Žmona pyko, kad namuose ant palangių guli propeleriai
„Viskas, ką dabar čia matote, yra Vytauto Lapėno pastangos ir nuopelnas“, – sako netoli Panevėžio esančio privataus Įstros aviacijos muziejaus savininkai Irena ir Virmantas Puidokai.
Stanionių kaime įsikūrusio Įstros aerodromo ištakos siekia dar sovietinius 1984 metus. Žmogumi paukščiu vadintas V.Lapėnas prieš 25 metus čia buvo atidaręs skraidymo mokyklą, jis čia atgabeno ir pirmuosius eksponatus – tris sovietinius ir vieną čekišką naikintuvus bei du sraigtasparnius.
2008-ųjų sausį šalies akrobatinio skraidymo legenda žuvo pilotuodamas Ispanijoje įsigytą naują motorizuotą vėjasparnį.
Aerodromą perėmę Puidokai netoli kelio sustatytus ir menkai saugomus orlaivius perkėlė į vieną aikštelę ir prieš 9 metus čia įkūrė aviacijos muziejų.
„Žmonės važiavo pasižiūrėti orlaivių, tai paskatino įrengti vidaus ekspoziciją. Juolab kad nemažai eksponatų buvau sukaupęs namuose, lėktuvų propeleriai gulėjo ant palangių, dėl to žmona pyko“, – šypsodamasis pasakojo V.Puidokas.
Gulėjo apdulkėjęs medalis
Rinkti su aviacija susijusius eksponatus V.Puidokas pradėjo norėdamas pasitarnauti istorijai.
Kolekcionavimą paskatino net ir smulkmenos – kad ir jo su žmona apsilankymas Panevėžio automobilių ir sendaikčių turguje.
„Žmona ieškojo porceliano, o aš dairiausi, kas vyrams būna įdomu. Pamačiau ant žemės greta varžtų ir grąžtų dulkėse padėtą Dariaus ir Girėno atminimo medalį. Man jo kaip ir nelabai reikėjo, bet negalėjau praeiti pro šalį ir nupirkau“, – pasakojo V.Puidokas.
Iš muziejuje esančių propelerių didžiausias ir seniausias yra nuo prancūziško lėktuvo „Forlan“. Prie sienos pastatytas propeleris beveik siekia lubas, o jo amžius – maždaug 100 metų. Šį eksponatą panevėžietis mikroautobusu parsivežė iš Lenkijos.
„Varšuvoje atsitiktinai susipažinau su vienu lenku, jis pasisakė turįs seną propelerį. Nuvykom pas jį į Gdanską, propeleris gulėjo dulkėse tarp malkų. Buvo sunku patikėti, ką pamačiau“, – teigė pašnekovas.
Savąją istoriją turi ir rusiško lėktuvo JAK propelerio mentė. Ją prieš daugiau kaip 25 metus miške rado Pašilių stumbryno direktorius. Tikėtina, kad toje miško vietoje kažkas buvo įrengęs slaptavietę, nes joje rasta ir daugiau vertingų daiktų.
Brangiausi – keturi vokai
V.Puidokas didžiuojasi surinkęs unikalių, turinčių didelę istorinę vertę eksponatų. Tarp jų – garsiųjų lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metu gabenti du oro pašto vokai.
„Mažai kam žinoma, kad dalis vokų buvo Dariaus švarko kišenėje, vieną tokį turiu aš. Kitas vokas buvo oro pašto maiše. Abu vokai be laiškų, bet su Amerikos ir Lietuvos pašto ženklais bei antspaudais“, – pasakojo muziejaus savininkas.
V.Puidokas neturi informacijos, kad vokuose buvo kažkieno laiškai.
„Sakyčiau, tai buvo iš dalies komercinis tikslas – turėti pirmus Amerikos ir Lietuvos oro linijų pašto vokus. Jie turi tam tikrus adresus, pavyzdžiui, Lietuvos aeroklubas, bet laiško ar atvirlaiškio ten nėra“, – teigė pašnekovas.
Panevėžietis savo kolekcijoje turi dar du lietuvių lakūnų oro paštu gabentus vokus. Vieną iš jų gabeno Feliksas Vaitkus, 1935 metais lėktuvu „Lituanica II“ perskridęs per Atlantą, kitą muziejui padovanojo trečios misijos dalyviai Viktoras Ramonas ir Gintautas Staniulis. Jie 2003-iaisiais pakartojo S.Dariaus ir S.Girėno skrydį, skrisdami iš Kauno į Čikagą ir atgal.
„Šie vokai – Lietuvos aviacijos istorijos liudytojai – man yra brangiausi“, – teigė V.Puidokas.
Tarp unikalių eksponatų – ir garsaus tarpukario aviakonstruktoriaus Antano Gustaičio lėktuvo ANBO-4 sparno valdymo detalė – eleronas.
Pasak pašnekovo, tokio eksponato neturi net Kaune įsikūręs Lietuvos aviacijos muziejus.
Sparnas su nelaimės žyme
Pirmame muziejaus aukšte, virš baro, yra pritvirtintas įplyšęs lėktuvo JAK sparnas.
