Kilę protestai privertė keisti įstatymą

Protestuoti prieš įstatymą išėjo į gatves

Prieš savaitę Ukrainos miestuose kilę protestai šokiravo tiek tos šalies vadovus, tiek Vakarų pasaulio lyderius, remiančius Kyjivą kovoje prieš Rusiją. Karo metu Ukrainoje yra draudžiami žmonių sambūriai, todėl per pusketvirtų metų iki šiol čia vieninteliai negausūs legalūs mitingai buvo solidarumo akcijos su priešo nelaisvėn patekusiais kariais bei žuvusiųjų fronte laidotuvės.

Viskas pasikeitė liepos 22-ąją. Tądien parlamente neregėtos skubos tvarka per kelias valandas pusiau slapta buvo priimtas įstatymas, panaikinęs dviejų antikorupcinių organizacijų nepriklausomybę.

Keliems visuomenininkams parašius, kad dėl priimto įstatymo šalies gali nebepriimti į Europos Sąjungą ir pasiūlius protestuoti, jaunimas mitinguoti išėjo penkiuose miestuose.

Antrą dieną mitingai vyko net septyniolikoje miestų, tačiau didesni žmonių sambūriai susirinko tik Kyjive ir Lvive. Ten protestavo po kelis tūkstančius žmonių, o kituose miestuose rinkosi po kelis šimtus ar net vos po keliolika mitinguotojų. Pafrontės Sumuose į mitingą atėjo vos trys studentai, tačiau šiuos nuginė septyniomis mašinomis atvykę policininkai, pagrasę daugiau nesirodyti.

Protestų aktyvistai visoje šalyje skundžiasi, kad socialiniuose tinkluose yra šmeižiami, vadinami Maskvos agentais, todėl dabar mitingai vyksta ne tokie gausūs ir vos keliuose miestuose.

Tačiau į demonstracijas dėmesį atkreipė viso pasaulio žiniasklaida, ji Ukrainos prezidentą Volodymirą Zelenskį ne tik kritikavo dėl minėto įstatymo, bet ir kaltino autoritarizmu.

Iki tol V.Zelenskį karo metu tapus autoritariniu vadovu, visus sprendimus priimančiu vienvaldiškai, kaltino vien Ukrainos opozicinių partijų vadovai, tačiau Vakarų lyderiai ir žiniasklaida tai ignoravo, nenorėdami pakenkti paramos telkimui.

Įstatymo pakeitimus teisino demaskuotu šnipų tinklu

Kilus protestams, Vakarų žiniasklaida ėmė spausdinti mitinguotojų bei opozicinių Ukrainos partijų lyderių pasisakymus. Pastarieji įtaria, kad JAV bei ES iniciatyva 2015 metais Kyjive įkurtų institucijų – Nacionalinio antikorupcinio biuro (NABU) bei Specialios antikorupcinės prokuratūros (SAP) galias apriboti V.Zelenskis nusprendė iš keršto. Mat šios iškėlė bylas dviem jo bičiuliams – vicepremjero pareigas ėjusiam Aleksejui Černyšovui bei ilgamečiam prezidento verslo part-neriui Timūrui Mindičiui. Su pastaruoju V.Zelenskis prieš 22 metus įkūrė įmonę „Kvartal 95“, rengusią humoristines laidas televizijai bei koncertus ir per kurią išgarsėjo.

Opozicija spėja, kad minėti V.Zelenskio bičiuliai yra susiję su didžiulio masto aferomis, kurių metu galėjo „išnykti“ ir dalis Vakarų teikiamos paramos.

NABU bei SAP nepriklausomybę apriboti buvo nuspręsta nauju įstatymu, padarant pavaldžias jas generaliniam prokurorui.

Įdomiausia, kad generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenko to neprašė ir prisipažino apie prezidento sprendimą sužinojęs iš spaudos. Apie ruošiamus pakeitimus nežinojo net parlamentarai, mat dienotvarkėje buvo įrašytas balsavimas dėl išmokų didinimo pradingusių karių šeimoms.

Antradienio ryte netikėtai į minėtą įstatymą dėl išmokų buvo įrašytas papildymas dėl NABU ir SAP pavaldumo generaliniam prokurorui, o jį per kelias valandas priėmus, vakare kilo protestai.

Opozicijos teigimu, prezidentas nesitikėjo protestų, mat įstatymo pakeitimus teisino neva demaskuotu Rusijos šnipų tinklu, veikusiu NABU bei SAPO. Tačiau tokiu teiginiu niekas nepatikėjo, o įstatymo priėmimo slaptumas, skuba bei nesikonsultavimas su visuomene sukėlė įtarimų, kad paprasčiausiai norima pažaboti NABU ir SAP nepriklausomybę.

