Prie pavardės – ir pravardę
Visai Pasvalio pašonėje esančiame Girsūdų kaime tuščių ar apleistų sodybų nėra. Kaime nėra ir prašalaičių, kone visų gyventojų šaknys driekiasi dar nuo čia gyvenusių protėvių.
Kaip patys kaimo gyventojai juokauja, girsūdiečiai yra sėslūs bei taupūs žmonės ir savo paveldėto turto bet kam neperleidžia.
Tad kaime, kur tik pasisuksi, vien Vadopolai. Šios kaime populiarios pavardės šaknyje nebent tik viena balsė skiriasi. Nuo seno bendrapavardžiai yra įpratę, kad juos šaukia ne pavardėmis, o pravardėmis. Tad pravardžių šiame kaime – nors vežimu vežk.
Daug metų pieno priėmimo punkte dirbusi 91 metų Morta Navakienė prisiminė, kaip ji, bijodama supainioti pieno mėginius, prie pavardžių visuomet parašydavo ir pravardę.
Dažnai tėvų pravardės „prilipdavo“ ir jų vaikams. Ne tik girsūdiečiams, bet ir aplinkinių kaimų gyventojams būdavo aišku, kuris Vadopolas atsisuks šaukiamas Dodiku, Vidusodžiu, Paštoriumi ar Bagočiumi.
Vienodų pavardžių savininkai nėra giminės, tad dažnai ištekėjusios Vadopolaitės tapdavo Vadopolienėmis.
Avantiūrai ryžosi dėl kaimo
Kaimo seniūnaitė Gitana Mačiukienė į Girsūdus atitekėjo. Labai greitai šis kraštas jai tapo mielas.
Moteris prisipažino, kad snausti nėra kada, nes apmirusiame kaime gali būti uždarytos visos kultūros įstaigos.
„Pasigirdus kalboms, kad Girsūduose planuojama uždaryti kultūros centro skyrių, pati ėjau per kaimą ir kalbinau žmones burtis į dainuojantį kolektyvą. Pati anksčiau niekada viešai nebuvau dainavusi, bet vardan kaimo ryžausi tokiai avantiūrai“, – šypsojosi G.Mačiukienė.
Moteris džiaugiasi, kad taip kultūros centro skyrių pavyko išsaugoti. Jai baisu net pagalvoti, kad kaime gali uždaryti biblioteką. Juk ir kaimo žmonėms reikia veiklos, pramogų.
„Tik vienybė padės išsaugoti kaime rusenantį kultūros židinį“, – įsitikinusi G.Mačiukienė.
Moteris buvo ir viena iš pirmųjų Girsūdų bendruomenės narių. Iš pradžių joje tebuvo dvidešimt narių. Dabar apie pusketvirto šimto gyventojų turinčiame kaime bendruomenei priklauso per 80 narių.
Anekdotai bus be cenzūros
Bendruomenė mini visas valstybines ar sezonines šventes. Labiausiai girsūdiečiams patinka viktorinos, bet G.Mačiukienei jau senokai kirba valiūkiška mintis surengti anekdotų sakymo čempionatą.
Ji pati žino daug juokingų pasakojimų, tad smalsu būtų pasiklausyti ir kitų pasakorių istorijų.
„Galėtume rengti konkursus tiek su cenzūra, tiek be jos. Tik tuomet reikėtų riboti klausytojų amžių“, – kvatojosi girsūdietė.
G.Mačiukienė tvirtino, kad bendruomenės nariai renkasi ne tik į džiaugsmingus bei nuotaikingus pasisėdėjimus. Vieningi jie išlieka ir ištikus nelaimei.
Bet labiausiai moteris džiaugiasi, kad Girsūdai paneigė mitą, jog kaime gyvena daug girtuoklių.
Vietos gyventojai patikino, kad aludė buvo uždaryta, nes klientų nebeliko.
Sutiktų žaisti net krepšinį
Darbščiame krašte sėkmingai kuriasi verslininkai. Girsūduose sėkmingai dirba žemės ūkio bendrovė, lentpjūvė, baldų gamybos cechas.
Naujų šeimininkų sulaukė ir girsūdiečiams tikru galvos skausmu jau tapęs buvęs vaikų darželis. Bet kokia veikla ten bus vykdoma, gyventojai nežino, todėl kol kas tiktai spėlioja.
G.Mačiukienė tvirtino, kad kaimo pasididžiavimas yra ošiantis parkas. Vasarą jame virte verda gyvenimas. Jaunimas renkasi čia žaisti tinklinio, o vyresnio amžiaus girsūdiečiai jame ne tik mėgsta pasivaikščioti, bet ir susėdę medžių paūksmėje pasišnekėti.
