Nuolat ieško naujovių
Pasvalio krašto muziejuje nuolat daugėja naujovių. Ne šiaip eksponatų papildymo, o judančių, kalbančių, plaukiančių, galimybę panardyti suteikiančių, pralėkti motociklu leidžiančių ir net, kad rūsyje užrakintas išsigelbėtum, sudėtingus galvosūkius išspręsti verčiančių ekspozicijų.
Tokios parodos su papildomu adrenalino kiekiu šiandieniniams žiūrovams pats tas.
Prie iliustracijų apie Pasvalio krašto bėdą – smegduobes – padėti virtualios realybės akiniai. Su jais gali nerti į Žaliojo šaltinio 21 metro gelmę ir savo akimis pamatyti, ką regėjo vandeniu užpildytas požemines ertmes tyrinėję narai speleologai.
Regis, nekalta atrakcija, o „nyrant“ gilyn, nors ir sėdi ant minkšto pufo, ir galva apsisuka, ir šiurpai nugara perbėga, ir net vandens svorį imi jausti.
Belangiame, po žeme esančiame pabėgimų kambaryje, kur esi užrakinamas, irgi visokios emocijos pliūpteli.
„Visko būna, kai kas ir supanikuoja. Tada spaudžia pagalbos mygtuką, ir mes bėgam gelbėti“, – sako muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolita Šležaitė.
Užkalbina smetoninis siuvėjas
Šiurpinančias rūsio patirtis paliekam kelionės po muziejų pabaigai ir su vyriausia muziejininke Vida Dodiene pirmiausia keliaujame į interaktyvų siuvėjo kampelį.
Siuvėjystės veiklos eksponatų muziejus seniai turėjo, bet kalbantis siuvėjas bei spinta, teikianti lankytojams kokio tik nori amžiaus apdarus, – naujovė.
Dar nuo salės galo matyti prie senos „Singer“ siuvimo mašinos palinkęs vyras. Užmaukšlinta tarpukario mados kepurė slepia veidą.
Šalia siuvėjo ant sienos lentynos su visokio dydžio žirklėmis, anglimis kūrenami ir modernesni lygintuvai, medinės „galvos“ skrybėlaitėms formuoti.
Už siuvėjo nugaros – medžiagų atraižos, kitoj pusėj smetoninių laikų spinta, kurios durys su veidrodžiais.
Pro tokį kampelį praeitum beveik neužgaišęs, betgi staiga siuvėjas pakelia galvą, labinasi pasvalietiška šnekta ir apipila klausimais: „Užsukot primierkos ar naujų drapanų pasisiūt? Iš kokio sodžiaus? Ar pirmą kartą pas mane?“
Čia pat pasidejuoja, kad dar tik pirmos 1940 metų dienos, o žmonės kaip patrakę eina ir eina, vargšė siuvimo mašina dejuodama, bet dar tarnauja.
„Šiandien nebespėsiu jūsų primieruot, bet galit išsirinkti gatavų rūbų iš mano šimtametės spintos“, –paslaugiai siūlo.
Vilkėjo Saločių viršaičio žmona
„Anksčiau siuvėjas šitokių šposų nedarydavo, lankytojai pagalvodavo, kad gyvas žmogus čia ramiai sėdi, priėję sveikindavosi ir eidavo toliau“, – juokiasi mūsų gidė.
Gal ir dabar praeitų, bet svečius į siuvėjo kampelį visad atlydi muziejaus darbuotojas, o kad manekenas atgytų nuspaudžia reikiamus mygtukus.
Siuvėjo paakinti smalsaujam, kas spintoje. Ji prikimšta apdarų – eksponatų iš muziejaus fondų. Matyti neryškios margaraštės suknelės, tautinis kostiumas, storo milo paltas, žaketas.
„Šitas abi sukneles nešiojo ponia Ona, Saločių viršaičio žmona. Jos iš natūralaus šilko“, – rodo solidžius apdarus.
Gėlėtą štapelio suknią kadaise vilkėjo Eugenija Vaičiūnienė iš Vaškų parapijos, tautinis kostiumėlis – pasvalietės Maračinskienės, pačios austas.
Lankytojai noriai persirenginėja
„Šita spinta naudota tarpukariu mūsų miestelėnų. Ją padovanojo Teodoros Šležienės šeima“, – aiškina, iš kur baldas atkeliavo.
Pasak muziejininkės, dažnai būna, kad dovanoti eksponatai nukeliauja į saugyklą. Spintos savininkai labai apsidžiaugė sužinoję, jog baldas iš karto bus eksponuojamas, o vienų durų veidrodis taps gyvu ekranu, aprenginėjančiu žmones.
Spintos dovanotojų šeima viena pirmųjų tą atrakciją išbandė.
Ir mes išmėginam interaktyviojo veidrodžio galią. Atsistojus ant specialaus ženklo grindyse gidė veidrodyje, tarsi mobiliojo telefono ekrane, nuspaudžia ikonėlę.
Kitų veiksmų pagalba savo atvaizdą gali rengti visokiais iššokančiais kostiumais.
Galvos apdangalą – skrybėlaitę ar kokią keistą kepurę – turi pats išsitraukti iš spintos stalčiaus.
Radęs patinkantį drabužį, vaizdą gali atsisiųsti į elektroninį paštą arba spausti fotoaparato ikoną, o išeidamas iš muziejaus gausi nuotrauką.
