Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovas, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras Ramūnas Gatautis sako, kad Lietuvoje dauguma resursų iki šiol buvo skirta pavieniams daugiabučiams ir viešiesiems pastatams atnaujinti. Vis dėlto verta atkreipti dėmesį, kad toks kelias neišsprendžia esminių miesto problemų. Kad resursai būtų panaudoti kryptingai, valstybės institucijos siekia telkti išteklius į kvartalinę renovaciją.
„Miestas yra vientisas mechanizmas. Namas be inžinerinių tinklų funkcionuoti negali. Jei akivaizdžiai matome, kad mūsų pastatai apšepę, apgriuvę, nudėvėti ir jiems būtinas kapitalinis remontas (renovacija), tai ir inžineriniai tinklai, aptarnaujantys šį namą, taip pat jau yra susidėvėję, juos irgi būtinai reikia atnaujinti. Pastatas ir miesto inžineriniai tinklai turi atitikti vienas kitą kaip du dviračio ratai, nes jei dviračiui vieną ratą atnaujinsim, sumontuosim naują padangą, sutepsim guolius, o kitas ratas liks su kiaura padanga ir išlupinėtais stipinais, tokiu dviračiu toli nenuvažiuosim“, – pasakoja R.Gatautis.
Kvartalinės renovacijos žingsniai
Kvartalinę renovaciją svarbu vykdyti sistemiškai. Pirmasis etapas turėtų būti pastatų atnaujinimas – daugiabučių, mokyklų, poliklinikų ir kitų privačių arba viešos paskirties pastatų. Kitas žingsnis – kvartalo požeminių inžinerinių tinklų modernizavimas. Ir tik tada vertėtų imtis kvartalo aplinkos – takų, automobilių stovėjimo vietų, apšvietimo, vaikų žaidimo aikštelių, želdinių ir suolelių.
„Geriausias pavyzdys – centralizuotas pastatų aprūpinimas šiluma. Ne paslaptis, kad seni, sovietų okupacijos metais statyti pastatai yra energiškai neefektyvūs. Tvarkingai atnaujinus ir apšiltinus daugiabutį, jo šilumos suvartojimas sumažėja maždaug perpus. Štai kodėl būtina keisti namo šildymo sistemą nauja, kuri atitiktų naują pastato šildymo poreikį“, – sako Statybos ir būsto politikos grupės atstovas.
Įvertintos inžinerinės ir ekonominės galimybės
Planuojant kvartalinę renovaciją, kiekvienam kvartalui atskirai turėtų būti įvertintos visos inžinerinės ir ekonominės galimybės. Inžinerinių tinklų atnaujinimo, techninių sprendimų ir plėtros planų suderinimas – dažnai būna iššūkis, bet tik taip galima siekti tvarių, ilgalaikių sprendimų.
Statybos ir būsto politikos grupės atstovo teigimu, siekiant geriausio rezultato, svarbu sutvarkyti miesto vandens tiekimo, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas, taip pat elektros tiekimo sistemas. Tiesa, skirtingai nuo šilumos tiekimo ir vartojimo, elektros energijos poreikis pastatuose tik auga. Elektros išnaudojame vis daugiau – namuose atsiranda naujų elektros prietaisų, daugėja elektromobilių.
Tinkamai pasiruošti turi savivaldybė
Anot pašnekovo, techniškai ir ekonomiškai racionaliausia yra visas miesto sistemas atnaujinti kartu – remiantis kvartalinės renovacijos principais. Vis dėlto tokiems sprendimams reikia tinkamai pasiruošti tiek gyventojams, tiek savivaldybėms.
„Miestų atnaujinimas kvartalais – didžiulis iššūkis savivaldai. Tai pareikalaus daug laiko, lėšų, organizacinių pastangų, daugelio institucijų specialistų atsidavimo, gyventojų kantrybės ir geranoriškumo. Siekiant išmokti ir sumažinti klaidų, daromi pilotiniai projektai. Kai kurie Lietuvos miestai jau turi patirties vykdant pirmuosius miestų atnaujinimo kvartalais pavyzdžius, iš jų ateityje visi galėsime pasimokyti“, – sako R. Gatautis.
(23PRRR-88)
