– Kokiu principu daugiabučiams namams dalijami maisto atliekų konteineriai? Kodėl vienų gatvių gyventojai juos turi, o kitų ne?
– Daugiabučių namų gyventojams nebuvo dalinami maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteineriai.
Praėjusių metų kovo mėnesį daugiabučių gyventojams buvo pradėta nemokamai dalinti 7 litrų talpos maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimui skirtus kibirėlius. Šią iniciatyvą AB „Panevėžio specialus autotransportas“ įgyvendino bendradarbiaudama su partneriais ir daugiabučių namų bendrijų pirmininkais, sutikusiais prisidėti prie proceso.
Rūšiavimo priemonių dalinimo metu gyventojai galėjo apsispręsti, ar priimti siūlomas rūšiavimo priemones ir ar jomis naudotis. Dėl to dalis gyventojų savo namuose gali neturėti rūšiavimo kibirėlio. Tačiau pasikeitus aplinkybėms, rūšiavimo kibirėlį galima pasiimti – tereikia atvykti į mūsų įmonę. Kolektyvinio naudojimo maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteineriai stovi beveik kiekvienoje kolektyvinio naudojimo atliekų surinkimo konteinerių aikštelėje.
– Buvo žadėta, kad naudojantis maisto atliekų konteineriais gyventojams atpigs šiukšlių išvežimas. Ar atpigo?
– Gyvenamosios paskirties individualūs namai, kurie naudojasi individualiais konteineriais, skirstomi į 2 grupes, priklausomai kaip rūšiuojamos susidarančios komunalinės atliekos, t. y. į rūšiuojančio namų ūkio statusą turinčius individualius namus ir šio statuso neturinčius individualius namus. Rūšiuojančio namų ūkio statusą turinčių individualių namų įmokos kintamoji dedamoji yra mažesnė, palyginti su šio statuso neturinčiais individualiais namais.
– Gyventojai nepatenkinti, kad patiems reikia nusipirkti specialius suyrančius maišelius įkloti į surinkimo kibirėlį, o jie nepigūs.
– Maisto ir virtuvės atliekoms rūšiuoti daugiabučių namų gyventojams skirti specialūs rūšiavimo kibirėliai, juose galima patogiai rinkti maisto gamybos metu susidarančias maisto ir virtuvės atliekas.
Mūsų įmonė niekada nėra raginusi gyventojų maisto ir virtuvės atliekoms rūšiuoti įsigyti specialių maišelių. Komunikuodami apie šių atliekų rūšiavimo svarbą, visuomet pabrėžiame, kad galima naudoti bet kokius buityje susidarančius maišelius. Ištuštinus šios rūšies atliekų konteinerius ir atliekas pristačius į specialias rūšiavimo linijas, maišeliai yra plėšomi ir atskiriami: maisto ir virtuvės atliekos nukreipiamos tolimesniam jų apdorojimui, o panaudoti maišeliai – į kitą liniją ir sutvarkomi atskirai.
– Daugiabučių namų gyventojai skundžiasi, kad ten, kur stovi maisto atliekų surinkimo konteineriai, tvyro smarvė ir zuja musės, ypač šiltuoju metu. Kokiu dažnumu tie konteineriai ištuštinami?
– Daugiabučių namų gyventojams skirti kolektyvinio naudojimo maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteineriai aptarnaujami kartą per savaitę. Kiekvieno atliekų vežimo metu konteineriai yra plaunami.
Šiltuoju metų laiku individualaus naudojimo maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteineriai yra aptarnaujami kartą per 2 savaites, o šaltuoju metu – kartą per 4 savaites. Individualaus naudojimo atliekų surinkimo konteinerių švara rūpinasi privačios valdos savininkai.
– Privačių namų gyventojams išdalintos komposto dėžės, į kurias žmonės pila ir virtuvės atliekas. Kokia prasmė jiems turėti papildomą maisto atliekų konteinerį ir ką į jį mesti?
– Kompostavimas – tai aplinkai draugiškas būdas panaudoti augalinės kilmės virtuvės atliekas ir paversti jas vertinga trąša. Ne visos maisto gaminimo metu susidariusios atliekos yra tinkamos kompostui. Į kompostavimo dėžę negalima mesti mėsos, žuvies, pieno produktų, kaulų ar termiškai apdoroto maisto, nes tokios atliekos gali skleisti nemalonius kvapus, privilioti kenkėjus ir sutrikdyti kompostavimo procesą. Tokios atliekos turi būti atskirai surenkamos ir perduodamos perdirbti į atliekų tvarkymo įmones, kuriose jos yra paverčiamos energija ar kitais naudingais produktais. Todėl, net jei savo namų valdoje gyventojas turi komposto dėžę, maisto ir virtuvės atliekų konteineris išlieka reikalingas.
– Kiek vienam žmogui realiai įmanoma surinkti maisto atliekų? Ypač tuo atveju, jei turi komposto dėžę.
