Klaikus savaitgalis virto tarsi išbandymu artėjant žiemai

Raketų ataka Charkivą paskandino tamsoje

Lapkričio 8-osios rytas Charkive man prasidėjo labai prastai. Negana to, kad dingus elektrai teko keltis apgraibomis tamsoje, paaiškėjo, kad nebeveikia ir šildymas, internetas, o iš čiaupų nebebėga vanduo. Bėdos tuo nesibaigė – išėjęs į lauką mankštintis nebegalėjau patekti į laiptinę, nes sugedo elektroninė spynos sistema ir durys užsikirto.

Laukti išeinančio kaimyno teko visą pusvalandį, bet tai, palyginti su aštuoniomis valandomis, nedaug, o tiek teko laukti keleiviams elektriniuose traukiniuose, kurie iš kitų miestų vyko į Charkivą, bet sustojo neprivažiavę.

Nebeveikė ir pati populiariausia didmiesčio susisiekimo priemonė – požeminis metro, o gatvėse užgeso šviesoforai. Panašiai tamsoje savaitgalį paskendo beveik visa šalis. Sekmadienį situacija gerėjo, bet ne visur. Charkive mano bute šviesa kelioms valandoms atsirasdavo, kelioms pradingdavo. Šildymo neįjungus dvi paras, temperatūra bute nukrito iki 14 laipsnių. Net nenorint, tai atgaivino prisiminimus, kai praėjusį balandį okupantams susprogdinus Charkivo šiluminę elektrinę, miesto gyvenimas buvo paralyžiuotas, nes elektra dingo ilgam, o išsijungus bankomatams, atsiskaityti buvo galima vien grynais, kurių ne visi turėjo.

Ar artėjanti žiema tikrai bus dar sudėtingesnė? Apie tai šiuo metu charkiviečiai diskutuoja dažnai, nes miesto meras Igoris Terechovas perspėjo, kad žiema gali tapti pačia sudėtingiausia per ketverius karo metus. Dėl tokios grėsmės įspėjo tiek kitų pafrontės regionų, tiek šalies vadovai, nes Rusija rekordiškai smarkiai atakuoja energetikos objektus.

Energetikos ministrė Svitlana Grinčuk pareiškė, jog lapkričio 8-osios naktį surengta raketų ataka į energetikos objektus buvo viena didžiausių per karą, objektai buvo atakuoti penkiuose regionuose. Po sugriovimų šeštadienį visiškai sustojo valstybinės akcinės įmonės „Centrenergo“ veikla, jos atnaujinti greitai nepavyks.

Įmonė valdė kelias šilumines elektrines, kurios gamino aštuonis procentus šalies elektros energijos bei šildė aštuoniolika procentų gyvenamųjų namų.

Gyventojus gelbsti palapinės

Energetikos ministrės pavaduotojas Artemas Nekrasovas spaudai pareiškė, kad situacija tapo sudėtingesnė todėl, jog Maskva praplėtė atakuojamų objektų spektrą. Anksčiau atakavo šilumines elektrines bei pastotes, o dabar ėmė sprogdinti ir elektros paskirstymo tinklus.

Be to, dažniau ėmė atakuoti ir dujų talpyklas bei tiekimo sistemas, o tai komplikuoja namų šildymą, nes dauguma katilinių yra kūrenamos dujomis.

Kad apsunkintų dujų importą, buvo susprogdintos transportavimo sistemos Ukrainos ir Slovakijos pasienyje.

Vicepremjeras bei atstatymų ministras Oleksijus Kuleba pareiškė, kad, nepaisant didelių pastangų atstatyti katilines bei dujų ir elektros tiekimo sistemas, šiuo metu žiemos sezonui yra pasiruošę 71 procentas gyvenamojo būsto bei 77 procentai ligoninių, mokyklų, vaikų darželių. Iš 17,5 tūkstančio katilinių suremontuota 13 tūkstančių.

Prieš dieną iki bombardavimų į energetikos objektus lankiausi netoli Charkivo esančiame Čuhujivo mieste. Vykau apžiūrėti sugriovimų po dronų atakos į pašto įmonę „Nova Poshta“, didžiausias miesto mašinų remonto dirbtuves. Per ataką apgriuvo ir greta esanti profesinė mokykla bei Čuhujivo vandentiekio įmonė. Kalbinti įmonės darbuotojai džiaugėsi, kad dronai smogė ne į juos, nes miestas būtų likęs be vandens.