V.Puidokas papasakojo prieš 25 metus Vilniuje nutikusią ir tragedija vos nesibaigusią istoriją. Tada per Rugsėjo 1-osios šventę šiuo lėktuvu skridęs Levas Jonys, atlikdamas akrobatinę programą, kliudė virš Vingio parko scenos esantį žaibolaidį ir smarkiai pažeidė lėktuvo sparną.
L.Jonys tęsti pasirodymo nebegalėjo, užtat džiaugėsi, kad sėk-mingai pasiekė Kyviškių aerodromą.
„Lapėnas išprašė šitą sparną savo aerodromui, pats jį čia ir pakabino“, – sakė pašnekovas.
Antrame aukšte esančioje ekspozicijų salėje galima pamatyti vadinamųjų lėktuvų juodųjų dėžių, įvairių šalių lakūnų paradinių uniformų puošmenų – durklų, kardų. Čia yra ir tarpukario laikotarpio Lietuvos oro skautų peiliukų su išgraviruotais metais ir miestų pavadinimais, tarp jų ir Panevėžio.
V.Puidokas sakė, kad vaikai labai mėgsta atsisėsti ant katapultavimosi kėdės ir nusifotografuoti, jiems taip pat knieti pasukti oro pavojų skelbiančio įtaiso rankenėlę ir klausytis kaukiančios sirenos. Tačiau lankantis ukrainiečių vaikams šio įtaiso išbandyti neleidžiama, kad sirena jiems neprimintų jų šalyje vykstančio karo ir nesukeltų neigiamų emocijų.
Banditėliai įsiutę suvarpė
V.Puidokas sakė, kad smalsesni suaugusieji norėtų įsiropšti į lauke stovinčių senų naikintuvų ir sraigtasparnių kabinas, tačiau tai daryti neleidžiama dėl pačių lankytojų saugumo.
„Kai orlaiviai nebuvo saugomi, atskiri lankytojai sugebėdavo įlipti į jų kabinas, pasitaikydavo ir ilgapirščių, pavogdavusių kokią detalę. Mes nebeleidžiame, nors žmonės, rizikuodami susižaloti, vis tiek nori užlipti ant naikintuvo sparno ir nusifotografuoti“, – kalbėjo muziejaus savininkas.
V.Puidokas parodė į kulkų suvarpytą vieną sraigtasparnį ir papasakojo, kaip šios žymės atsirado.
„Anksčiau čia veikė motelis, kurį buvo pamėgę miesto banditėliai. Kai jiems buvo pasakyta, kad jie čia nepageidaujami, galbūt iš keršto ar gąsdindami jie ėmė šaudyti į sraigtasparnį“, – prisiminė jis.
Tarp lauko eksponatų yra restauruotas sovietinių laikų radaras-lokatorius, atkeliavęs iš tuomečio Karmėlavos oro uosto. Šiuo radaru buvo galima aptikti orlaivius, nutolusius iki 150 kilometrų spinduliu. Radaras yra ne tik restauruotas, bet ir gali sukti savo didžiulę parabolinę anteną.
Turi ir skraidantį eksponatą
Užpernai muziejaus teritorijoje buvo atidengta ąžuolinė skulptūra, skirta S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą 90 metų sukakčiai. Panevėžiečio tautodailininko Alberto Valikonio sukurtoje skulptūrinėje kompozicijoje įterpta ir tiksli „Lituanikos“ kopija, papūtus vėjui sukasi ir lėktuvėlio propeleris.
V.Puidokas turi, kaip pats sako, ir vieną skraidantį eksponatą – 1966 metų gamybos keturvietį amerikietišką „Cessna“ lėktuvą. Pilotuodamas šį lėktuvą panevėžietis su draugais toliausiai buvo nuskridęs į Turkijos miestą Stambulą. Kelionė su dviem nutūpimais tęsėsi 5 valandas.
Kiek šiuo metu aviacijos muziejuje yra sukaupta eksponatų, nežino net jų savininkas, nes, anot jo, jiems suskaičiuoti nenori eikvoti brangaus laiko. Naujų eksponatų vyras ne tik pats ieško, į šį reikalą jis įtraukė ir po kitas šalis keliaujančius savo draugus.
Šiltuoju metų laiku muziejuje apsilanko po 10 ekskursijų per mėnesį, vasarą užsuka ir daug pavienių lankytojų. Per metus muziejų aplanko per 10 tūkstančių žmonių.
Žmona su vaikais apsilankė visai neseniai
I.Puidokienė sakė, kad neseniai Įstros aviacijos muziejuje buvo apsilankiusi Vilniuje gyvenanti V.Lapėno žmona su vaikais. Tai buvęs pirmas moters apsilankymas čia po vyro žūties.
Jos vyras didžiuojasi, kad su V.Lapėnu buvo geri draugai nuo tada, kai susipažino besimokydami tuometiniame Vilniaus inžineriniame statybos institute.
