Kalba vis krypsta apie dirbtinį intelektą
Ryškiais šviesuliais nusėtas dangaus skliautas, žvaigždės, mistiški ūkai, galaktikos, žydras Mėnulio priešpilnis vidurdienį, oranžinė ir strazdanota Saulė – į tokias fotografijas dabar visa galva pasinėręs Rokiškio rajone, Degenių kaime, gyvenantis Virginijus Stumbrys.
Jo ir žmonos Jūratės Stumbrienės namai – visai šalia judraus kelio, prie pat sankryžos. Žaliaskarės eglės juos saugo nuo triukšmo, dulkių ir žmonių akių.
Kelis dešimtmečius, nuo paauglystės, V.Stumbrys fotografuoja žmones, šventes, žvėris ir paukščius, o ypač dažnai – savo katinus, ir nuotraukomis dalijasi su feisbuko draugais.
Bet į svečius atvykusiai korespondentei prisipažįsta, kad pats įdomumas – išbandyti naujausias technologijas ir dar neišbandytas galimybes.
Nestebina namų šeimininko žodžiai, kad jis nesuskaičiuoja savo fotoaparatų, fotoobjektyvų – ant stalo jie, na, niekaip nesutilptų. Bet kalba vis krypsta apie dirbtinį intelektą, iš nuotraukų kuriamus vaizdo filmukus, panoramines kameras ir dronus.
Sujungia 999 kadrus
Paklaustas, kaip nufotografuoja dangaus šviesulius, V.Stumbrys rodo optinį prietaisą – teleskopą, valdomą planšete arba mobiliuoju telefonu. Į teleskopą, kokį dažnas iš mūsų įsivaizduojame, jis nepanašus, bet dabar daug kas spėriai keičiasi.
Fotografas aiškina, kad įjungia teleskopą, planšete nustato tikslias koordinates ir prietaisą palieka nakčiai, kokioms 4 valandoms. Gaudydamas konkretaus dangaus kūno vaizdą, jis padaro 999 kadrus, po to visus sujungia į bendrą vaizdą.
Kurioje pusėje ir kuris dangaus kūnas tą naktį bus ryškiausias, pasako dirbtinis intelektas.
Įdomiausia tai, kad prietaisas seka Žemės sukimąsi ir taip iš savo objektyvo nepaleidžia, pavyzdžiui, žvaigždės. Paprastu fotoaparatu to padaryti nebūtų galima, nes vaizdas iš akiračio nuplauktų per kelias sekundes.
Teleskopo stiprumas – lyg dairytumeisi po dangų per galingus žiūronus giedrą ir skaidrią, nedebesuotą naktį. Tik kaime, kur nėra kitų šviesos šaltinių, taip stipriai, net bauginamai, spindi dangaus šviesuliai.
Pasmalsavus, ar šios nuotraukos sulaukia didžiulio draugų ir pažįstamų susidomėjimo, V.Stumbrys atvirauja, kad niekas nieko apie jas nesiteirauja.
„Apie dangaus nuotraukas visai neklausinėja, galbūt mano, kad ne saviškes keliu... Bet svetimų nuotraukų gyvenime nesu į feisbuką įkėlęs“, – gūžteli pašnekovas.
Virš galvų – lėktuvų takas
Teleskopu galima sekti lėktuvus, automobilius, žmones, neatpažintus skraidančius objektus ar laivus.
Juokaujame, kad užfiksuoti ufonautus iš tolimų planetų yra realiau nei Rokiškio rajone rasti plaukiojantį laivą. Fotografas šypsosi, kad šių funkcijų dar neišbandė.
Užtat jis žino, kad prietaisas tikrai fiksuoja pravažiuojančius automobilius ir kad juos palydi maždaug porą kilometrų. Taip pat jis rodo lėktuvus, išskyrus karinius – naikintuvus.
Praskrendančius lėktuvus galima sekti ir įsidiegus programėlę mobiliajame telefone.
Skrydžių takas virš jų namų driekėsi dar sovietmečiu. Jų akivaizdžiai pagausėjo Rusijai užpuolus Ukrainą.
Kartais rokiškėnai išgirsta tiktai garsą, o kartais mato aukštai nutystančią baltų garų juostą.
„Prieš kurį laiką mūsų dukra skrido į Taliną. Išgirdęs skrendantį lėktuvą vyras tarstelėjo, gal ji dabar kaip tik tiesiai virš mūsų“, – sako J.Stumbrienė.
Nufotografavo, kaip ore perpilami degalai
Moteris antrina, kad vyrui visuomet rūpėjo, kas vyksta aukštai danguje. Rūpėjo dar tuomet, kai neturėjo galingų optinių prietaisų, naudojo tik fotoaparatus.
O prieš trejus metus, liepos mėnesį, Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas – istorinis renginys, kuriame 31 šalies vadovai priėmė svarbius sprendimus dėl rytinio flango stiprinimo, paramos Ukrainai.
