Pirmasis ir vienintelis
Berniukas juodais plaukučiais ir blakstienomis, tvirtai sugniaužtais kumštukais, 3369 g svorio ir 53 centimetrų ūgio – tai pirmą šių metų dieną, 17 valandą ir 7 minutės, Panevėžyje gimęs Hugas Jasiūnas.
Tokį vardą dar prieš berniukui gimstant išrinko jo tėvai – 35 metų Gintarė Zuozaitė ir 43 metų Laurynas Jasiūnas, gyvenantys Naujamiestyje, Panevėžio rajone. Tik iki tol, kol sūnus gimė, niekam jo nesakė.
Senovinis, germanų kilmės vardas reiškia dvasingumą, nuoširdumą. Jis buvo primirštas, bet dabar jau populiarėja.
Korespondentams ligoninėje aplankius džiaugsmu spinduliuojančius tėvus, mažylis gulėjo lovoje šalia mamos. Bet vos tik berniukas ėmė nerimauti, jį paėmė tėvas ir priglaudė prie peties. Šis kaipmat nurimo ir saugiai užmigo.
„Tai mūsų stebuklas. Šių metų pirmą dieną gimęs pirmasis ir vienintelis“, – džiūgavo naujagimio tėvai.
Jiedu žinojo, kad į ligoninę atvyko ir daugiau gimdyvių, bet jos vaikučių susilaukė jau sausio 2-ąją.
Ne pokštai buvo galvoje
Pora pasakojo, kad į ligoninę buvo atvykę seniesiems metams besibaigiant, gruodžio 30 dieną, kai moteriai prasidėjo sąrėmiai. Jie kartojosi kas 10 minučių ir truko po 30 sekundžių.
Bet medikai pasakė, kad į skyrių gultis per anksti. Kai sąrėmiai kartosis kas 5 minutes, tuomet jau bus pats laikas, o kol kas geriau palaukti namuose.
Grįždami nusprendė pakeliui dar užsukti į parduotuvę, nupirkti naujagimiui trūkstamų daiktų. Per sąrėmių skausmus, bet viską nupirko.
Tuomet jau namuose Naujamiestyje sutiko Naujuosius Metus. Pro langą žiūrėdami pasidžiaugė fejerverkais, o paryčiukais, apie trečią valandą, vėl sėdo į automobilį.
Ant stalo taip ir liko neparagauta nealkoholinio vyno taurė.
Ligoninėje vyras šiek tiek numigo palatoje, o vėliau jau nesitraukė nuo gimdyvės.
„Gintarė sąrėmius kentė apie 30 valandų... Paruošiamieji gal nebuvo labai stiprūs, bet vėliau skausmas kaip reikiant iškankino“, – gyvenimo draugę atjautė vyriškis.
Todėl jis bandė visokiais pajuokavimais ją prablaškyti. Bet šiai jau nebe pokštai buvo galvoje.
Nurimo išgirdę verksmą
„Laurynas deda man ant kaktos sudrėkintus marliukus, o aš baruosi, kad ne taip uždėjo... Po to sakau, kad dėtų kaip pirma, nes geriau buvo!.. Pati nebežinojau, ko noriu ir kaip geriau, nebesupratau nieko“, – juokėsi moteris.
Korespondentės pagirti už tokią puikią nuotaiką, Hugo tėvai kalbėjo, kad žvelgiant į sveiką ir gražų sūnų skausmas pasimiršo, tarsi jo nebuvę.
„Per sąrėmius Laurynas klausė, ar tebenoriu trijų vaikų, kaip jam sakydavau... Tuo metu labai skaudėjo, nieko nenorėjau, o štai praėjo kelios valandos ir mąstau: o kodėl gi ne?“ – atviravo moteris.
Juos buvo išgąsdinę gydytojo žodžiai, kad virkštelė apsivijusi apie sūnaus kaklą.
Tuomet labiau už viską pasaulyje jie troško išgirsti vaiko verksmą. Ir kai naujagimis pradėjo rėkti, suprato, kad viskas gerai.
„Per gimdymą yra tam tikrų niuansų, bet vaiko gimimas – nuostabu“, – atviravo L.Jasiūnas.
Jau pirmosios akimirkos išvydus savo sūnų, pirmosios minutės, valandos jiems teikė tiek energijos, kad nuovargis savaime dingo.
Žadinamas mažylis pyksta
Juokais pasiteiravus, kuris iš jų dviejų taip tiksliai apskaičiavo, kada pradėti vaiką, kad gimtų ypatingą dieną, naujamiestiečiai prisipažino pasikalbėdavę, kaip būtų puiku vaiko susilaukti liepą. Mat šitą mėnesį jie patys švenčia gimtadienius, ir netgi šuo, pagal Zodiako ženklą, yra Vėžys.
„O iš tiesų tai nieko neskaičiavom, vaikas ateina, kai Dievas duoda“, – šypsojosi abu.
Prižiūrėti naujagimį savaitę gimdyvei padės mama, o ir L.Jasiūnas pasiėmė tėvystės atostogų.
Dabar vaikutis turi valgyti kas tris valandas, bet kad jį pažadintų, kartais tenka ir pėdutes kutenti.
„Būna labai nepatenkintas, tarsi sakytų: ko čia kimbate prie manęs? Aš noriu miego!“ – juokėsi L.Jasiūnas.
G.Zuozaitė džiaugėsi vyro pagalba, nes, pavyzdžiui, senelis, lankydamas anūką, taip ir nedrįso jo palaikyti rankose, bijojo, kad neduokdie ko blogo nenutiktų.
Dabar jiedu nekantriai lauks, kol sūnus pradės laikyti galvytę, išmoks šliaužioti, pradės stotis, tarti pirmuosius žodžius.
„Kiekvieno naujo žingsnelio lauksime“, – atviravo mama.
Mintyse dar – ir vedybos, vaiko krikštynos.
O gal kitų metų sausio 1 dieną jau bus galima juos sveikinti gimus antrajam vaikui?
To paklausti pašnekovai juokėsi, kad gali visaip nutikti, tik šiek tiek vėliau, daugiau negu po metų.
Nenumatysi, kiek gimdymų
Ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėjas Raimundas Petrauskas korespondentei sakė, kad vienas vaikas gimė ir praėjusių metų pabaigoje, gruodžio 31 dieną.
O sausio 2-ąją, mums lankantis ligoninėje, pasaulį jau buvo išvydę du mažyliai: berniukas ir mergytė. Jų mamoms prireikė cezario pjūvio.
Trečias naujagimis jau irgi buvo visai pakeliui.
Gydytojas sakė, kad nesvarbu, ar įprasta diena, ar šventės, profesionalumo, susikaupimo ir dėmesio reikalaujantis jų darbas būna toks pat. Niekuomet negali žinoti, kiek gimdymų tą parą bus.
Prierašai po nuotraukomis:
1. L.Jasiūnas saugiai užmigdė sūnų, priglaudęs jį prie savo krūtinės.
2. G.Zuozaitė iškart pamiršo skausmą ir nuovargį, vos tik išvydo savo vaiką.
3. R.Petrauskas sakė, kad ar paprasta diena, ar šventės – jų darbas toks pat.
A.Švelnos nuotraukos
