Liepia grąžinti tūkstančius
Visuomenininko Andriaus Tapino pradėto vadinamojo čekiukų skandalo atgarsiai per ilgą laiką šiaip ne taip atsirito ir iki Kupiškio.
Prokurorai kirto kol kas tik vienam politikui – Kupiškio rajono savivaldybės tarybos nariui, rajono valdžioje daugybę metų buvusiam ir aukštas administracijos direktoriaus pareigas ėjusiam valstiečiui, o neseniai perbėgusiam pas liberalus Žilvinui Aukštikalniui.
Rokiškio teisme prokurorai pateikė civilinį ieškinį šiam politikui dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Pareigūnai siekia, kad 3,3 tūkst. eurų, per 4 metus (nuo 2019 iki 2023 metų) nepagrįstai Ž.Aukštikalniui išmokėtų už degalus, būtų jo sugrąžinti Kupiškio rajono savivaldybei.
Per praėjusią kadenciją šiam politikui kompensuota netoli 10 tūkst. eurų išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla. Bet detaliai patikrinus Ž.Aukštikalnio pateiktus dokumentus, tikrintojams kilo abejonių dėl trečdalio šių išlaidų tikrumo.
Visa tona vien per pandemiją
Generalinės prokuratūros pranešime nurodyta, kad Ž.Aukštikalnis savivaldybei pateikė kasos aparatų čekius, pagal kuriuos degalus pylėsi ne tik Kupiškyje, bet ir aplinkiniuose rajonuose ir netgi Vilniuje, Gargžduose.
Audito metu taip pat nustatyta, kad per pandemiją, kai buvo ribojamas žmonių judėjimas, o tarybos narių darbas daugiausia vyko nuotoliniu būdu, politikas įsigijo 1 toną benzino už beveik 1,2 tūkst. eurų.
Įvertinę visas šias aplinkybes, prokurorai apskaičiavo, kad jam nepagrįstai iš savivaldybės biudžeto buvo išmokėta 3501 euras.
Prokurorams rengiantis su ieškiniu kreiptis į teismą, Ž.Aukštikalnis grąžino Kupiškio rajono savivaldybei 200 eurų. Ši suma savivaldybės sąskaitą pasiekė prieš kelias savaites.
Bet tai tebuvo lašas jūroje. Taigi dar lieka negrąžinta liūto dalis.
Grąžino, nes įsivėlė klaida
Ž.Aukštikalnis pripažino, kad buvo sulaukęs prokuroro rašto su reikalavimu padengti savivaldybės nuostolį ir kartu įspėjimo, kad kitu atveju bus kreiptasi į teismą.
Politikas teismo neišsigando. Jis korespondentą tikino, kad nesijaučia padaręs ką nors netinkamo.
„Rašo, kad išlaidos neracionaliai naudotos, bet kas vienam atrodo racionalu, kitam ne. Kaip teismas nuspręs, taip ir bus“, – išvedžiojo pašnekovas.
O tuos 200 eurų jis grąžinęs tik dėl įsivėlusios klaidos ir laiko taupymo.
„Kitame mieste užsipyliau degalų, bet neapsižiūrėjęs ne tą čekiuką pateikiau buhalterijai. Ten nelabai ryškiai matėsi ir buhalterė nepastebėjo“, – tvirtino tarybos narys.
Kokį čekiuką pateikė ir ko buhalterė nepastebėjo, politikas nepasakė.
Dar vieną nedidelę sumą jis apmokėjęs dėl šventos ramybės tik todėl, kad neturėjęs laiko „kapstytis po senus dalykus“.
Geografija – visa šalis
Pandemija, politiko įsitikinimu, čia niekuo dėta – judėjimas buvo ribojamas, bet neuždraustas.
Politikas tikino, kad degalai buvo išleisti tarybos nario veiklai vykdyti, bet kažkodėl smulkiau nepapasakojo, kaip tą veiklą per pandemiją vykdė.
„Yra pasiruošimas tarybos posėdžiams. Galų gale apvažiuoji rajoną, pasižiūri, kaip keliai tvarkomi“, – tikino jis.
Ar kupiškėnų rinkėjų tikslais jis tikrino ir kitus šalies kelius, pavyzdžiui, Vilniuje, Gargžduose, nes ten pylėsi degalus už rajono mokesčių mokėtojų pinigus, jis nepaaiškino.
Galgi pagal Ž.Aukštikalnio darbinę veiklą galima atsekti, kodėl jis taip malėsi po visą šalį? Pabandysime tai padaryti.
Karjeros keliu – su valstiečiais
Ž.Aukštikalnio karjera buvo svaiginanti. Jai įtakos neturėjo netgi tai, kad vyras jau nepriklausomybės metu teismo buvo pripažintas vagimi.
Kaip jau rašėme, jis buvo nuteistas jau laisvos Lietuvos aušroje, 1992 metais, už dujų cisternos vagystę iš savo „Ateities“ kolūkio.
Bet tuo metu apie jo teistumą informacija viešai smarkiai nepasklido ir jis pamažu įsitvirtino rajono politinėje valdžioje, pradėdamas nuo seniūno, viršaičio.
Nuo 1997 metų Ž.Aukštikalnis įsitvirtino antrojo pagal įtaką asmens (po mero) kėdėje savivaldybėje – administracijai vadovavo net 18 metų. Jo žmona Rima Aukštikalnienė irgi gavo pareigas savivaldybėje – Vietos veiklos grupėje.