Išgirdęs triukšmą ir pakėlęs aukštyn akis, V.Stumbrys iš karto nesuprato, kas ten vyksta, todėl nufotografavo.
O nuotraukoje pamatė didelį lėktuvą, iš kurio, nutiesus žarną į mažesnį – naikintuvą – buvo perpilami degalai. Visa tai užtruko keliolika minučių. O jeigu naikintuvas degalų leistųsi ant žemės, jų prisipiltų ir vėl į orą kiltų, užgaištų kelis kartus ilgiau.
Nuotraukoje šiedu skirtingų dydžių lėktuvai atrodo kaip mažas ešeriukas šalia banginio.
Kitas fotografą anksčiau itin dominęs dalykas – pašvaistės. Dabar jos nebėra koks nors išskirtinis gamtos reiškinys, bet prieš dešimtmetį plika akimi jų nebuvo galima išvysti.
Todėl, kai V.Stumbriui pavyko nufotografuoti pirmąją pašvaistę, net šiurpuliukai per kūną ėjo.
Gyvenimas – per kelias minutes
V.Stumbrys vienas pirmųjų ėmė naudoti dirbtinį intelektą, kad nuotraukose atgytų žmonės. Ramiai šypsojęsi į fotoobjektyvą, jie staiga ima judėti. Kartais tai primena fantastišką kelionę laiku.
Viename iš filmukų jis pats mažytis vaikis, aprengtas šiltu paltuku, susitinka su panašaus amžiaus anūku. Jiedu apsikabina.
Kitame filmuke fotografas pasakoja apie save nuo gimimo iki šių dienų. Jis, tuomet berniukas, palenkia galvą, šypsosi, kažką pasako, po to jau ūgtelėjęs žvelgia rimtu žvilgsniu, netrukus – besirengiantis vestuvėms, galop vaidinantis čigoną per Užgavėnes.
Atrodo, tarsi žmogaus gyvenimas prabėgtų per keletą minučių.
Fotografas aiškina, kad kuriant tokį filmuką reikia nuotraukas sukelti į vieną iš dirbtinio intelekto portalų ir pasakyti jam, ko nori. Gali net ir nesakyti, dirbtinis intelektas pats ką nors sugalvos.
Tokių portalų V.Stumbrys išbandęs beveik penkias dešimtis. Jie skiriasi kokybe, sparta, kaina.
„Bet pridaro ir nesąmonių, pavyzdžiui, kaip šiame filmuke – vanduo bėga iš fotoaparato“, – juokiasi pašnekovas.
Ar nesąmonių pridariusio dirbtinio intelekto neapibara?
To paklaustas, vyriškis aiškina, kad dirbtinio intelekto mandagumas – tiesiog neišmatuojamas, jis nesiginčija, iš karto ima atsiprašinėti. O iš tiesų juk pats žmogus turi išmokti trumpai ir aiškiai jam pasakyti savo nurodymus.
Šampaną geria su prezidentu
Bet jau kuris laikas fotografas nieko panašaus į savo paskyrą feisbuke nebekelia. Kodėl?
„Man greitai nusibosta tai, ką jau išmokau. Kiti pradėjo dalintis panašiais filmukais ir nuotraukomis, o aš lioviausi. Ieškau kitų naujovių. Vis noriu būti pirmas“, – juokiasi.
Mat naudotis dirbtiniu intelektu gali visi išmokti. O šiems vaizdeliams dar reikia muzikos. Ne veltui pas Stumbrius – kone visa įrašų studija.
„Ko tik čia nėra: stiprintuvai, grotuvai, kolonėlės... Atrodytų, kam gi žmogui kaime viso to reikia“, – šypsosi J.Stumbrienė.
Ji pasakoja, kad vyras, bandydamas dirbtinio intelekto galimybes, prikūrė nemažai linksmų filmukų, dar daugiau – nuotaikingų nuotraukų. Pavyzdžiui, Užgavėnėms – katinas, šokantis prie blynų.
Jai smagu, kad vyras sukūrė motociklu važiuojančią lapę, į tikrą šiltnamį įtupdė mešką, jos seserį pasodino į televizijos laidos vedėjos kėdę.
Save V.Stumbrys perkėlė į Paryžių. Kitoje nuotraukoje jis su legendiniais bitlais, dar kitoje šampaną geria su pačiu prezidentu Antanu Smetona.
Dronas nusileidžia ant rankos
J.Stumbrienė pasakoja, kad tokiais filmukais, nuotraukomis labai džiaugiasi ir aplinkiniai. Ypač, kai dirbtinis intelektas žmones pajaunina, pagražina.
Iš istorinių senų nuotraukų fotografas sukūrė filmukus apie Vilnių, Rokiškį, Pandėlį, Kamajus.
O Kazliškį ir Degenius jis mėgsta fotografuoti dronu. Jų turi keturis.
