Priminė, kad pakūrentų
Antradienį popiet Kupiškio rajone, Skverbuose, kilęs gaisras nusiaubė beglobių gyvūnų prieglaudą „Lakis“, įkurtą mediniame gyvenamajame name. Akimirksniu įsisiautėjusi ugnis prarijo visus naminius gyvūnėlius – 26 šunis ir 17 kačių.
Tuo metu žmonių name nebuvo, tad niekas laiku gaisro nepastebėjo. Netgi pirmieji pamačiusieji nesusivokė pranešti ugniagesiams, tik žiopsojo.
Po nelaimės praėjo jau kelios paros, bet prieglaudos įkūrėja Elena Naudžiūnienė negali atsigauti po kraupaus gaisro – ašaros liejasi upeliais.
Moteris šiame name ir pati su sūnumi gyveno.
„Išvažiavau iš namų į darbą ir maždaug po valandos sulaukiau baisiosios žinios“, – sakė moteris.
Ji tikino neįsivaizduojanti, kodėl plykstelėjo gaisras.
Prieš išvažiuodama iš namų ji pašėrė savo augintinius ir tvirtino išjungusi visus elektros prietaisus.
„Sūnui dar buvau pasakiusi, kad kai po rytinės pamainos jis grįš iš darbo, tegul pašildo namus, nes per tas tris valandas, kai nieko nebus, jie spės atvėsti“, – prisiminė moteris.
„Išvažiuodama dar išbučiavau, paglosčiau visus ir pažadėjau, kad greitai grįšiu“, – aimanavo ir pati pastogės virš galvos netekusi.
Manė, dega jų dirbtuvės
Apie pusę dviejų dienos kilusį gaisrą pastebėjo Kupiškio–Panevėžio keliu važiuojantys vairuotojai.
Į padangę šovusių juodų dūmų kamuoliai gerai matėsi net už dviejų kilometrų – nuo Subačiaus pakraštyje esančios degalinės.
Vienkiemis su jame veikiančia prieglauda įsikūręs netoli kelio, šalia veikia automobilių laužynas, bet tuo metu darbuotojai kaip tik buvo išvažiavę namo pietauti.
„Po pietų grįždami iš tolo pamatėme dūmus. Iš pradžių pagalvojome, kad dega mūsų dirbtuvės, o ne kaimynės namai“, – pasakojo įmonės vadovas Arnas Urbonas.
Išsigando dėl šeimininkės
Prie liepsnų apimto namo stovėjo kelios atlėkusių smalsuolių mašinos, bet nė vienas jų nesusiprotėjo, kad reikia kviesti ugniagesius.
Tada Bendrajam pagalbos centrui paskambino automobilių laužyno įmonės vadovas ir iškart su vyrais puolė prie degančio namo.
Namas medinis, o prie jo priblokuotame pastate buvo įrengta prieglauda.
Kieme stovėjo šeimininkės lengvasis automobilis, tad vyrai išsigando, kad ir moteris pastato viduje.
„Į savo sūnaus skambutį moteris neatsiliepė, tai pagalvojome, kad, neduok Dieve, jau tikrai šakės“, – emocijų neslėpė A.Urbonas.
Tik po kurio laiko moteris perskambino sūnui, ji paaiškino, kad į darbą išvažiavo kita mašina.
Šuo spruko atgal į būdą
Pulti į gaisrą plikomis rankomis buvo beviltiška. Tik ugnies nepaliestoje kitoje namo pusėje jie išdaužė langą, bet vėl nauja jėga plykstelėjus liepsnoms ir pasipylus dūmams, niekas nesiryžo lipti į vidų. O ten girdėjosi gailus miaukimas ir cypimas.
Šeimininkės kieme palikta mašina stovėjo pernelyg arti namo, tad vyrai net nebandė jos stumti į kitą vietą.
„Toje vietoje ugnis plaikstėsi, buvo labai karšta, neįmanoma prieiti artyn“, – paaiškino A.Urbonas.
Prie būdos greta namo buvo pririštas didelis šuo. Jis negalėjo sprukti, nes laikė įsitempusi grandinė.
Pribėgę vyrai nutraukė grandinę, bet panikos apimtas šuo niekur nebėgo, jis apsisuko ir nėrė atgal į būdą, tad šunį su visa būda teko tempti į atokesnę vietą.
