Su niekuo dar nesusidūrė
Iš Krekenavos regioniniame parke esančio Pašilių stumbryno praėjusį antradienį pabėgęs stumbras vis dar tebėra laisvėje.
Stumbrynas išplatino telefonus, kuriais reikia skambinti pastebėjus žvėrį, tačiau iki šiol jokių signalų iš žmonių negauta, po miškus klaidžiojantys grybautojai ir uogautojai su bėgliu kol kas nesusidūrė.
Tikėtina, kad pasprukėlis slepiasi tankiuose lapuočių sąžalynuose tarp Krekenavos ir Ramygalos, vietose, kur žmonės retai užklysta.
Valstybinės miškų urėdijos Panevėžio regiono padalinio vadovas Giedrius Bronušas prognozuoja, kad iki soties pasimėgavęs laisve laukinis raguotis pats prisistatys prie aptvarų, išsiilgęs visą gyvenimą čia gauto ėdalo.
Padidėja iki kraštutinumo
Pasak G.Bronušo, stumbras – 13 metų patinas Gipolas – paspruko į laisvę, ragais pakėlęs metalinį aptvarą.
Anot pašnekovo, aptvare užaugę žvėrys vis tiek visą gyvenimą išlieka laukiniais, trauką laisvei turi kraujyje.
„Kai laisvės šauksmas padidėja iki kraštutinumo, jie eina ratais palei tvorą ir stengiasi po ja pakišę ragą pakelti. Užtenka tvorą kilstelti 60 centimetrų, ir stumbras pralenda. Jų nugaros labai tvirtos ir kietos, prakiša galvą ir priekines kojas, o tada pralenda be problemų. Tai stumbrininkai ne kartą matė“, – pasakojo urėdas.
Buvo atsitikimų, kai tokiu būdu patinai prasibraudavo iš aptvaro į aptvarą, norėdami išsiaiškinti santykius su konkurentu.
Svetimo gentainio nepriims
G.Bronušas sakė, kad tiksliai įvardyti, kas šįkart išprovokavo stumbro laisvės troškimą, neįmanoma. Gyvūną, kaip ir žmones, galėjo paveikti ir mėnulio pilnatis. O gal užuodė gamtoje kažkokį viliojantį kvapą, gal pajuto netoliese laukinius stumbrus.
Panevėžio ir Kėdainių rajonuose priskaičiuojama apie 300 laisvėje gyvenančių stumbrų. Laukinių stumbrų bandą gyventojai neretai pastebi teritorijose aplink Panevėžį.
„Pavasarį stebėjau laisvų stumbrų bandą tuoj už Upytės, o prieš tris savaites stumbrus mačiau ganantis prie autostrados ties Agro gamykla“, – pasidalijo asmeniniais pastebėjimais.
Viena, ką galėjo garantuoti urėdas, esą neįmanomas variantas, kad bėglys prisišlietų prie laukinių gentainių. Brandaus patino jokia svetima banda nepriims.
Tikisi, kad neatsispirs skanėstams
G.Bronušas pasakojo, kad stumbrai labai mėgsta mėlynių uogas ir pačius jų krūmelius. Ko gero, tankiuose lapuotynuose jais dabar ir mėgaujasi.
Stumbrai yra bandos gyvūnai, negyvena po vieną, tad anksčiau ar vėliau bėglys bandys grįžti pas saviškius.
„Mūsų giliu įsitikinimu, pasidžiaugęs laisve, Giponas ims artėti prie stumbryno, nes labai norės paėsti kombikormo. Stumbrams tas pašaras labai patinka, be jo ilgai neištveria. Ateis laikas, kai suskambėjus kibirams jis pasirodys, taip tikimės jį prisivilioti“, – aiškino.
Viename stumbryno gale yra įrengti vartai – gaudyklė, ji gyvūnui įėjus užsidaro. Ten bėglio priviliojimui dabar yra padėta kombikormo.
Taip pat sudaryta darbuotojų grupė kasdien žvalgo teritoriją aplink stumbryną ir ieško Gipono buvimo ženklų.
„Mes svarstom, kad jam laisvė atsibos per kokį mėnesį“, – prognozuoja specialistas.
Ir prie karvių lindo, ir žiguliuką apvertė
Pasak miškininko, stumbras žmogui nepavojingas, jis, kaip ir visi laukiniai žvėrys, žmonių vengia, tačiau niekada negali prognozuoti žvėries elgsenos.
„Geriau žmonėms neiti su juo sveikintis ir nebandyti paglostyti“, – perspėjo.
Susidūrus su stumbru, patariama nešaukti ir nebėgti, o ramiai ir lėtai trauktis atbulom iš jo matymo lauko.
Nėra faktų, kad kada nors stumbras būtų žmogų puolęs. Tačiau sovietmečio spaudoje buvęs straipsnis apie tai, kaip Baltarusijoje, prie Belovežo girios, stumbras apvertė iškylautojų žiguliuką.
Taip pat yra pastebėjimų, kad stumbrai lenda prie naminių galvijų. Kodėl – nežinoma, gal eina tik apsiuostyti.
„Karvės dabar ganyklose, maitinasi žole, tad mažai tikėtina, kad stumbras artintųsi prie naminės bandos, nes pievoje jokių skanėstų neras“, – ramino urėdas ūkininkus.