Kiekviena diena kitokia
„Opera – kaip sportas, nuolat mokaisi. Jei tik sustosi, nebus nieko gero“, – dalijosi savo patirtimi
30-metė panevėžietė operos solistė, lyrinis-dramatinis sopranas Valerija Iljinaitė. Ji mokėsi Londone, o dabar ten dirba ir gyvena.
Panevėžietę daug kas pamena iš televizijos popmuzikos projektų, bet ji pasirinko operos solistės kelią.
Iš pradžių mergina studijavo Londono prestižinėje Karališkojoje muzikos akademijoje ir Trinity Laban muzikos ir šokio konservatorijoje, o prieš porą metų debiutavo Jungtinėse Amerikos Valstijose, garsiojoje Karnegio salėje Niujorke, taip pat Vigmoro salėje Londone.
Tai daugelio operos solistų gyvenimo svajonė, bet V.Iljinaitė atviravo, kad labiau nei garsių pasaulio scenų ji pasiilgsta gimtojo miesto, šeimos, draugų.
Paklausta, kokia yra jos kasdienybė, pašnekovė šypteli, kad mėgsta rutiną ir discipliną, bet dabar vienodų dienų jos gyvenime nebūna.
Sportas, tekstų ir kalbų mokymasis, po to paskaitos – dainavimo ir su pianiste, po pietų privatus pedagoginis darbas su vaikais namuose ir internetu – tokia kasdienybė. Be šių veiklų, dar laukia perklausos, repeticijos, koncertai, ir rutina subyra kaip sujudintas kortų namelis.
V.Iljinaitė buvo įsidarbinusi mokykloje, bet pamatė, kad jai tai neįmanoma – dėl dažnų išvykų vis tekdavo ieškoti, kas ją pavaduos.
Viskas slydo iš rankų
„Šį sezoną turiu mažiau mokinių, kad neperdegčiau. Praėję metai man buvo labai jau nesėkmingi, todėl šį sezoną kaupiuosi perklausoms“, – atviravo pašnekovė.
Pernai, rankose laikydama dar vieną aukštojo mokslo diplomą, panevėžietė vylėsi, kad netrukus prasidės svaiginanti karjera, kad jos laukia garsių teatrų scenos, įdomus repertuaras.
Iš pradžių viskas taip ir klostėsi. Sulaukė nemažai kvietimų į perklausas, bet sustreikavo sveikata.
Tik tuomet V.Iljinaitė prisiminė, kaip kai su mama ilsėjosi gamtoje Anykščiuose, pastebėjo įsisegusią erkę. Ištraukusi ją ištyrė, sužinojo, kad ji buvo Laimo ligos nešiotoja.
„Bet net tai žinodama nusprendžiau nekreipti dėmesio, svarsčiau, negi nuodai galėjo taip greit suveikti? Raminausi, kad greičiausiai nieko blogo nenutiko“, – prisipažino pašnekovė.
Bet jautėsi vis blogiau, nenoriai kėlėsi iš lovos, pradėjo skaudėti sąnarius, silpnėti atmintis, tapo sudėtingiau atlaikyti įtampą. Atrodė, kad viskas slysta iš rankų.
Daiktai vis dar dėžėse
Prie streso prisidėjo ir tai, kad V.Iljinaitei Londone teko išsikraustyti iš buto, kurį nuomojosi 8 metus, nes savininkai nusprendė jį parduoti. Panevėžietė susirado kitą butą, bet daugelis pervežtų daiktų tebestovi neišpakuoti dėžėse.
„Toks jausmas, kad į šitą butą įsikrausčiau laikinai. Tai dar ne mano namai“, – atviravo pašnekovė.
Ne kartą tuo metu ji yra pagalvojusi, kad ženklai rodo karjeros pabaigą.