Iš aukštai nufotografuotas kaimas – paskendęs rūkuose ar sukaustytas žiemos šerkšno. Labai gražiai atrodo miškai, rudenį – lapų spalvą pakeitę medžiai.
„O koks vingiuotas mūsų Nemunėlis, vien kilpų kilpos. Vaikščiodamas to niekaip nepamatysi“, – kalba J.Stumbrienė.
Pašnekovui neatsargiai išsitarus, kad vieną droną būtų galima ir parduoti, žmona garsiai susijuokia klausdama, o kas gi vis trukdo jį parduoti?
Du iš jų mažyčiai, gerai pralenda pro medžių šakas. Vienas – sekiojantis paskui žmogų ir jį fotografuojantis, filmuojantis. Šį labai mėgsta vaikai.
V.Stumbrys pademonstruoja dronus korespondentei ir jau po kokio pusvalandžio atsiunčia jai filmuką apie viešnagę Degeniuose.
O kitas dronas, galingesnis, pakeltas virš stalo ir kurį laiką ore zvimbęs, po to lyg išdresuotas protingas paukštis gražiai nusileidžia tiesiai ant ištiestos fotografo rankos.
Priklydėlis tapo modeliu
Panašiai kaip dronas fotografuoja, filmuoja ir 360 laipsnių kamera su 6 metrų ilgio kotu. Su ja V.Stumbrys daro nuotraukas, kuriose užfiksuoti vaizdai ir šonuose, ir viršuje bei apačioje.
Bendras vaizdas – gaublį primenantis rutulys ir žmonės, žvėrys, medžiai, grybai, katinai – aplink tą rutulį arba jo viduje.
Tą patį galima padaryti ir fotoaparatu, bet kur kas daugiau darbo ir ilgiau užtrunka, nes reikia daug fotografuoti.
O vienas pagrindinių modelių yra katinas Bastūnas. Prieš kurį laiką priglaustas keturkojis tapo ištikimu ir jaukiu murkliu.
„Feisbuke nuotraukos su Bastūnu gauna daugiausia patiktukų“, – juokiasi fotografas.
Ką gi, tai akivaizdus įrodymas, kad tikrumas bent jau kol kas nugali dirbtinį intelektą.
J.Stumbrienė aiškina, kad katinukai vyrą sekioja iš paskos kaip šunys. O Bastūnas mėgsta ir automobiliu važiuoti. Kol šeima laikė karvių, katinas pirmasis įšokdavo į automobilį ir važiuodavo į ganyklą.
Ten gaudavo šviežio pieno, tuomet arba grįždavo kartu namo, arba dar likdavo laukuose.
Bet prieš porą metų Stumbriai baigė ūkininkauti.
Gelbėjo stirnaites ir laputę
Nemažai gyvūnų kadrų V.Stumbrys padarė, kai dirbdavo traktoriumi laukus. Jei eisi pėsčias ar minsi dviratį, jokia lapė prie žmogaus nesiartins.
Bet šios gudruolės žinodavo, kad jeigu į lauką atvažiuoja traktorius, tai išvaikys peles ir joms tai bus lengvas grobis.
Namuose ant sienos kabo žaisminga nuotrauka su jaunais lapiukais.
O vieną lapę Stumbriai šią žiemą šėrė prie namų.
Stirnoms papildavo grūdų, taip gelbėdami gražuoles nuo bado tokią šaltą speigingą žiemą. Tik dabar svarsto, galgi orams sušilus jos neis į daržą, nenuskabys augančių daržovių lapų.

Prierašai po nuotraukomis:
1. Dirbtinis intelektas V.Stumbriui leidžia virtualias keliones laiku po įvairiausias pasaulio vietas.
2. V.Stumbrio nuotraukos sužavi ryškiomis spalvomis, jaukia emocija.
3. Priklydėlis Bastūnas tapo jaukiu murkliu ir vienu pagrindinių modelių.
4. Šiuo metu V.Stumbrys visa galva pasinėręs į dangaus kūnų fotografavimą. Tam jis naudoja teleskopą.
5. Mėnulio priešpilnis vidurdienį.
6. Ant stogo apsigyvenusi gandrų šeimyna ramiai žvalgosi į namų šeimininkus.
7. Pagavus pirmąją pašvaistę, fotografui ėjo šiurpuliai, nes tuomet jos buvo itin retas reiškinys.
8. Fotografo namai – prie pat kelių sankirtos, jos vaizdas iš viršaus – kažkuo mistiškas.
9. Tokios neįprastos V.Stumbrio nuotraukos kėlė aplinkinių nuostabą, kaip ir kokiomis priemonėmis jos daromos.
10. Nuotraukos parodo, koks įspūdingas yra mūsų gimtasis kraštas, ir V.Stumbriui nepabosta jį fotografuoti.
Nuotraukos iš asmeninio albumo