Tačiau kitą dieną pasirodė pranešimas, kad po visą šalį nusiaubusių atakų Čuhujive visiškai nutrūko vandens, šilumos ir elektros tiekimas. Merija informavo, kad tiekimą atgaivinti per kelias dienas gali nepavykti, todėl nurodė statyti specialias palapines, kuriose gyventojai galėtų pasišildyti, įkrauti telefonus ir gauti karšto maisto.

Kad tokiose palapinėse gali tekti lankytis ilgiau, įsitikino kitoje Charkivo pusėje esantis Dokučajevsko kaimas. Ten tokios palapinės gyventojus gelbėja jau dvi savaites, nes rusų dronui sugriovus katilinę bei elektros pastotę, trys tūkstančiai žmonių liko be šilumos, elektros ir vandens.

Užvirė politiniai ginčai

„Okupantai siekia viską griauti ir kelti paniką, kad sunkumų prispausti žmonės imtų bėgti bei kritikuotų valdžią, reikalautų nusileisti Maskvai ir pasirašyti taikos sutartį jos keliamomis sąlygomis“, – Čuhujive aiškino azerbaidžanietis Sabiras Jusifovas, kurio remonto dirbtuves sugriovė dronai. Vyriškis dirbtuves įkūrė prieš karą, jos buvo tapusios populiariausiomis ir didžiausiomis mieste, o per vieną naktį prarado visas investicijas. Dronai pelenais pavertė pastatus, įrangą bei 37 mašinas.

„Tai vertinu kaip gąsdinimo terorą, nori palaužti mūsų valią, sėti nepasitenkinimą“, – sakė dronų atakos apgriautos profesinės mokyklos direktorius Vitalijus Gruška. Čuhujivo pedagogo žodžius prisiminiau skaitydamas Kyjivo žiniasklaidos pranešimus apie Aukščiausiojoje radoje prasidėjusius ginčus dėl energetikos problemų. Prezidentas V.Zelenskis dėl to, kad nebuvo tinkamai apsaugoti energetikos objektai, apkaltino energetikos eksministrą Volodimirą Kudrickį, o šį užstojusi opozicija pareiškė, kad kaltas yra prieš metus ėmęs dirbti naujas ministras bei jo paskyrimą inicijavęs prezidentas.

Opozicija kaltina, jog dėl prastos kontrolės dalis energetikos įmonių ignoravo nurodymą statyti apsaugos įrenginius, ir įtaria, kad tam skirtos lėšos galėjo būti panaudotos kitiems tikslams ar iššvaistytos.

Kieno teisybė – kol kas neaišku, tačiau akivaizdu, kad Maskvos bombardavimai ne tik apsunkino namų šildymą bei elektros tiekimą, bet ir sukėlė didelius politinius ginčus. Maskva greičiausiai to ir siekė – kad Kyjivo politikai švaistytų laiką ginčams, o ne vieningai dirbtų dėl pergalės.

Užtat Charkivo vadovai yra užsitarnavę didžiulę žmonių pagarbą, nes po kiekvieno bombardavimo komunalinės tarnybos dirba ištisomis paromis, kad likviduotų padarinius.

Komunalininkai šeštadienį į pagalbą atskubėjo ir į sprogimo suniokotą „Okko“ degalinę.

„Gerai, kad dronai pataikė į tą komplekso vietą, kur buvo kavinė ir sandėliai, o ne į degalų talpyklas, nes tada visi būtų žuvę. Tačiau dešimt darbuotojų bei klientų buvo sužeisti, yra ligoninėje. Visi darbuotojai esam išsigandę, tačiau niekas nepasakė, kad mes darbą. Putinas apsirinka manydamas, kad charkiviečiai išsigąs bombų bei elektros ir šilumos pradingimo ir bėgs. Mes karo pradžioje nebėgome, nebėgsime ir dabar. Ir lauksime pergalės“, – sakė „Okko“ kasininkė Oksana Solovej.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Profesinės mokyklos direktorius V.Gruška mano, kad priešas siekia palaužti ukrainiečių valią.

2. Elektrikai taiso per bombardavimą nutrauktas elektros linijas prie vandentiekio įmonės Čuhujive.

3. Šeštadienį buvo susprogdinta „Okko“ degalinė, kuri dalį pelno aukojo armijai.

4. Čuhujive nuo gausių okupantų atakų nukentėjo ir grūdų talpyklos.

E.Butrimo nuotraukos