Bet tuo metu V.Iljinaitė išvyko į stažuotę Amerikoje, ir profesorė Dolora Zajick pasiūlė jai pagalbą. Panevėžietė tris mėnesius gyveno pas ją namuose, kartu kėlėsi, pusryčiavo ir sportavo, repetavo.
„Kasryt vykdavome į vienuolyną, klausydavome paukščių. Dolora yra viena iškiliausių mecosopranų ir daug pasakojo apie savo kūrybinį kelią, mokė mane operos solisto paslapčių“, – kalbėjo V.Iljinaitė.
Profesorė pastatė ją ant kojų.
Iki tol ji ne kartą yra pagalvojusi netgi apie grįžimą į Panevėžį.
Sulaukė ir gundančio pasiūlymo Lietuvoje prisijungti prie vienos iš popgrupių. Bet prisiminusi, kiek daug laiko ir pastangų įdėta į operos solistės studijas, nusprendė, kad negali viso to paleisti vėjais.
Mūvi mamos dovanotą žiedą
Susirgus Laimo liga, merginai smarkiai nukrito svoris. Dėl to teko iš naujo mokytis dainavimo technikos.
Paklausta, ar sulieknėjusi sulaukia daugiau dėmesio ir komplimentų, panevėžietė atviravo, kad vadinamasis viršelis iš tiesų daug reiškia.
„Suvokiau, kad dabar žmonės visai kitaip manęs klausosi, kitaip priima. Net, sakykime, kavinėje aptarnauja mandagiau. Taip neturėtų būti, bet akivaizdu – gyvenime daug lemia, kaip tu atrodai ir kaip save pateiki“, – kalbėjo pašnekovė.
V.Iljinaitė pasidžiaugė, kad po daugelio metų vėl gali mūvėti vieną iš savo žiedų.
Jis ypatingas, nes mama jį padovanojo baigiant mokyklą.
Paklausta, ar yra žmogus, iš kurio tikisi kitokio – sužadėtuvių ar vestuvių žiedo, pašnekovė šypsojosi, kad turi širdies draugą. Bet jausmai ir bendri planai dar labai trapūs, todėl daugiau atvirauti nenorėjo.
„Draugės jau augina vaikučius. Jos šiek tiek pavydi, kad esu laisva, gyvenu tai Londone, tai skrendu į Ameriką ar Barseloną... O aš joms šiek tiek pavydžiu jų jaukių rytų – su vaikais ir blynais pusryčiams“, – atviravo pašnekovė.
Norėjo parodyti, kiek ūgtelėjo
Šįkart V.Iljinaitė buvo sugrįžusi į Panevėžį aplankyti artimųjų. Itin artimas ryšys ją sieja su mama – „Vilties“ progimnazijos direktore Danute Valiukiene.
Į jos koncertą Panevėžio muzikiniame teatre atėjo ir tėvas Germanas Iljinas, kiti artimieji, mokytojai, bičiuliai, geri pažįstami. Koncertavo kartu su Muzikinio teatro pučiamųjų orkestru „Garsas“, atsakė į klausimus.
„Dainuodama šioje scenoje jaudinausi labiau nei bet kurioje kitoje pasaulio vietoje“, – patikino mergina.
Ji aiškino, kad teko dainuoti didelėse ir garsiose pasaulio salėse, bet būtent Panevėžyje norėjo parodyti, kiek paaugo kaip operos solistė.
Koncerto organizatoriai klausytojams rodė nuotraukas, kuriose ji, aštuonmetė, griežia jau trečiuoju savo smuiku. O pirmuoju griežė mažytė – būdama penkerių.
Nežinia, kuri labiau jaudinosi
„Neabejojau, kad Valerija gerai sudainuos, juk ne už gražias akis duodami diplomai su pagyrimu ir vardinė stipendija“, – apie Muzikiniame teatre vykusį dukters pasirodymą kalbėjo jos mama D.Valiukienė.
Ji matė, kokia susikaupusi buvo Valerija prieš koncertą, prašė leisti pabūti vienai, kad niekas neblaškytų.