„Tik bėda, kad ne vieną dešimtmetį skaičiuojanti tinklinio aikštelė jau prašyte prašosi remonto. Jei atsirastų dosnus rėmėjas, kuris ją suremontuotų, tai aš pasižadu prisijungti prie bet kokios sporto šakos“, – optimistiškai nusiteikusi kalbėjo seniūnaitė.
Kad tik jaunimui būtų geriau, ji sutiktų žaisti net ir krepšinį.
Girsūduose visada buvo rūpinamasi aktyviu gyvenimu. Tai galima suprasti iš daugiau nei prieš pusę amžiaus laikraštyje išspausdintos žinutės, kurioje teigiama, kad sporto būrelio bei jaunimo iniciatyva kaime buvo atidaryta kolūkio čiuožykla.
Planuoja išvalyti ežerėlį
G.Mačiukienei antrino seniūnijos vadovas Gintaras Zuoza. Pasak seniūno, niekas tiksliai nepamena, kada buvo pradėtas sodinti parkas.
Dalis medžių jau buvo pradėję pūti ir kėlė grėsmę žmonių saugumui. Todėl šiais metais parke buvo pjaunami sausuoliai, genimos šakos.
„Išvežta mediena į parką grįš jau kitu pavidalu. Planuojame iš nupjautų šakų įrengti pavėsines“, – sakė G.Zuoza.
Pro Girsūdus teka tik mažas Karautės upelis, dabar primenantis griovį, ir žmonės neturi vandens telkinio, kuriame galėtų karštomis vasaros dienomis atsigaivinti. Todėl seniūnija planuoja išvalyti parke tyvuliuojantį ežerėlį.
Jaunimas nesiveržia dirbti
Girsūdiečiai pasakojo, kad pokariu, kai vyko prievartinė kolektyvizacija, Girsūdų apylinkėse buvo įsteigti net keturi kolūkiai. Valstiečių tai nė kiek nedžiugino. Atlyginimai buvo labai maži, už darbadienį kolūkiečiai gaudavo tik po 200 gramų grūdų ir kelias kapeikas. Galiausiai visi keturi kolūkiai susijungė į vieną – „Naujo gyvenimo“ kolūkį.
Atkūrus Nepriklausomybę, jis buvo reorganizuotas į Girsūdų žemės ūkio bendrovę. Jai vadovauti liko buvęs kolūkio pirmininkas, dabar rajono tarybos narys socialdemokratas Zenonas Zimkus. Iš Žemaitijos kilęs vyriškis dirbti sovietmečiu atvyko į žmonos gimtinę.
Daug metų bendrovė rėmė vietos krepšinio klubą, skynusį rajone laurus. Bet Girsūdų neaplenkė emigracijos banga. Daug jaunų žmonių išvyko iš šalies, kiti peržengė jaunuolių amžių, ir komandos tiesiog neliko.
Augalininkyste ir gyvulininkyste besiverčiančioje bendrovėje dirba beveik trys dešimtys žmonių. Dauguma – vietiniai gyventojai, keli specialistai atvažiuoja iš kitur.
„Dirbame su šiuolaikiška, modernia technika, todėl reikia ją valdyti sugebančių žmonių. Bet žmonės sensta, išeina į pensiją, o jaunimas kaime gyventi ir dirbti nenori. Pavyksta prikalbinti tik vieną kitą jauną žmogų“, – atviravo Z.Zimkus.
Paklaustas, ar jo vadovaujama žemės ūkio bendrovė prisideda prie geresnio girsūdiečių gyvenimo, Z.Zimkus sakė, kad remia bendruomenės šventes.
„Gauname daug prašymų paremti įvairius renginius, bet mūsų tikslas – padėti vietos gyventojams, praskaidrinti jų gyvenimą“, – tvirtino Z.Zimkus.
Filmą apie Girsūdų kaimą žiūrėkite rubrikoje „Vaizdo reportažai“.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Girsūdų seniūnaitė G.Mačiukienė vardan kaimo pasiryžusi kad ir krepšinį žaisti.
2. Z.Zimkaus vadovaujama žemės ūkio bendrovė „Girsūdai“ yra pagrindinė bendruomenės rėmėja.
3. Z.Zimkus neslėpė nusivylimo, kad iširo rajone laurus skynusi krepšinio komanda.
4. Daujėnų miestelio seniūnas G.Zuoza viliasi, kad atsinaujins kaimo pasididžiavimas – parkas.
5. Į renovuotus bendruomenės namus renkasi gausi bendruomenė.
6. Parke laisvalaikį mėgsta leisti tiek jauni, tiek pagyvenę girsūdiečiai.
7. Parke esanti žaidimų aikštelė prašyte prašosi remonto. A.Švelnos nuotr.
