Liko tik keletas laiškų
Pasvalio rajone, vos du kilometrai nuo Namišių kaimo, iš tolo laukuose yra matoma didelė, medžiais apaugusi sodyba. Joje vaikystę prieš gerą šimtą metų praleido žinomas ir labai svarbus mūsų šaliai žmogus – prelatas Kazimieras Jasėnas.
Netoli Latvijos sienos gyvenę ūkininkai Jasėnai vyriausiąjį sūnų mokytis išleido į Latviją. Tuometėje Mintaujoje (dabar Jelgava) jis baigė gimnaziją. Studijuoti teologijos mokslų jis grįžo į Lietuvą, į Kauno kunigų seminariją. Gavęs kunigo šventinimus, K.Jasėnas net 50 metų pastoracinį darbą dirbo Latvijoje.
Dvasininko giminaitė Leonilė Jasėnaitė-Norkienė pasakojo, kad su prelatu – senelio broliu, jai susitikti neteko. Tačiau moters giminėje apie dvasininko nuveiktus gerus darbus žinia ėjo iš kartos į kartą.
„Kaip dvasininkas jis tarnavo Latvijai, o kaip kultūrininkas – visą širdį atidavė Lietuvai. Tukume, Brunavoje ir Jelgavoje jis rūpinosi bažnyčių statybomis. Vėliau Jelgavos maldos namams buvo suteiktas katedros statusas. Prelatas laisvai kalbėjo 6 užsienio kalbomis, daug keliavo, domėjosi menu bei kultūra. Tačiau rankraščių, taip pat ir originalios „Visuotinės meno istorijos“, giminei išsaugoti nepavyko. Turime tik keletą kunigo ranka rašytų laiškų, kuriuos jis siuntė draugams į Ameriką. O meno istoriją rankiojome gabalais iš visų žmonių. Šios dalys yra didžiausia šeimos relikvija“, – pasakojo L.Norkienė.
Linai lėmė tolimąją tremtį
Moteris didžiuojasi, kad ir jos tėvas buvo tėvynės patriotas – šaulys, atsargos karininkas. Tačiau noras, kad Šiaurės Lietuvoje klestėtų linų ūkiai, jam kainavo net 20 metų tremties.
Jos tėvas artimai bendravo su tuomečiu ministru pirmininku Juozu Tūbeliu, kilusiu nuo Panemunėlio, esančio dabartiniame Rokiškio rajone.
„Abu vyrai svajojo Šiaurės Lietuvoje pastatyti net penkis linų fabrikus, tačiau nebespėjo. Pirmasis fabrikas buvo pastatytas Panemunėlyje, jam vadovavo mano tėvelis“, – pasakojo L.Norkienė.
Kadangi L.Jasėnas ėjo aukštas pareigas, okupacinė valdžia jo nepasigailėjo. Sovietai L.Jasėną su šeima – žmona ir mažais vaikais – dukra bei sūnumi ištrėmė į Jakutiją. Tuomet vyrui tebuvo vos 33 metai.
„Nors gyvenome baisiomis sąlygomis, tėvai mus leido į mokslus. Jakutijoje pradėjome siekti ir aukštojo mokslo, jį pabaigėme Lietuvoje, su broliu po Stalino mirties grįžę namo. Tėvelis į gimtinę parvažiavo dar po kelerių metų, 1958-aisiais“, – prisiminė tremtinė.
Viską sunaikino pikta ugnis
Tačiau grįžkime prie prelato K.Jasėno.
Karo metais vykstant įnirtingiems mūšiams ties Jelgava, buvo sudeginta prelato pastatyta gotikinio stiliaus bažnyčia, klebonija. Liepsnos sunaikino ir gausią kunigo K.Jasėno biblioteką, kurią dvasininkas ketino padovanoti Kauno Vytauto Didžiojo universitetui. Gaisre pražuvo rankraščiai, tarp jų – ir spaudai parengta bažnytinio meno istorija.
L.Norkienė pasakojo, kad jos teta Elžbieta Jasėnaitė taip pat turėjo garsiąją „Visuotinę meno istoriją“, tačiau kažkuris sodietis pasiskolinęs jos taip ir negrąžino.
Velžių kaimo gyventojai dar prisimena pasakojimus, kad prelatas būdavo dažnas svečias gimtinėje.
Tolimai K.Jasėno giminaitei 79 metų Aldonai Stanislavai Bugienei jos motina pasakojo, kad į tėviškę grįžus svainiui kunigui jo brolienė pasikinkydavo geriausią arklį, sėsdavo į bričką ir išdidžiai su dvasininku važiuodavo į pamaldas Saločiuose.
„Tiek senoji Jasėnienė, tiek jos dukra Elžbieta buvo dažnos viešnios mūsų namuose. Jos mums padovanojo prelato K.Jasėno nuotrauką, ją aš labai branginu. Sovietinei valdžiai nusavinus Jasėnų gyvulius ir kitą turtą, moterys liko kaip stovi. Geri žmonės jas šelpdavo maistu. Elžbietai dar pavyko sulaukti laikų, kai buvo grąžinta atimta žemė“, – prisiminė A.S.Bugienė.
