Dėkojo už suteiktą garbę
„Nesirinkau nieko. Ėjau ten, kur mane siuntė“, – daugeliui biržiečių įstrigo šie 53 metų kardinolo Rolando Makricko žodžiai, ištarti vasario 17-osios vakare Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.
Garbaus svečio atvykimą į gimtinę kraštiečiai vadino didžiausia dovana Vasario 16-osios proga, o R.Makrickas savo nueitą gyvenimo kelią įvardijo kaip Dievo stebuklą.
Pilna žmonių bažnyčia jį pasitiko šypsenomis ir plojimais. Gausioje, 5 vaikų, šeimoje užaugusio biržiečio pasaulinės sėkmės, deja, nesulaukė nė vienas iš tėvų.
Jau rašėme, kad praėjusį gruodį R.Makrickas buvo paskirtas kardinolu – penktuoju lietuviu ir vienu jauniausių. Jis galės rinkti popiežių ir pats galės būti juo renkamas. O rajono taryba kraštiečiui suteikė Garbės piliečio vardą.
Dabar į gimtinę po daug metų grįžusiam R.Makrickui buvo įteikti Garbės piliečio ženklelis ir pažymėjimas. Juos įteikdamas rajono meras Kęstutis Knizikevičius prisiminė ir rusų okupantų Ukrainoje nužudytą režisierių Mantą Kvedaravičių, savo pavyzdžiu parodžiusį, kaip kovoti už vertybes, saugoti ir ginti savo šalies laisvę.
R.Makricką meras vadino vienybės ir sutarimo simboliu.
Tarsi grįžimas į vaikystę
Nuščiuvusi bažnyčia išklausė kardinolo padėką už jam suteiktą garbę.
R.Makrickas susirinkusiesiems kalbėjo, kad ši diena jam yra išskirtinė. Tai tarsi grįžimas į Biržuose prabėgusią vaikystę.
„Kur bebūčiau, Biržai man yra ir liks brangus kraštas“, – be pompastikos, bet nuoširdžiai kalbėjo kardinolas.
Po iškilmingos ceremonijos jis aukojo šv. Mišias.
Taip pat kardinolas susitiko su savo mokytojais, klasės draugais, bičiuliais ar net jo iki šiol nepažinojusiais žmonėmis.
R.Makrickui duris į bažnyčią atvėręs dekanas, kunigas Jonas Morkvėnas korespondentei sakė, kad vis dėlto šis vizitas Biržuose svarba ir šventiškumu nė iš tolo neprilygo gruodžio 7 dienai, kai Vatikane jis buvo paskelbtas kardinolu. Tame itin reikšmingame R.Makrickui renginyje dalyvavo ir J.Morkvėnas – ne tik kaip dvasininkas, bet ir kaip vaikystės draugas.
„Esame pažįstami daug metų. Liko toks pat, koks buvo ir anksčiau“, – nedaugžodžiavo dekanas.
Šįkart tai buvo neoficialus R.Makricko grįžimas į gimtinę, ir jis sutapo su rajono tarybos sprendimu paskelbti jį garbės piliečiu.
Kuo žmogus genialesnis, tuo jis paprastesnis
„Mes į kardinolą žiūrime kaip į kokią nežemišką būtybę – juk tiek daug pasiekti retam pavyksta. O jis – žmogiškas ir nuoširdus. Ne kartą įsitikinau: kuo genialesnis yra žmogus, tuo lengviau su juo bendrauti“, – sakė viena iš vakaro dalyvių muziejininkė, lituanistė Irutė Varzienė.
Gavęs nuo krašto muziejaus „Sėla“ kolektyvo dovaną – Biržų kunigaikštystės žemėlapį, R.Makrickas sakė, kad atvykęs kitą kartą norėtų pas juos apsilankyti, apžiūrėti ekspozicijas ir atvežti savo rastų Biržams reikšmingų dokumentų.
„O mes jam sakėme, kad nuolat bus mūsų akiratyje. Rinksime medžiagą, fiksuosime, kas vyksta jo gyvenime ir dvasinėje veikloje“, – šypsojosi pašnekovė.
Ji tęsė, kad bene didžiausias džiaugsmas – visą bažnyčią sutelkusi vienybė, geros emocijos, euforija. Gal ir trumpam, bet šiuo dramatišku pasauliui momentu ji labai reikalinga.
„Kardinolas mums dovanojo nesuvaidintą džiaugsmą, pagarbą, tikėjimą. Sunku suvokti jo laimėjimų svorį ir didybę. Jis viską pasiekė per kantrybę, talentą, tikėjimą ir nuolankumą“, – kalbėjo I.Varzienė.
Jai įsiminė R.Makricko didžiulis jaudulys, išgirdus, kad, paskelbus jį kardinolu, Biržuose kitos kalbos nebuvo, tiktai – ši pritrenkiamai puiki naujiena. Ir dabar kiekvienam smagu pasidalyti su aplinkiniais, kad gyvenimas juos buvo suvedęs su R.Makricku.
Prierašai po nuotraukomis:
1. 2. Žmonių pilna Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia nuščiuvusi gaudė kiekvieną R.Makricko žodį. Kardinolas visus sužavėjo nuoširdumu, dėkingumu ir spinduliuojamu džiaugsmu.
3. Bažnyčioje susirinkę biržiečiai akimis smalsiai sekė renginio svečius.
4. J.Morkvėnas (kairėje) kartu su R.Makricku pasidžiaugė jam įteiktomis dovanomis.
V.Navalinsko nuotraukos
