Ryžosi važiuoti į pafrontę
Iš tikrųjų vaikinui tai buvo antra kelionė. Prieš du mėnesius jis atsiliepė į garsaus visuomenininko Valdo Bartkevičiaus kvietimą nuvairuoti mašiną Ukrainos kariams. V.Bartkevičius vien šiemet sugebėjo už suaukotas lėšas nupirkti ir nuvežti ten šimtą lietuvių padovanotų mašinų.
Prieš du mėnesius ukmergiškis Renatas nuvairavo vieną mašiną iki Lvivo ir autobusu grįžo namo. Toliau važiuoti bijojo. Šį kartą vaikinas ryžosi mašiną vairuoti į pa-frontę ir ją atgabeno Rusijos Kursko srityje kovojantiems kariams.
„Įsivaizdavau, kad čia baisu, o per pusdienį neišgirdau nei dronų zvimbimo, nei sprogimų“, – kiek nusivylęs pasakė vaikinas, kai kartu su V.Bartkevičiumi ir keliais vietos kariais susėdom pietų.
Kariai nusišypsojo, o vienas pasakė: „Džiaukis, kad ramu. Kai išvykstam į pasienį, mes meldžiam tokios tylos, nes ten ausys spengia nuo sprogimų.“
Tačiau po pietų nusprendžiau Renatą nuvežti į kelias vietas, kur neseniai buvo atskridusios rusų bombos. Ten vaikinas iš nuostabos vaikščiojo išsižiojęs ir, negalėdamas patikėti savo akimis, viską filmavo, kad parodytų bičiuliams.
Per stebuklą liko gyva
Kieme, į kurį atskridusi bomba sužeidė daugiau nei šimtą aplinkinių namų gyventojų, pamatėme raišuojančią moterį subintuota ranka. Kai užkalbinta ji pasisakė esanti sprogimo liudininkė ir ką tik grįžusi iš ligoninės po ten praleistos savaitės, Renatas paprašė pasidalyti sprogimo momento prisiminimu.
„Buvo 14 valanda, stovėjau prie lango ir kalbėjau telefonu su mama. Tik tiek prisimenu. Po to – tamsa, atmintyje nieko neliko, nes smūgio banga nusviedė ant žemės ir praradau sąmonę. Stebuklingu būdu likau gyva, jokia skeveldra nepataikė į galvą. Ligoninėje irgi stebėjosi, nes net mano telefonas, kurį laikiau prie ausies, liko susibangavęs. Kūnas nusėtas mėlynių, pirštus operavo. Bomba sprogo 100 metrų nuo namo, jei arčiau – būtų likus tuščia vieta. Tačiau namas liko nebetinkamas gyventi – butuose vien nuolaužos“, – pasakojo 54 metų Oksana.
Lietuviui pasidomėjus, kokios bendros nuotaikos mieste, moteris sunkiai atsiduso.
Kiek patylėjusi prakalbo: „Visi nervingi, bijom, kad prasiverš ir teks bėgti. Oro pavojaus sirenos – be perstojo, naktimis girdim dronų zvimbimą ir sprogimų pasienyje aidus. Ten, sako, mūšiai žiaurūs, žūva daug ir mūsiškių. Kelias pastarąsias savaites rusai taip bombardavo pasienio kaimus, kad galutinai visi išsibėgiojo, pilkoji zona. Geriam raminamuosius, nemiegam ir laukiam, kas toliau.“
Prieš dvejus metus tokių vaizdų nebuvo
Renatą pravežiau dar per kelias teroro vietas iki miesto pakraščio, kur namai baigiasi ir tolyn eina tiesus kelias į Rusijos Sudžą. Abiejose kelio pusėse tiesiasi išrausti apkasai ir išstatyti „drakono dantys“ – cementiniai trikampiai, blokuojantys tankų pravažiavimą.
Kai Sumuose pirmą kartą lankiausi prieš dvejus metus, tokių įtvirtinimų toje vietoje nebuvo. Jų nemačiau niekur, nors pervažiavau ilgą pasienio liniją ieškodamas kaimų, menančių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitį. Mat vidur-amžiais čia buvo LDK teritorija, o ties riba su Rusija lietuviai steigė gynybinius kaimus.
