Abejoja, ar privalėjo mokėti
Vieši gydytojų raginimai pajutus pirmuosius gresiančio insulto požymius kuo skubiau lėkti į ligoninę, nes pavėlavus gresia mirtis – tik tuščias gražbyliavimas, o gal net ir ieškojimas aukų pasipinigavimui.
Tokią nuomonę galima susidaryti iš vienos pacientės nutikimo Panevėžio ligoninės Skubios pagalbos skyriuje.
Besitabaluojančia širdimi, su aukštu kraujospūdžiu ir nutirpusiu veidu, baimindamasi, ar tai ne beprasidedančio insulto požymis, artimųjų nuvežta į Panevėžio ligoninės skubios pagalbos priimamąjį 63 metų Elena Maželienė (pavardė moters prašymu pakeista) buvo apstulbusi, kai už suteiktą pagalbą teko pakloti 160 eurų.
Penkias valandas pragulėjusi Priėmimo skyriaus palatoje, pripumpuota vaistų, ką tik atjungta nuo lašelinės ir stebėjimo aparatūros, pacientė jautėsi bejėgė ginčytis, tad tyliai paklojo tiek pinigų, kiek buvo paprašyta.
Vis dėlto moteris jaučia nuoskaudą – abejoja, ar tikrai privalėjo mokėti, juk, anot jos, skubi pagalba visada buvo teikiama nemokamai.
Baisus skausmas išklibino širdį
E.Maželienė „Panevėžio kraštui“ pirmiausia papasakojo savo skaudžią istoriją. Ji jau netrumpą laiką vartoja kraujospūdį mažinančius medikamentus, per dieną geria po dvi tabletes.
Prieš pusmetį prisidėjo dar viena sveikatos bėda, ėmė šlubuoti širdis. To priežastis – patirtas didžiulis stresas, nes giminaičių name gyvas sudegė vienas jos sūnus.
Po laidotuvių moteriai ėmė trikti širdies ritmas, todėl šeimos gydytoja davė siuntimą pas kardiologę. Talonėlį pas širdies specialistę gavo rugsėjo 3-iai dienai.
Likus kelioms dienoms iki vizito pas kardiologę, rugpjūčio 29 dieną, penktadienį, ėjo pas šeimos gydytoją išsirašyti vaistų dėl kraujospūdžio, nes turėtieji jau baigėsi.
Medikė jų nebeišrašė, sakė nežinanti, ką paskirs kardiologė, gal keis medikamentus.
Pasiūlė pacientei kelias trūkstamas tabletes pačiai nusipirkti vaistinėje be recepto.
„Dar porą tablečių turėjau, tad nebepirkau, maniau, išsiversiu be jų“, – neslėpė pašnekovė.
Sveikata tik blogėjo
Moteris pasakojo, kad šeštadienį pasijuto prastai, neturėjo jėgų, rankos kojos drebėjo, kraujospūdis rodė 170 ir 97. Stengėsi nieko nedirbti, ramiai pagulėti, bet nedaug tepadėjo.
Kraujospūdį reguliuojančių vaistų nebeturėjo, o nueiti į vaistinę jėgų pritrūko.
Tikėjosi, kad po nakties miego bus geriau. Nieko panašaus – ryte kraujospūdis buvo didelis, nutirpo apatinė veido dalis.
Medikai nuolat viešai žmonėms primena, kad tirpstanti veido dalis yra beprasidedančio insulto pranašas, tokiais atvejais ragina nė minutės nedelsti, važiuoti į ligoninę, nes nesuskubus gresia mirtis.
„Supratau, kad čia man jau visai negerai, paskambinau Upytėje su šeima gyvenančiam sūnui, klausiau, ką daryti, gal greitąją kviestis“, – pasakojo.
Sūnus patarė greitosios pagalbos nekviesti, geriau pats atlėks ir nuveš į priimamąjį.
Anot motinos, jis svarstė taip: galbūt atvykusi greitoji tik suleis vaistus ir išvažiuos. O kas bus, jei būklė toliau prastės?
Gydytojas įspėjo, kad teks primokėti
E.Maželienė pasakojo, jog priimamojo registratorė jos paklausė, ko atvyko. Ji išvardijo negalavimus: veido tirpimą, galvos svaigimą, širdies permušimus.
Darbuotoja pakvietė gydytoją, tas vėl klausinėjo apie negalavimus, išklausęs nuvedė į bendrąją priimamojo palatą, liepė gultis. Paskyrė kraujo ir šlapimo tyrimus.
Tuojau pat atėjo slaugytoja, atnešė raudoną tabletę ir pastatė lašinę, prijungė prie širdies darbą fiksuojančio bei kraujospūdį matuojančio aparato.
Lašinei sulašėjus ligonė pasijuto kur kas geriau.
Slaugytoja pamatavo kraujo-spūdį ir pasakė, kad jis jau normos ribose.
Išleidžiant namo gydytojas įdavė lapą su tyrimais ir tarstelėjo, kad už suteiktą pagalbą dabar pat teks primokėti.