Vis dėlto moteris paatviravo, kad ir pati labai jaudinosi, gal net labiau už dukrą.
„Tai tas pat, kas atiduoti savo vaiką miesto žmonių teismui“, – atsakė į klausimą, dėl ko tas jaudulys.
Naktį iki koncerto D.Valiukienės draugė siuvėja dar taisė Valerijos sceninę suknelę, nes jai gerokai sulieknėjus drabužiai tapo per laisvi.
Pašnekovė džiaugėsi, kad duktė susiėmė – ėmė užsiiminėti joga, sportuoti, daug vaikščioti, susidarė mitybos planą. Juk vis dėlto labai svarbu ir tai, kaip atlikėjas scenoje atrodo.
Miegodavo su smuikeliu
Paklausta, ar pokalbis prieš pasirodymą kuo nors nustebino, D.Valiukienė prisiminė dukters žodžius, kad jautėsi nepakankamai gera kaip smuikininkė.
Ji prisiminė, kad Valerija vaikystėje susižavėjo Vanesos Mei kūriniu „Štormas“ ir pati panoro išmokti griežti smuiku, nors namuose buvo pianinas ir juo galėjo groti kada tik panorėjusi. Bet pirmasis smuikelis tuomet 5 metų mergaitę tikrai džiugino, net miegodavo jį šalia pasidėjusi.
„Valerija ir kaip smuikininkė buvo gera, važiuodavome į konkursus. O opera reikalauja daug emocijų, nuolat su jomis gyventi sudėtinga. Bet palaikyčiau bet kokį jos pasirinkimą“, – kalbėjo D.Valiukienė.
Ji su dukra, kad ir per nuotolį, kalbasi labai dažnai, pataria, kaip išgyventi nesėkmes. Ir vis skatina Valeriją: sveik, veik ir eik, nes viskas pataisoma, išskyrus vienintelį dalyką – mirtį. O bloga savijauta ar prasta nuotaika, liūdesys praeis.
Pašnekovė paatviravo, kad Valeriją labai paveikė nelemtas nutikimas prieš 2 metus Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Panevėžio kraštas“ rašė, kad tuomet V.Iljinaitė rengėsi savo
triumfui garsiojoje Karnegio salėje ir ankstų rytą sužinojo, kad į Niujorką atskridusi mama dėl sepsio pateko į reanimaciją. O dar jos kūrinys vadinosi „Be mamos“.
„Nuo to laiko Valerija labai nerimauja dėl menkiausio mano negalavimo. O jeigu ką bandau nuslėpti, vis tiek pajunta“, – neslėpė dainininkės motina.
Prierašai po nuotraukomis:
1. V.Iljinaitė pasidžiaugė, kad vėl gali mūvėti šį mamos dovanotą žiedą. Kur mergina bebūtų, jis primena, kad Panevėžyje yra mylima ir nuolat laukiama. A.Švelnos nuotr.
2. 3. 4. Trumpam į gimtąjį Panevėžį sugrįžusi, V.Iljinaitė koncertavo Muzikinio teatro scenoje. Būtent čia dainuodama mokytojams, draugams ir artimiesiems ji labai jaudinosi.
5. ir 6. Kaip smarkiai pasikeitė gyvenimas – nuo paauglystės televizijos projektų iki operos solistės kelio. A.Švelnos nuotraukos
7. Muzikinio teatro scenoje V.Iljinaitė – su pučiamųjų orkestru „Garsas“ ir dirigentu Martynu Bražu.
8. Profesorė D.Zajick padėjo Valerijai atgauti pasitikėjimą savimi.
9. Su mama D.Valiukiene Valeriją sieja itin artimas ryšys.
10. V.Iljinaitė plačiai šypsojosi šalia savo tėvo G.Iljino.
Panevėžio muzikinio teatro nuotraukos