Praėjusį rugpjūtį Ukrainos kariams įsiveržus į Rusijos Kursko sritį Sumų regione sąlyginė ramybė baigėsi. Iki tol Maskva daugiausia dėmesio skyrė kovoms Donbase, nes gvelbėsi užgrobti naudingomis iškasenomis ir retaisiais metalais turtingą regioną.
Prasidėjus Kursko operacijai Rusija tarsi keršydama ėmė dažniau apšaudyti Sumų gyvenvietes, todėl buvo nuspręsta įrengti papildomus įtvirtinimus tam atvejui, jei savi kariai iš Kursko ims trauktis, o priešas nuspręs veržtis į Sumus.
Kaimuose jau nebeįmanoma gyventi
Taip ir nutiko. Ukrainiečiai dėl įvairių priežasčių atsitraukė iš daugumos Kurske užimtų žemių, tad dabar kovos vyksta tiek Rusijos pusėje, tiek keturiuose kaimuose Ukrainos pusėje.
Man pavyko pakalbinti keliolika karių, visi jie yra įsitikinę, kad iki Sumų priešas nepraeis, nes teritorija yra gerai įtvirtinta ir ginama.
Užtat kariai paliudijo, jog pasienio kaimus priešai taip dažnai apšaudo, kad ten tapo neįmanoma civiliams gyventi.
Kovotojai spėjo, kad rusai nori Ukrainos teritoriją apie dešimt kilometrų iki Rusijos sienos paversti negyvenama užminuota teritorija.
Karo neįmanoma suvokti
„Ukrainiečiai demonstruoja stebuklus, atsilaiko prieš gerokai gausesnius priešus. Jei esi labai drąsus, gali prisijungti prie karių, tai padarė keliasdešimt lietuvių, kovoja ir latviai, estai bei savanoriai iš viso pasaulio. Tačiau tai, ką išgyveno Oksana, patiria visi. Tik išgyvena ne visi“, – pasakiau Renatui.
„To, ką pamačiau ir išgirdau, neįmanoma suvokti žiūrint televizijos žinias iš Kyjivo. Reikėtų čia atvežti Vakarų valstybių vadovus, gal tada labiau suprastų ir labiau norėtų padėti su gerokai galingesniu okupantu kovojantiems ukrainiečiams“, – sakė regėtų vaizdų sukrėstas lietuvis.
Aš pats pastarosiomis dienomis daugiausia dėmesio skyriau piniginėms rinkliavoms gyvūnų prieglaudoms bei maistą kariams gaminančiai virėjų organizacijai „Sumų bitutės“.
Šią organizaciją prieš trejus metus įkūrė iki karo medicinos seserimi dirbusi Irina Lošak. Su dviem pagalbininkėmis (vienos brolis, o kitos vyras žuvo kare) Irina ruošia vaku-uminiu būdu uždarytus ir atšaldytus maisto paketėlius, jie dronais numetami priekinės linijos kariams. Ten, kur nepravažiuoja joks transportas.
Pamatęs, kad „Sumų bitutės“ maistą gamina ant lėtos ir tik vieną kaitvietę turinčios elektrinės viryklės, paraginau lietuvius aukoti normaliai dujinei viryklei. Jau kitą dieną ji buvo nupirkta – ir moterims nebereikia triūsti po aštuoniolika valandų, o maisto septynioms brigadoms galės paruošti daugiau.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Stebuklingai per sprogimą gyva likusi 54 metų Oksana tą dieną buvo išrašyta iš ligoninės.
2. Kačių prieglaudos darbuotoja Tania sakė, kad iš pasienio bėgantys žmonės palieka gyvūnus, o šie pas juos nebetelpa.
3. I.Lošak džiaugiasi už lietuvių suaukotus pinigus nupirkta dujine virykle.
4. 42 metų Nataša lanko prieglaudoje laikinai paliktą savo šunį Diką, nes į Sumus atbėgo iš pasienio kaimo Miropilės ir gyvena svečių namuose.
5. Oksana parodė savo sužeidimus.
6. „Drakono dantys“ apjuosė Sumus keliomis gynybinėmis linijomis (nuotrauka daryta kitame regione).
E.Butrimo nuotraukos