Tik kai rajone susilpnėjo valstiečių populiarumas į pensiją išėjus itin populiariam merui Leonui Apšegai, rinkėjų valia buvo patrauktas į šalį ir Ž.Aukštikalnis. Nebeliko savivaldybėje ir jo žmonos.
Vėliau Ž.Aukštikalnis dirbo „Durpetos“ cecho viršininku, „Agrochemos“ Kupiškio agrocentro direktoriumi.
Per tą laiką Ž.Aukštikalnis buvo eilinis politikas, bet aiškiai neatsisakė didelių ambicijų – užpernai pasišovė tapti rajono meru. Partiečiai valstiečiai jo neiškėlė, bet vyras surado, kas jį gali iškelti – Liberalų sąjūdį. Rinkimus perbėgėlis pralošė, bet su valstiečiais ryšiai jau buvo nutraukti, tad dabar taryboje jis dirba su liberalais.
Neseniai tarybos posėdyje Ž.Aukštikalnis vidutinybėmis išvadino visus, kritikuojančius Salomėją Nėrį. Taigi meno ir kultūros prasme jis savęs vidutinybe nelaiko. O kaip kitomis prasmėmis?
Nematyti, kad daug uždirbtų
Ž.Aukštikalnis, pagal jo biografiją rinkimų anketose, yra ne humanitaras, o vadinamasis tiksliukas. Jis yra baigęs statybų inžinerijos mokslus Vilniaus Gedimino technikos institute, todėl greičiausiai politinei karjerai sušlubavus jis su žmona įsteigė šeimos įmonę „Grosaltera“, tik ją registravo ne savame rajone, o Šiauliuose.
Kažkiek laiko, kaip rodo Registrų centro duomenys, jis irgi buvo įmonės savininkas, tik vėliau perleido akcijas žmonai, įmonės direktorei. Įmonėje yra tik du darbuotojai – sutuoktiniai Aukštikalniai.
Ž.Aukštikalnis žmonos įmonėje dabar dirba projektų vadovu, anksčiau buvo ir ekspertu. Prieš dvejus metus rinkimų anketoje jis nurodė savo 2021 metų pajamas – beveik 40 tūkstančių eurų, sumokėjo 15 tūkst. eurų mokesčių valstybei. Pajamos už 2022 metus – jau tik beveik 13 tūkst. eurų, o mokesčių kažkodėl beveik tiek pat –14 tūkst. eurų.
Pagal deklaracijas, visas nekilnojamasis politiko turtas tais metais buvo tik 58 tūkst, eurų vertės, o santaupų grynaisiais – vienoje deklaracijoje 11 tūkst. eurų, kitoje – 5 tūkst. eurų.
Pasirašo kaip projektų vadovas
Pagal Registrų centro duomenis, įmonės „Grosaltera“ pelnas visą pastarąjį laiką tik augo. Pernykštis grynasis pelnas – 36 tūkst. eurų. Politiko žmona kaip savininkė iš tos sumos sau išsimokėjo 30 tūkst. dividendų.
Bendrosios ir administracinės sąnaudos praėjusiais metais įmonėje buvo 40 tūkst. eurų, o į jas paprastai įeina ir atlyginimai. Tad iš to galima suprasti, kad sutuoktiniai sau greičiausiai išsimokėdavo minimalias algas.
Įmonė nurodo, kad jos sritis – konsultacinė verslo ir kita valdymo veikla. Pagal rastus duomenis susidaro įspūdis, kad šios bendrovės veikla daugiausia apsiriboja įvairių patalpų rekonstrukcijos investicijų projektais, dokumentus kaip projekto vadovas pasirašo Ž.Aukštikalnis.
Darbo užsakymai – ir labai toli nuo Kupiškio
Tarp pagrindinių „Grosalteros“ užsakovų – ne tik privačios, bet ir savivaldybių įmonės, tarp jų ir savo rajono – Kupiškio.
Štai 2021 metais „Kupiškio komunalininkas“ užsakė šią bendrovę parengti daugiabučio namo Pargalės gatvėje modernizavimo investicijų planą, o pernai – mokslo paskirties pastato Vaižganto gatvėje kapitalinio remonto investicijų projektą. Kultūros centrui prieš 7 metus įmonė parengė energinio naudingumo sertifikatą už 500 eurų.
Aplinkiniuose rajonuose užsakovų ir darbų Aukštikalniai turėjo nemažai. Biržų šilumos tinklų įmonė užsakė daugiabučių namų Kęstučio ir Stoties gatvėse modernizavimo investicijų planus, Pasvalio „Kuranos“ gamyklos administracinio pastato parengimas rekonstrukcijai irgi ėjo per jų rankas.
Toliau galima vardyti užsakymus Vilniuje, Molėtuose, Jonavoje, Šakiuose, Joniškyje, Panevėžyje ir Panevėžio rajone, netgi tolimiausiuose šalies kampeliuose – Tauragėje, Klaipėdos rajone.
Taigi Ž.Aukštikalnis darbo reikalais, kaip galima suprasti, važinėjo po visą šalį, neišvengiamai išnaudojo daug degalų.
Vakar turėjome užduoti daug klausimų Ž.Aukštikalniui, bet nepavyko. Vos išgirdęs pirmą mūsų klausimą, žinomas kupiškėnas tėškė: „Ne jūsų sušiktas reikalas!“
Va taip.