– Aplinkos ministerijos duomenimis, vienam šalies gyventojui per metus tenka 141 kilogramas maisto atliekų. Turint komposto dėžę, šis atliekų kiekis gali būti mažesnis, bet likusi nepanaudojama dalis vis tiek turi būti tvarkoma pagal ES šalims galiojančius reikalavimus.
– Kaip skaičiuojamos šiukšlių išvežimo kainos, jei naudojamasi maisto konteineriais ir jei nesinaudojama?
– Jei namų ūkis rūšiuoja maisto ir virtuvės atliekas; pakuočių atliekas (popierių, stiklą, plastiką, metalą) ir atliekų rūšiavimo konteinerius išstumia išvežti bent rekomenduojamą minimalų kartų skaičių per ketvirtį, tokiems namų ūkiams taikomos mažesnės įmokos už atliekų tvarkymo paslaugas.
Jei individualioje namų valdoje gyvenantys asmenys nesinaudoja atliekų rūšiavimo sistema ir savo namų valdoje atliekų nerūšiuoja, taikomi didesni įkainiai. Taip pat tai taikoma ir konteinerių neišstumiantiems gyventojams.
Tokiu būdu siekiama skatinti nuoseklų atliekų rūšiavimą.
– Ar maisto konteinerių išdalijimas gyventojams pasiteisino?
– Taip, pasiteisino. Jau per pirmąjį šių metų pusmetį daugiabučių namų mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių sumažėjo 9 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
– Kiek per mėnesį surenkama maisto atliekų?
– Iš kolektyvinio naudojimo, skirtų daugiabučių namų gyventojams, maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteinerių per mėnesį vidutiniškai surenkama apie 90 tonų atliekų, o iš individualaus naudojimo – 50 tonų.
– Ar visi gyventojai už šiukšlių išvežimą moka vienodai? Vienas Sodų gatvės daugiabutis giriasi priklausąs Vilniaus butų ūkiui ir už šiukšles moka mažiau.
– Įmokos nepriklauso nuo gatvės, kurioje gyvena atliekų turėtojas. Įmokas lemia individualios sąlygos: gyventojų skaičius, atliekų rūšiavimo rezultatai, išstumtų aptarnavimui atliekų surinkimo konteinerių skaičius.
Sodų gatvėje esantis namas negali būti apmokestinamas pagal Vilniaus miesto įkainius, jei jis stovi Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje ir naudojasi Panevėžio miesto savivaldybės sukurta atliekų tvarkymo sistema. Kiekviena savivaldybė kuria atskirai savo atliekų tvarkymo sistemą, skiriasi ir mokesčiai.
– Gyventojai skundžiasi, kad mieste nepakanka konteinerių tekstilės atliekoms.
–Tekstilės atliekų rūšiavimo konteineriai įrengti ir pastatyti tose kolektyvinio naudojimo atliekų surinkimo konteinerių aikštelėse, kurios prieinamos artimiausio kvartalo gyventojams. Šiuo metu Panevėžyje yra pastatyta 70 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių.
– Kas daroma su išrūšiuotomis šiukšlėmis: tekstile, stiklu, popieriumi, plastiku?
– Išrūšiuotos atliekos, priklausomai nuo jų rūšies, keliauja skirtingais perdirbimo ar panaudojimo keliais.
Stiklo pakuotės pristatomos į stiklo perdirbimo įmones, kuriose jos yra išvalomos, susmulkinamos ir panaudojamos naujų stiklo gaminių gamybai. Plastiko ir popieriaus pakuotės išrūšiuojamos pagal rūšis ir sudėtį, tada perduodamos specializuotoms perdirbimo įmonėms vėl gaminti naujas pakuotes, gaminius ar žaliavas pramonei.
Tekstilės atliekos arba nukreipiamos pakartotiniam naudojimui, pavyzdžiui, labdaros organizacijoms ar socialiniams projektams, arba perdirbamos į įvairias žaliavas (izoliacines medžiagas, skudurus, pluoštą), o netinkamos perdirbti tekstilės likučiai gali būti panaudojami energijos gamybai.
– Sklando kalbos, kad sąvartyne viskas pilama į vieną krūvą. Surenka atskirai, o atvežę verčia į bendrą kalną, esą rūšiavimas – tik akių dūmimas.
– Ne, tai yra klaidingas įsitikinimas. Visos atliekos surenkamos ir transportuojamos atskirai pagal atliekų rūšis, o atvykus į sąvartyną jos patenka į skirtingus atliekų tvarkymo įrenginius.
–Ar sąvartyne yra atskiros talpyklos kiekvienai šiukšlių rūšiai? Ar yra atskira vieta maistui? Paaiškinkite plačiau maisto atliekų utilizavimo procesą ir kokia iš to nauda gyventojams?
– Sąvartyne atliekos yra perrūšiuojamos skirtinguose atliekų tvarkymo įrenginiuose. Taip užtikrinama, kad atliekos būtų tvarkingai rūšiuojamos ir tinkamai perdirbamos, o ne maišomos su kitomis atliekų kategorijomis.
Prierašas po nuotrauka:
Maisto atliekų rūšiavimas pasiteisino, kas mėnesį jų surenkama beveik pusantro šimto tonų.
A.Švelnos nuotr.
