Projektams neužtenka lėšų
Kupiškio rajono taryba patvirtino rekordinį šiųmetį savivaldybės biudžetą: planuojama surinkti ir išleisti 42,8 milijono eurų, arba beveik 5 milijonais eurų daugiau nei pernai.
Svarstant biudžetą, liberalas Žilvinas Aukštikalnis teigė nesuprantantis, kodėl savivaldybei reikia skolintis pinigų, kai kasmet lieka beveik 2 milijonai eurų nepanaudotų lėšų, o šiųmetis biudžetas, palyginti su pernykščiu, didėja 13 procentų.
„Siūlyčiau nesiskolinti ir patvirtinti panašiai tokį biudžetą kaip pernai – nebuvo skolinamasi, o projektai finansuojami iš savų lėšų“, – kalbėjo opozicionierius.
Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Reda Totorienė patikino, kad savų lėšų neužtenka projektams finansuoti. Valdininkė aiškino, kad iš pernai paimtos 1,5 mln. eurų paskolos jau panaudota 480 tūkst. eurų, o likutis įskaičiuotas į šiųmetį biudžetą, kad būtų galima įgyvendinti projektus.
Rajono meras Algirdas Raslanas nurodė, kad paskola labai padeda subalansuoti biudžetą ir tęsti vykdomus projektus.
Prisiminė perkamus pastatus
Opozicijos lyderė Eglė Blaževičienė sakė suprantanti, kad visoms sritims ir įstaigoms norėtųsi gauti tiek pinigų, kiek buvo prašyta. Tačiau, pasak valstietės, biudžete pinigų yra tiek ir ne daugiau, todėl tenka ieškoti kompromisų ir žiūrėti, kur yra svarbiausia.
Valstietė teigė su kolegomis be galo džiaugęsi biudžeto aptarimu, jų frakcijos nariai kėlę daugybę klausimų – ateityje reikėtų daugiau dėmesio skirti priešgaisrinei tarnybai, šeimų politikai ir kt.
„Tikimės, kad mūsų balsas buvo išgirstas. Nepaisant visų mūsų išsakytų pastabų, manome, kad biudžetas yra subalansuotas ir atrodo ganėtinai neblogai“, – kalbėjo E.Blaževičienė.
Buvusi socialdemokratė, o dabar nepartinė Lina Kaušakienė prisiminė, kad pernai gruodį tarybos posėdyje nepritarė pastatų Kupiškyje pirkimui. Tada taryba nubalsavo už tai, kad savivaldybė iš bendrovės „Dailista“ už ne daugiau kaip 380 tūkst. eurų įsigytų du pastatus Maironio gatvėje.
„Labai nesinorėjo, kad ta suma pakliūtų į šių metų biudžeto projektą, bet ji yra planuojama. Gal būtų buvę ekonomiškiau tuos pinigus panaudoti įstaigų veiklai gerinti, būtiniems remontams atlikti, kitoms reikmėms“, – svarstė L.Kaušakienė. Tačiau ir ji pareiškė palaikysianti biudžeto projektą.
Savivaldybei prakaituot nereikia
Socialdemokratas Augenijus Cesevičius šiųmetį savivaldybės biudžetą pavadino ambicingu ir palinkėjo, kad jis būtų įvykdytas.
„Didėjimas tikrai reikšmingas, bent jau skaičiuojant milijonais.
Prognozuojama, kad, lyginant su praėjusiais metais, biudžetas iki 2028 metų didėja beveik 15 milijonų eurų. Žinant mūsų rajono ekonomiką, įvairių mokesčių surinkimą, vertinu, kad tikrai ambicingas“, – kalbėjo A.Cesevičius.
Pasak Ž.Aukštikalnio, kitoks biudžetas ir negali būti – tik subalansuotas.
„Tik yra toks vienas niuansas – savivaldybei dėl to prakaituot nereikia. Vyriausybė atima pinigus iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir perskirsto juos tokioms savivaldybėms kaip mūsų, kurioms tikrai nepakanka surenkamų mokesčių išlaidoms padengti“, – pareiškė Ž.Aukštikalnis ir pridūrė, kad jis su kitu liberalu Klaidu Miciūnu, kaip vienintelė likusi opozicinė frakcija, nepritars biudžetui.
Išties abu liberalai balsavo prieš, valdantiesiems priklausantys konservatoriai Marius Nareckas ir Saulius Dugnas susilaikė, o tai skaičiuojant balsus reiškė „ne“. Bet kitų 16-os politikų balsų buvo sočiai biudžetui patvirtinti.
Nori sumažinti įtampą
Po balsavimo A.Raslanas neaiškiai ištarė, kad „pakankamai sudėtinga suderinti skirtingus sektorius, kad visiems didėtų viskas“. Savivaldybėje atlyginimai esą visuose sektoriuose auga, o kai kur auga drastiškai.
„Ieškom būdų, kaip sumažinti įtampą tarp švietimo sektoriaus, socialinių paslaugų sektoriaus ir kultūros sektoriaus. Nes atotrūkis yra didelis“, – kalbėjo rajono galva.
Mero teigimu, Savivaldybių asociacija siekia, kad pinigų perskirstymas daugiau vyktų iš centro į apačią, per gyventojų pajamų mokestį, suteikiant rajono taryboms priimti savarankiškus sprendimus.
„Dabar Lietuvoje yra labiausiai centralizuotas biudžetas, ir tiktai tikslinėms dotacijoms jisai nuleidžiamas atskiroms sritims“, – aiškino A.Raslanas.
Iš šiųmečio biudžeto didžiausia pinigų dalis tradiciškai atiteks švietimo programai – 18,4 mln. eurų, socialinei ir sveikatos apsaugai skirta 9,6 mln. eurų, savivaldybei valdyti – 7,8 mln. eurų.