėjo kasom, o lauko agurkai greit pasibaigė, dabar jau jų nebėra, lapai nurudę“, – sako Emilija iš Samanynės.
Jai nuo namų iki turgaus apie 10 kilometrų, atvažiuoja automobiliu. Šįryt bagažinėn susikrovė medų, pomidorus, agurkus, burokėlius, kelis morkų ryšelius, dar pamiškės čiobrelių, jie gi patys į kiemą „ateina“.
Samanynė – mažas kaimas, trobos vienkiemiais išsimėčiusios ir visos palei mišką.
„Užtai ir Samanynė, kad samanos net kiemuose auga“, – šypsosi moteris.
Gyvendama pamiškėj nuo mažumės pažįsta vaistažoles, kasmet jų sau prisirenka, namiškius žolelių arbatomis girdo.
Pasak moters, šį penktadienį prekyba lėta, kai ką teks vežtis atgal namo. Geresnis pirkimas būna šeštadieniais.
Marytė Milda parduoda jaunas rūgštynes, josios taip dailiai glėbeliais surištos, kad pirkėjai net pagiria. Glėbelis – 1 euras.
„Augo beveik kaime, Senamiesčio gatvėje“, – neslepia.
Pastačiusi ir du vazonėlius su alijošiaus daigais. Sako, kai senieji alijošiai vaikų priaugina, juos atskiria ir neša į turgų. Tikina, kad alijošius labai gera priemonė nuo kosulio ir plaučių ligų, tinka imunitetui stiprinti. Vartojamas supjausčius gabaliukais ir užpylus medumi.
„Mano pačios vyras alijošių su medum nuolat geria – plaučius stiprina. Tik baigiasi vienas stiklainėlis, tuoj kitą susitaiso“, – sako.
Tai apvalių, tai pailgų nori
Andrius iš Jotainių turgun atvežė 20 kilogramų abrikosų, už kilogramą prašo 2 eurų.
Vaisiai ne tiek išvaizdūs kaip „Maximoje“, bet labai gardūs, auginti be jokios chemijos.
Vyras pasakoja, kad medis nejaunas, sodintas prieš 30 metų, peržiemot peržiemoja, bet dažną pavasarį žiedai nušąla ir vaisių nebūna, o šiemet derlius labai geras.
Patys suvalgyti neįveikia, tad praėjusį savaitgalį kelis kilogramus atvežė į turgų. Išpirko akimirksniu. Kas vietoj paragavo, apsisuko ir vėl pirko, prašė atvežti daugiau.
„Į turgų retai važiuoju, bet pažadėjau žmonėms, kad abrikosų dar atvešiu, tai ištesėjau“, – aiškina.
Dar parduoda ir savų kriaušių, naminių aviečių bei vėlyvųjų agrastų. Tie tamsiai vyšniniai, sveikutėliai, bet jau paskutiniai, 2,5 euro už litrą.
„Pernai auginau apvalius burokėlius, tai prašė pailgų, šiemet pailgų priauginau, tai ieško apvalių“, – juokiasi Ona iš Liūdynės.
Ilgieji vokiškos veislės, jie saldesni už įprastus, ryšelyje po kelis – kainuoja 2 eurus. Tiek pat kainuoja ir litras geltonų šparagų. Už ryšelį krapų ir ryšelį žieminių svogūnų laiškų prašo po 70 centų.
„Nebūna, kad viską iki nulio parduodu, kas lieka, nuvežu vaikams ir anūkams, namo grįžta tuščiom“, – sako.
Kalijos vazoje ilgai žydi
Panevėžietė Valerija prekiauja vaisiais ir daržovėm. Tarp valgomų dalykų įkomponuoti trys megzti žmogėnai: žilagalvė bobutė, ūsuotas senelis ir anūkėlė blondinė.
„Ne mano tie rankdarbiai, dukra ir anūkė mezga, čia jų kūryba“, – paaiškina.
Anot jos, daug kas prieina, pasigroži, bet pirkti nesiryžta, mat autorės savo kūrinius ohoho kiek įkainojusios. Už anūkę nori 25 eurų, o bobutė ir senelis, jei pirksi atskirai, kainuos po 50 eurų.
Turguje jau pasirodė rudens gėlės – kardeliai, kitaip gladiolės. Didžiulį jų glėbį atvežė Nijolė iš Biržų. Ji ne profesionali gėlininkė, tik mėgėja, žydintį grožį augina prie namų. Siūlo ir baltų kalijų.