Šalies vadovybė sulaukia didžiulės kritikos

Įtakingiausio opozicinio Kyjivo dienraščio „Ukrainska Pravda“ tvirtinimu, padaryti pakeitimai Ukrainą daro panašia į Turkiją, kuri dėl autoritarinio valdymo nėra priimama į Europos Sąjungą.

„Protestuojama ne dėl NABU ir SAP, o dėl nukrypimo nuo europinio pasirinkimo“, – tvirtina laikraščio apžvalgininkas Valerijus Pekaras. Žurnalistas spėja, kad protestai neperaugs į maištą, tačiau jų įtakoje pradings 3,5 karo metų galiojusi autocenzūra – nekritikuoti valdžios ir nerengti prieš ją protestų.

V.Pekaras tvirtina, kad visuomenė to V.Zelenskiui neatleis, ir šis nebeturi šansų būti perrinktas prezidentu antrai kadencijai.

Ar tokia prognozė išsipildys parodys ateitis, tačiau šiomis dienomis Ukrainos vadovybė sulaukia didžiulės kritikos tiek Vakarų žiniasklaidoje, tiek ES bei tarptautinėse verslo institucijose. Prognozuojama, kad dėl kilusio skandalo Vakarų parama Ukrainai nesumažės, tačiau į Kyjivą bus žiūrima reikliau, mažiau pasitikint, o derybos dėl stojimo į ES sulėtės ar net sustos. Skandalu džiaugsis Ukrainos priešai ES viduje bei Maskva, kuri nuolat siekia sukiršinti Europos Sąjungą su Ukraina.

Protesto šūkius paišo ant kartono

Ne visi apžvalgininkai mano, kad skandalas turės tokias blogas pasekmes. Tačiau kritika privertė V.Zelenskį pakeisti nuomonę, ir šis pareiškė, kad liepos 31 dieną parlamente bus patvirtintas naujas įstatymas, išsaugosiantis NABU ir SAP nepriklausomybę.

Apžvalgininkai abejoja, ar tai grąžins santarvę šalyje ir pakels prezidento autoritetą. Tiek mitinguose, tiek socialiniuose tinklapiuose ukrainiečiai ėmė ne tik kritikuoti, bet ir šaipytis iš prezidento, demonstruoti jo karikatūras.

Valstybinė žiniasklaida mitinguotojus gėdina bailumu ir ragina aktyvumą demonstruoti renkant paramą frontui arba stojant į armijos gretas, kaltina demonstracijomis skaidant visuomenę ir tarnaujant Maskvos interesams. Tačiau mitinguotojai kaltinimus atmeta ir tvirtina, jog visuomenę labiau skaldo valdžios nenoras kovoti su korupcija, o nauju įstatymu siekta nuslėpti partiečių prasižengimus.

Kadangi spaustuvės baiminasi valdžios keršto ir atsisako spausdinti plakatus, mitinguotojai protesto šūkius paišo ant kartono, dėl ko demonstracijoms prigijo „kartoninių protestų“ pavadinimas.

Vieni populiariausių užrašų plakatuose yra „Mus žudo Rusija ir korupcija“ bei „Mano tėtis kovoja fronte, o jūs griaunate ateitį“.

Protestuotojus užtaria ir dalis karo veteranų, teigiančių, kad dėl korupcijos kariai gauna nekokybišką ginkluotę ir aprangą, o turčių ir politikų vaikai išsisuka nuo tarnybos.

Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad kilę protestai gali sumažinti karių kovingumą fronte, tačiau dauguma tvirtina, kad karo eigai protestai įtakos neturės. Karo eigai esą labiau daro įtaką tai, kad okupantai turi daugiau karių ir ginkluotės, o Vakarai Ukrainą remia nepakankamai.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Lvive protestuotojai su gausybe įvairių plakatų rinkosi prie Taraso Ševčenkos paminklo.

2. „Ukrainą žudo Rusija ir korupcija!“ – šūkis apie nūdienos problemas.

3. Dėl to, kad mitinguotojai nepasitenkinimo šūkius paišo ant kartono, demonstracijas imta vadinti „kartoniniais protestais“.

4. Mergina užrašė „Kol mano tėtis kovoja , jūs griaunate ateitį“.

5. Vaikinas savo plakate prezidentą pavadino diktatoriumi.

6. Protestuoja ir koją fronto kovose praradęs vaikinas.

7. Mitinguotojai nesiskirstė net naktį, kai galioja komendanto valanda ir visi privalo būti namuose.

E.Butrimo nuotraukos