Ąžuolo parketlentėmis paversti neleido
Iš E.Jasėnaitės paveldėtojų žemę nuomojantis Dalius Motiejūnas prižiūri ir daugiau nei 20 metų nebegyvenamą prelato tėvų statytą sodybą.
„E.Jasėnaitė, kaip ir jos broliai, buvo išsilavinusi moteris. Ji visuomet svajojo apie medicinos studijas. Tačiau kai broliai išvyko studijuoti, moteris su motina pasiliko namuose prižiūrėti ūkio. Baigusi Karmėlavos mergaičių gimnaziją, ji laikė bites, sode augino retesnių veislių vaismedžių“, – pasakojo ūkininkas.
Pasak jo, Jasėnai buvo pamaldūs žmonės. Jie visada tvirtindavo, kad giminėje buvo trys kunigai. D.Motiejūno žiniomis, kunigystės kelią buvo pasirinkęs prelatas K.Jasėnas ir jo dėdė.
Daugiau nei dviejų hektarų sodybos teritorija iš šiaurės pusės apsodinta liepomis, o pietinėje pusėje žaliuoja ąžuolai. Sodybos pasididžiavimas – Lietuvos valstybės nepriklausomybės proga 1918 metais pasodintas ąžuolas. Šalia jo stovi klėtis, kaip spėja giminaičiai, statyta prieš 300 metų.
L.Norkienė pasakojo, kad kolūkio pirmininkas norėjo nupjauti šį ąžuolą ir iš jo pagaminti parketlentes.
„Teta mūru stojo už medžio išsaugojimą. Ji taip pat net girdėti nenorėjo apie siūlymą iš vienkiemio keltis gyventi į kaimą. Džiaugiamės, kad pavyko apsisaugoti nuo melioracijos vajaus“, – giminaitės ryžtu didžiavosi Vilniuje gyvenanti moteris.
Išranki mergina jaunikio neišsirinko
L.Norkienė juokaudama pasakojo, kad jos teta buvo ne tik išvaizdi, inteligentiška, bet ir išranki moteris. Neva pirštis E.Jasėnaitei važiavo net 44 jaunikiai. Tačiau nė vienas jai neįtiko.
D.Motiejūnui teko laimė pamatyti nuotraukas, kuriose matosi šiaudais dengtas klėties stogas. Prieš 100 metų šiaudai buvo pakeisti čerpėmis.
„Nuo čerpių svorio klėtis pradėjo smegti, tačiau dabar tik apatinis rąstų vainikas supuvęs. Anksčiau žmonės žinodavo laiką, kada medžius reikia kirsti, kad mediena laikytųsi šimtmečius“, – tvirtino pašnekovas.
Atkartojo šimtmečio nuotrauką
Namišių bendruomenės pirmininkė Aušra Šamelienė puoselėja viltis atkurti garsiojo prelato gimtinę. Kaimo bendruomenė šimtamečius pastatus norėtų paversti edukacijos centru.
„Dabartiniai sodybos savininkai tokiai minčiai neprieštarauja. Jiems taip pat svarbu išsaugoti senovinius pastatus, įrengti prelato muziejų. Tačiau neaišku, ar tokiai svajonei bus lemta kada nors išsipildyti. Po E.Jasėnaitės mirties sodyboje atjungta elektra, pastatams reikia didelio remonto. Ko neįveikė laikas, tą sugadino vagys“, – apgailestavo A.Šamelienė.
Bendruomenės pirmininkė pasakojo, kad Jasėnų giminė saugo nuotrauką, kurioje įsiamžino po ąžuoliuko sodinimo prie klėties. Prieš dvejus metus, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, bendruomenės nariai ėjo į 100 kilometrų žygį.
„Tris dienas keliavome. O užsukę į Jasėnų sodybą visi žygeiviai susėdome prie klėties ir pabandėme pakartoti prieš šimtmetį darytą nuotrauką“, – prisiminė A.Šamelienė.
Filmą apie Namišių kaimą žiūrėkite rubrikoje „Vaizdo reportažai“.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Prelatas K.Jasėnas dvasininko keliu žengė Latvijoje, o kaip kultūrininkas visą širdį atidavė Lietuvai.
2. A.S.Bugienė prisiminė, jog giminės labai didžiavosi dvasininku.
3. Laikas nesunaikino tris šimtmečius stovinčios klėties.
4. Ūkininkas D.Motiejūnas prižiūri prelato gimtinės sodybą.
5. Name, kuriame jau du dešimtmečius niekas nebegyvena, gimė prelatas K.Jasėnas.
6. Šį ąžuolą prieš šimtą metų Jasėnų šeima pasodino Lietuvos valstybės atkūrimo proga. A.Švelnos nuotr.