„Man jos labai patinka, elegantiškos ir prabangios gėlės, pamerktos ilgai laikosi“, – apibūdina kalijas.
Panevėžietė Bronislava – turgaus senbuvė, nuolat atneša savuose darželiuose pražydintų gėlių. Šiandien jos prekystalis lūžta nuo visokių rūšių astrų. Gražiausios puokštės iš pamponiukais vadinamų mažažiedžių astriukų. Prikūrė nedidelių puokštelių, tikėjosi, kad žmonės prieš Žolinę pirks, nešis į bažnyčią pašventinti. Bet pirkėjų mažoka.
Paiso Mėnulio kalendoriaus
Irena ir Neringa, mama su dukra, prekiauja savame gėlių ūkyje užaugintais dekoratyviniais augalais. Šeimos šiltnamis ir gėlynai veša Pakaušių kaimo vienkiemyje šalia Paįstrio.
„Šiuo metu populiariausi laumakės ir Egipto žvaigždė“, – nurodo Neringa.
Pirmųjų jau net parodyti nėra kaip, visos išpirktos, o antrosios – ryškiai violetiniai žydinčios šluotelinės gėlės. Namų kiemams puošti panevėžietės noriai perka pilnavidures svyrančias begonijas, vazonuose jos atrodo tiesiog karališkai.
Tuoj prasidės viržių pirkimo sezonas, viržiai – pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusi rudeninė kapinių gėlė.
„Kas nepopuliaru, ko neperka, to ir neauginam“, – juokiasi moterys.
Tarp gėlių stovi ir dėželė braškių daigų, jau metas sodinti, bet nupirko vos kelis.
„Yra kas labai seka Mėnulio kalendorių, kur nurodyta, kada ką gerai sodinti, tad kitą savaitę bus palankios dienos braškėms“, – Irena žino, kada pagausės pirkėjų.
Atsiras ir bagažinių turgelis
Šiuo metu sodinamų augalų kioskai susispaudę mažame plote, ankstesnėje jų vietoje vyksta remontas.
Prieš gerą mėnesį buvo nugriautas turgaus prieigose stovėjęs medinis namas, kuriame veikė žvejų reikmenų parduotuvė ir buvo turgaus administracijos kabinetai.
„Sulaukdavom pastabų, kad turgus neturi vietos prekybai iš bagažinių. Žmonės tikino, kad jei galėtų prekiauti tiesiai iš mašinų, atvežtų šviežios skerdienos, kepinių, visokių kitokių dalykų tiesiai iš ūkio. Nusprendėm, kad laikas permainoms“, – paaiškina turgaus direktorė Asta Pačekajūtė.
Prekybai iš mašinų erdvė jau paruošta, didelis plotas išklotas trinkelėmis.
Vietoj nugriauto namo nereikės statyti tvoros, turgaus teritorijos užtvaru bus jau surinkti moduliniai nameliai.
Jų durys ir langai bus atsukti į gatvę, nameliuose įsikurs krautuvėlės, jos galės dirbti ne turgaus ritmu, o iki vakaro.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Pirkėjai vienbalsiai tvirtino, kad pirkti turguje daug maloniau nei prekybos centre, čia ir su pardavėju pašneki, ir matai, jog daržovė šviežia, grybai irgi ne vakarykščiai.
2. Linksmoji gėlininkė Bronytė viską užaugina savo miesto namo darže.
3. Andrius iš Jotainių parduoda lietuviškus abrikosus, jų šiemet gan gausiai užderėjo.
4. Emilija siūlė šviežutėlių morkų iš daržo Samanynės kaimo pamiškėje, šios, kaip ir medus bei kitas gėris, šimtu procentų ekologiški.
5. Savo daržo gėrybes Daina į turgų atsiveža triračiu dviračiu iš Ūtos kaimo.
6. Baltramiejus tikino, kad čiobreliai surinkti iš Suvalkijos, nuo Šešupės krantų.
7. Skaistgirietė Genė su anūku Arnu šalia daržovių pirkėjams siūlė ir naminių kiaušinių.
8. Šiemet kardeliai pražydo gerokai anksčiau, nei įprasta, jų jau pilni prekystaliai.
9. A.Pačekajūtė žadėjo tuoj kviesti turguje prekiauti tiesiai iš bagažinių.
10. Vieninteliai turgaus grybai buvo voveraitės, kitokių nesimatė.
11. Jau prasidėjo bruknių sezonas, jų turi ne vienas prekeivis.
12. Pačios egzotiškiausios prekės – žemės taukai ir medžio parazitas.
A.Švelnos nuotrauokos