„Maniau, nieko tokio, gal prie Ligonių kasų kompensuojamų skubios pagalbos paslaugų turėsiu pridėti 10, na, daugiausia 20 eurų“, – prisiminė ji.
Sūnus matė ne vieną, sukantį prie kasos
Slaugytoja palydėjo iki kasos. Paklaususi, kiek mokėti, išgirdo, kad 160 eurų.
„Šokiravo tokia suma. Juk nebuvau nei girta, nei simuliuojanti ligą, visą gyvenimą mokėjau mokesčius Ligonių kasai. Klausiau, kodėl turiu susimokėti“, – pasakojo panevėžietė.
Ligoninės darbuotojos paaiškinimas ją ne mažiau šokiravęs nei didelė suma.
Jai buvę pasakyta, kad dabar ligoninėje nauja tvarka: jei atvykai ne su greitąja ir gydytojai didelių sveikatos bėdų nerado, reikia susimokėti.
Motiną atvežęs ir visą tą laiką jos laukęs sūnus bandė aiškintis, ar tikrai sunegalavusioji negali gauti skubios medicininės pagalbos nemokamai, juk yra dirbanti ir socialiai drausta.
Vyrui buvę pakartota tas pats.
E.Maželienė prisiminė, kad į Skubios pagalbos skyrių jai teko kreiptis senokai, prieš dvejus metus, tada jokios kalbos apie priemokas nebuvo.
Tiesa, tąkart ją nuvežė greitoji. Ir dėl kitokios bėdos.
Tada žaidė su anūkais kieme ir pargriuvo užkliuvusi už akmens. Iškart surietė nugaros skausmas.
Medikai nustatė, kad lūžo stuburo slankstelis, paguldė į ligoninę.
„Gal dabar tikrai kažkas kardinaliai pasikeitė ir net turintys socialinį draudimą privalo už skubią pagalbą mokėti? Kol sūnus manęs laukė, sakė matęs ne vieną einantį prie kasos“, – kalbėjo ji.
Kieno vardu atsakymas?
Šios situacijos komentarą tikėjomės išgirsti iš ligoninės vadovų ir Priėmimo skyriaus vedėjo.
Atsakymus pateikė ligoninės administratorė Deimantė Gapšienė. Paklausta, kas tą atsakymą pasirašo, ji tenurodė, kad ligoninei atstovaujantys asmenys. Nieko sau slaptumas!
Apie E.Maželienės situaciją ligoninės atstovė iškart atsisakė kalbėti, nes esą tai įstaigai draudžia paciento duomenų apsaugos įstatymas.
Ligoninės atsakyme nurodoma, kad tvarka dėl mokamų paslaugų nenauja, ligoninė vadovaujasi 2004 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Tais atvejais, kai paciento būklė neatitinka būtinosios medicinos pagalbos standartų – nenustatyta grėsmė gyvybei ar sveikatai, suteiktos paslaugos laikomos planinėmis ir jų kompensavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų negalimas. Tokiu atveju pacientui gali būti skiriamas mokestis už suteiktas paslaugas.
Ar tai būtina skubi pagalba, vertina Priėmimo skyriaus personalas.
Atsakyme taip pat nurodoma, kad kainynai yra skelbiami ligoninės interneto svetainėje, taip pat jie išspausdinti ant lapų kabo Priėmimo skyriuje. Skyriaus medikai dar ir žodžiu informuoja, kokiais atvejais gali tekti susimokėti.
Kiekvienas atvejis esąs vertinamas individualiai, kaina nustatoma pagal tai, kokie tyrimai atlikti ir kokios procedūros skirtos.
Esą nėra skirtumo, kas atveža pacientą – greitoji ar privatūs asmenys, vertinama jo būklė, simptomų pobūdis ir ar tai atitinka skubios pagalbos kriterijus.
Vienas kriterijus: jei išeini savomis kojomis
Paklausus, ar pacientės būklė – aukštas kraujospūdis ir nutirpęs veidas – gali būti vertinama kaip būtinoji skubi pagalba, D.Gapšienė atsakė, kad sprendimą, ar konkreti situacija yra skubi, priima gydytojas, apžiūrėjęs pacientą. Ir jei gydytojas nusprendžia, kad nekyla pavojus gyvybei ar nebus komplikacijų, gali būti laikoma nebūtina.
Darbuotoja pridėjo, kad jei pacientas iš priėmimo išeina savomis kojomis, vadinasi, nebuvo staigus ūminis pablogėjimas.
Bet kaip sunegalavusiam žmogui žinoti, ar iš ligoninės Priėmimo skyriaus jis tikrai išeis savomis kojomis? Ir tikrai – ne kojomis į priekį?
Prierašas po nuotrauka:
Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovė teigė, kad net ir tokiu atveju, kai į Priėmimo skyrių žmogų atveža greitoji, jis gali gauti sąskaitą už apžiūrą. Net jeigu yra dirbantis ar socialiai draustas.
A.Švelnos nuotr.