„Mes nesame trečiojo pasaulio šalis, todėl galime ir norime iš aplinkos tikėtis šiek tiek daugiau. Patenkinę tokius poreikius kaip saugumas ar stogas virš galvos, pradedame galvoti plačiau – ką mums reiškia mūsų aplinka, kokia ji yra, nes psichologiškai mes nuo tos aplinkos nepabėgame. Todėl, jeigu ji mus slegia, yra vizualiai nepriimtina, joje visą laiką gyvename, tai tikrai neprisideda prie mūsų gyvenimo kokybės. Gyvenimas daugiabučiame name iki šiol nėra laikomas sėkmingo gyvenimo pavyzdžiu. Daugelis vis dar turi svajonę išsikraustyti į senamiestį, kuris istoriškai laikomas turtingu, arba į priemiestį. Vis dėlto, sutvarkius daugiabučių namų kvartalą ir jo aplinką bei architektūrą, manau, meilė savo aplinkai ir daugiabučių vertinimas tikrai pagerėtų“, – pažymi pašnekovė.
Modernizuotame daugiabutyje Pabradėje gyvenantis Sigitas pasakoja, jog kvartalas, kuriame yra jo gyvenamasis namas, jau yra atnaujintas, o kituose procesai taip pat pamažu vyksta. Jis yra itin patenkintas ne tik pagerėjusia gyvenimo kokybe, kai padidėjus pastato energiniam efektyvumui žiemos tapo šiltesnės, vasaros – gaivesnės, o sąskaitos mažesnės, bet džiaugiasi ir renovuoto pastato išvaizda: „Kaip diena ir naktis, viskas atrodė labai blogai, o dabar visi namai kaip nauji atrodo.“
Jam pritaria ir kaimynas Eugenijus, kuris atnaujintame daugiabutyje gyvena apie metus: „Gyventojai moka mažesnes sąskaitas nei prieš renovaciją, dėl to labai džiaugiuosi, taip pat ir vaizdu – jis tobulas, europietiškas.“
Svarbi užduotis – architektūrinis vientisumas
R. Leitanaitė pratęsia, kad, norint išlaikyti kvartalų vizualinį vientisumą, svarbu apgalvoti visus architektūrinius sprendinius – tam reikalingas bendradarbiavimas su savivaldybe ir joje dirbančiais architektais.
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė Jovita Rudėnienė dalijasi, kad gyventojams teikiami jau priešprojektiniai pasiūlymai, suderinti su vyriausiuoju miesto architektu: „Kadangi namai yra renovuojami ne po vieną, o kompleksiškai, kiekvieno namo deriniai yra suderinami, parenkami keli variantai iš spalvinių derinių ir tada jau teikiami gyventojų verdiktui.“
Švenčionių rajono savivaldybėje šiuo metu yra renovuota daugiau nei 100 daugiabučių namų, laikantis žemiškų, pastelinių spalvų atnaujinant jų fasadus, nes klasika visą laiką lieka klasika.
„Regionuose yra paprasčiau suvaldyti spalvines gamas ir kvartalo architektūrinį vientisumą. Manau, jog didmiesčiai turėtų parengti specialius planus, kaip atrodys tie kvartalai, kad miestas nebūtų margas“, – teigia J. Rudėnienė.
Jai pritaria ir R. Leitanaitė: „Jeigu mieste norima palikti istorijos, pavyzdžiui, kaip saugomi senamiesčiai, daugiabučiai namai drastiškai nuo to skirtis neturėtų. Menotyrininkai mano, kad reikėtų išsaugoti pačius charakteringiausius bruožus, pradedant nuo urbanistikos ir baigiant detalėmis. Labai ryškių spalvų ir derinių įvedimas, manau, ardytų architektūros koncepciją.“
Anot pašnekovės, Lietuva yra kelyje į holistinę renovaciją – nors kol kas esame pirminiame etape, tačiau jaučiamas noras tiek iš valstybės, tiek ypač iš savivaldybių žinoti, kas tai per procesas ir kaip jį įgyvendinti.
Daugiau informacijos apie daugiabučių namų modernizavimo programą ir sąlygas rasite APVA tinklalapyje: https://modernizuok.apva.lt/
(23PRRR-56)