Juk ir Įstros aerodromas gimė V.Lapėno dėka. Iš pradžių jis buvo nedidelis – su 400 metrų ilgio kilimo ir tūpimo taku ir nedideliu angaru, o vėliau po truputį plėtėsi ir tapo žinomas.
„Su Vytu teko nemažai skraidyti, jis padėjo man susiformuoti kaip pilotui. Vytas sugebėdavo perteikti meilę aviacijai, savo pavyzdžiu, žiniomis mokėjo pritraukti žmones, treniravo ne vieną Lietuvos ir užsienio pilotą, Ispanijos akrobatinio skraidymo rinktinę“, – teigė V.Puidokas.
1989-aisiais lėktuvu į medį įsirėžęs legendinis pilotas išvengė žūties, bet neteko dalies kairės kojos ir kairės rankos pirštų, medikai jį tarsi sulopė iš dalių. Vis dėlto jis pakilo ir toliau puikiai skraidė. Visi suprato, kiek tam reikėjo nežmoniškų pastangų.
„Praktiškai su viena koja ir viena ranka jis sugebėdavo ne šiaip skraidyti, o atlikti pilotažą geriau negu nemažai sveikų žmonių“, – sakė panevėžietis.
Pats V.Puidokas pirmąkart į orą pakilo dar būdamas moksleivis savadarbe skraidykle.
„Su draugų pagalba pasidariau trikampę bemotorę skraidyklę. Ji nebuvo labai sėkminga, bet į orą buvau pakilęs“, – šypsodamasis prisiminė pirmą skrydį.
Konstruktorius ir apibarė
V.Puidokas pažinojo ir pernai mirusį žinomą aviakonstruktorių bei lakūną Vladą Kensgailą.
Žinomiausi jo darbai – trys lėktuvo „Lituanica“, kuriuo Atlantą perskrido S.Darius ir S.Girėnas, kopijos. Be to, jis suprojektavo 9 aukštesnės klasės lėktuvus ir keliolika smulkesnių lėktuvėlių.
V.Puidoko nuomone, V.Kensgaila buvo genialus aviakonstruktorius, ne tik pats namų sąlygomis projektavęs orlaivius, bet ir padėjęs savo mokiniams konstruoti lėktuvėlius.
„Mačiau Kensgailos sukonstruotą paskutinį dvimotorį šešiavietį keleivinį lėktuvą. Jeigu jam šį lėktuvą būtų pavykę padaryti greičiau, jis savo sprendimais tikrai būtų pralenkęs kitus orlaivius. Bet namų sąlygomis lėktuvai greitai nesidaro. Lėktuvas buvo pabaigtas ir skraidė, kiek žinau, dabar jis yra aviacijos muziejuje Kaune“, – pasakojo pašnekovas.
Panevėžietis dar nepamiršo, kaip kartą jiedu skrido į Šilutę – V.Kensgailos gimtinę. V.Puidokas pilotavo lėktuvą, o aviakonstruktorius buvo antrasis pilotas.
„Skrendant jis man pastabų nesakė, bet nusileidus gavau barti už tai, kad daug kalbėjau su dispečeriais ir išūžiau jam galvą. Skrendant nekontroliuojamoje erdvėje turi perduoti informaciją, kur tu esi ir ką darai, bet Vladui nepasirodė, kad tai būtina“, – šypsojosi pašnekovas.
V.Puidoko, kaip piloto, gyvenime svarbus yra ir panevėžietis lakūnas instruktorius Sigitas Noreika.
„Dabar jis jau solidaus amžiaus ir nebeskraido, bet neseniai dar kartu skridom su „Cessna“. Ore jis puikiai valdė orlaivį“, – teigė V.Puidokas.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Muziejaus teritorijoje stovi V.Lapėno atgabenti pirmi eksponatai – naikintuvai ir sraigtasparniai.
2. Šį smarkiai pažeistą lėktuvo JAK sparną V.Lapėnas išprašė savo aerodromui ir pats jį čia pakabino.
3. V.Puidokas pademonstravo, kaip pasukus oro pavojų skelbiančio įtaiso rankenėlę pradeda kaukti sirena.
4. Kolekcionieriui itin brangūs lakūnų oro paštu gabenti vokai.
5. Katapultavimosi kėdes labai pamėgo berniukai, atsisėdę ant jų vaikai džiaugiasi ir puola fotografuotis.
6. Lauke stovi restauruotas sovietinių laikų radaras-lokatorius, galintis sukti savo didžiulę parabolinę anteną.
7. Išties įspūdingas propeleris.
8. I.Puidokienė gali daug ką papasakoti apie muziejaus eksponatus.
9. V.Puidokas parodė banditėlių kulkų suvarpytą sraigtasparnį.
10. Įstros aviacijos muziejuje apsilanko ne tik ekskursantai, čia dažnai užsuka ir pavieniai lankytojai.
11. V.Puidokas su savuoju amerikietišku „Cessna“ lėktuvu kartą buvo nuskridęs net į Turkiją.
12. Muziejuje galima pamatyti ir vadinamųjų lėktuvų juodųjų dėžių.
A.Švelnos nuotraukos