Iš voljero jie išleido dar kitą šunį, tas iškart nuskuodė kuo tolyn, bet vėliau grįžo atgal.
Automobilių laužyno darbininkai jau buvo pripratę, kad pas juos kartais pro tvoros tarpus įsiveržia ir po pulką šunelių – tokių draugiškų, bet labai landžių, viską geidžiančių išuostinėti.
Viliasi kažkaip atstatyti
E.Naudžiūnienė suskaičiavo pražuvusius augintinius, jai širdis plyšo ir dėl 9 ką tik su kalyte priglaustų neseniai gimusių šuniukų.
Per stebuklą vienas kačiukas liko gyvas. Po gaisro šeimininkė matė jį bėgiojantį po kiemą, bet paskui jis kažkur dingo.
Moteriai belieka pasidžiaugti, kad gyvi liko kitame ūkiniame pastate įrengtuose voljeruose buvę šunys. Tų 17 šunų ji niekam neatiduosianti ir pati toliau globosianti.
Prieglaudos savininkės sūnus teigė, kad motina vis dar neatsigavusi po šoko, o naktį ji praleido pas kitur gyvenančią seserį.
Jis apgailestavo, kad namas nedraustas, tai reiškia, jog viską atstatyti teks savomis lėšomis.
Beliko stovėti ir raudoti
Prieglaudos savanorėms Mildai Kaupaitei ir Aristidai Varnauskaitei bei kitiems beglobiais gyvūnais besirūpinusiems žmonėms skaudu, kad šitiek įdėjus triūso, viskas taip skausmingai pražuvo.
Prieglaudos katės gyveno atskirame kambaryje, piktesni šunys buvo laikomi narvuose, bet didžioji dalis laisvai vaikštinėjo.
„Kai nuvažiavome, vaizdas buvo baisus. Viskas degė ir nieko padaryti negalėjome. Taip ir stovėjome verkdamos“, – sakė ji.
Moteris su dukra savanoriavo, bet visi rūpesčiai gulė ant savininkės pečių.
„Gyvūnais ji rūpinosi visa širdimi, visą save jiems atiduodavo“, – tvirtino ji.
Pastarąjį kartą prieglaudoje savanorė buvo prieš kelias dienas, o tą lemtingą dieną kalbėjo su savininke.
Prieglauda įsteigta bene prieš dvejus metus, šeimininkei įsigijus sodybą. Namą ji iki šiol įrenginėjo.
„Tai vieną aptvarą padaro, tai kitą. Norėjo padaryti taip, kad jie bet kada galėtų išbėgti į lauką“, – tvirtino pašnekovė.
Likusiais dvidešimčia ūkiniame pastate laikomų šunų moterys nusprendė pasirūpinti pačios – važinės iš eilės jų pamaitinti. Moterys viliasi sulaukti ir visuomenės paramos.
Išplito nuo krosnelės
Kupiškio ugniagesių atstovas Vytautas Kazlauskas sakė, kad gaisrą dėl skardinio stogo ir degios medienos buvo labai sunku gesinti.
Apmalšinti liepsnas pavyko maždaug po valandos. Dar gero pusvalandžio prireikė gaisrui likviduoti.
„Namo stogas skardinis, todėl nudegus gegnėms ir grebėstams, jis įkrito į vidų tiesiai ant rąstinių sienų. Tai labai apsunkino gesinimą“, – teigė pareigūnas.
Gaisravietę apžiūrėję pareigūnai atmetė padegimo versiją. Greičiausiai gaisro priežastys susijusios su gyvūnėliais ir skandinaviško tipo metaline krosnimi.
„Galbūt besiausdami gyvūnai nuvertė ant krosnies kažkokį daiktą ir tas ėmė degti“, – svarstė pareigūnas.
Toje vietoje, kur stovėjo krosnis, ugniagesiai ir aptiko gaisro židinį.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Liepsnų ir juodų dūmų apimtas namas buvo matomas iš labai toli.
2. Gaisravietėje ugniagesiai dirbo ilgai, ieškojo užsilikusių gaisro židinių.
3. Gaisras suniokojo prie namo stovėjusį lengvąjį automobilį.
4. Ant rąstinių sienų nukritęs skardinis stogas apsunkino gesinimo darbus.
R.Alešiūno nuotraukos iš feisbuko grupės (Kas vyksta SUBAČIUJE? (gel. st.)“
