Atnaujintų daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko teigimu, audito metu buvo išsiaiškinta, kad daugiausia šilumos po pastato renovacijos yra prarandama vėdinant pastatą (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas). Palyginti su viso pastato šilumos nuostoliais jie sudarė vidutiniškai 41 proc.
„Neatnaujintuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15–25 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Tačiau atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt., sumažėja, tokiu būdu procentaliai vėdinimo nuostoliai padidėja. Todėl rekomenduotina įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – sako G.Šilanskas.
Ištyrė būstų patalpų oro kokybę
Ekspertai audito metu taip pat koncentravosi į modernizuotų pastatų oro kokybę – kertinį renovacijos elementą, nes modernizavus būstą jis tampa sandaresnis ir šiltesnis, grynas oras pro languose ir sienose esančius plyšius nebepatenka į patalpas.
Kadangi Lietuvoje gyvenamųjų patalpų ore esanti CO2 koncentracija nėra ribojama specifiniais dokumentais, oro kokybė buvo tiriama remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis. Atsižvelgus į jas, specialistai nustatė maksimalią ribinę CO2 vertę – 1000 ppm (angl. ppm – parts per milion, liet. – dalys iš milijono). Nuo šios ribos oro kokybę galima laikyti prasta. Tuomet specialistai ištyrė oro kokybę pasirinktuose būstuose.
„Audito rezultatai parodė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kuomet buvo matuojamas CO2 kiekis renovuotų daugiabučių patalpose, anglies dioksido koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Vis dėlto apie 40 proc. atvejų 1000 ppm riba buvo viršyta“, – teigia G.Šilanskas.
Efektyviausia vėdinimo priemonė – rekuperacinė sistema
Audito metu buvo akcentuojama, kad oro kokybę atnaujintuose daugiabučiuose palaikyti gali padėti patalpų vėdinimas. Anot G.Šilansko, geriausia tai daro rekuperacinė sistema.
„Rekuperacinė sistema padeda kontroliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų – tai yra ypač svarbu šaltuoju sezono metu, kuomet išorės oro kokybė dėl kietųjų dalelių ir dujinių teršalų koncentracijos aplinkos ore viršijimo būna gerokai prastesnė nei vidaus oro. Be to, palyginus šią sistemą su dažnu lango atidarinėjimu, ne tik taupoma šilumos energija, bet ir į namus įsileidžiama mažiau užteršto oro, sumažėja aplinkos triukšmas“, – teigia specialistas.
Jeigu rekuperacinė sistema daugiabutyje nėra įdiegta arba nėra galimybės ją įdiegti, tokiu atveju gyventojai turėtų kelis kartus per dieną intensyviai ir trumpą laiką vėdinti gyvenamąsias patalpas.
Padeda efektyviau vykdyti renovaciją
Energiniame audite dalyvauja tik pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą renovuoti būstai, po kurių projekto įgyvendinimo praėjo ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 metai.
Auditui šiemet buvo atrinkti daugiabučiai, kuriuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60, jų metai – nuo 1969 iki 1990. Visų pastatų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C.
Šiais metais buvo įvertintas atrinktų atnaujintų daugiabučių pastatų patalpų mikroklimatas, energijos suvartojimas, atlikta projektų ekspertizė, termovizinė analizė. Rezultatai rodo, kad visi daugiabučiai atitinka Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos keliamus reikalavimus, o išsamesnė šių projektų analizė padės ateityje įvairius techninius sprendinius taikyti dar efektyviau.
(21PRRR-111)