Anot muziejininkės, daugelį lankytojų virtualus persirenginėjimas tiesiog pakeri.
„Dažnas nori su visais įmanomais kostiumais nusifotografuoti, o vaikai dar ima ir išdykauti“, – džiaugiasi ekspozicijos populiarumu.
Lobiai iš kraštiečių siuvėjų
Žvilgsnį prikausto vienos pasvalietės dovana muziejui: antikvarinis angliškas madų žurnalas „Standard fashion catalogue spring 1904“. Originalas guli saugykloje, ekspozicijoje padėta jo kopija, tad lankytojai leidinį gali pavartyti.
Madų žurnalą XX amžiaus pirmojoje pusėje naudojo vietinė siuvėja Ieva Tranavičiūtė.
„Provincijos siuvėja pagal anglišką madų žurnalą siuvo visokius išskirtinius dalykėlius, net tuo laik-mečiu moterų nešiotus apatinius pantalonus – tokias laisvas kelnaites iki kelių“, – muziejininkė atkreipia dėmesį į įdomius modelius.
Įrankių lentynoje guli ir 1969–2000 metais siuvėju dirbusio Leono Katkevičiaus žirklės, pagamintos XIX amžiaus pabaigoje. Iš pradžių jis siuvėjavo privačiai, vėliau dirbo valdiškoje Pasvalio siuvykloje, šiai užsidarius įsidarbino muziejuje. Greta guli ir Eleonoros Žandarienės kirpimo įrankis. Siuvėja iš Pakruojo rajono Viduvalkių kaimo žirkles naudojo 1929–1980 metais.
Adatos, siūlai, antpirščiai, kabliukai, naudoti XX amžiaus antrojoje pusėje, priklausė siuvėjai Elžbietai Mašalaitei iš Leveikonių kaimo.
Kojinė siuvimo mašina, prie kurios pasodintas kalbantis manekenas, 1900–1958 metais tarnavo Dirvonų kaime gyvenusiai siuvėjai Onai Šimbelienei.
Įsitvėręs šturvalo laviruoji tarp minų
Naujausias muziejaus interaktyvus projektas – langas.
„Visais laikais žmonės mėgo stebėti, ką kaimynai daro, vėpsoti pro langą. Pas mus tai galima padaryti pasvalietiškoj troboj atsisėdus prie stalo“, – atitraukusi kėdę ragina sėstis.
Pro langą matyti naiviuoju stiliumi paišytas peizažas. Atvėrus langinę vaizdas staiga sukruta, pieštieji personažai atgyja, pasipila kaimiškos veiklos garsai.
Per kelias minutes pro akis pralekia dailininko primityvisto nuo Daujėnų Broniaus Zavacko kūriniai.
„Turime daugiau nei 50 jo tapybos darbų, animuota kiek daugiau nei 20. Įpūtėm gyvybę charakteringiausiems. Vaizdus sujungia Broniukas, jis eina per visus paveikslus, kaip ir pats autorius“, – paaiškina muziejininkė.
Dar viena interaktyvi naujovė iki galo nebaigta, bet lankytojų, ypač jaunimo, jau itin pamėgta. Tai vienintelio Lietuvos tarpukariu turėto karinio laivo „Prezidentas Smetona“ kapitono Antano Kaškelio, kilusio iš Saločių parapijos Kiemėnų kaimo, kampelis. Karo laivo misija buvo gaudyti kontrabandininkus.
Vienas žingsnis ir atsiduri prie tikro medinio šturvalo, prieš akis plyti banguojanti Baltija. Prie šturvalo stojęs lankytojas, paleidęs laivą plaukti, privalo išlaviruoti tarp minų. Dar turi spėti atsiliepti tikru laivo telefonu, išklausyti informaciją.
Ne ką mažiau efektinga patirtis, kai gauni atsisėsti ant senutėlio motociklo, kokiu garsusis keliautojas Antanas Poška nulėkė iki Kaukazo ir, užsimaukšlinęs šalmą, pagazuoti žvyrkeliais.
Išėjimo neranda, bet pagalbos atsisako
Pramoga įvardijamas muziejuje įrengtas pabėgimo kambarys pavadintas „Už kadro“.
„Muziejus įkurtas buvusio kino teatro „Svalia“ pastate. Sukūrėme erdvę, kur galima grįžti į pačią pradžią, pristatyti muziejaus turimus su kinu susijusius eksponatus“, – leidžiantis į rūsį aiškina J.Šležaitė.
Lankytojai įleidžiami į nedidelį kambarį, įrengtą kaip sovietmečiu kino teatre buvusį bufetą. Patalpa nykoka, ant prekystalio pūpso senoviškos svarstyklės ir mediniai skaitliukai, lentynoje 7-ojo dešimtmečio indai, prie staliukų kėdės raudonomis sėdynėmis. Matyti anų laikų radijas su patefonu ir žalias laidinis telefonas.
Lankytojams pasakoma, jog per valandą jie privalės rasti būdą, kaip iš šio bufeto išsigauti. Teks ieškoti daiktų ar vietų, kuriose atlikus tam tikrus veiksmus atsivers slaptas perėjimas į kitą patalpą. Ten išsprendus dar kelis galvosūkius, atrakcijos dalyviai atsidurs kino salėje.
Pasak J.Šležaitės, ne visiems užduotys ir galvosūkiai būna lengvai įveikiami, kartais kompanijos susiginčija, susipyksta arba sėdi nunarinusios galvas, praradusios motyvaciją. Kiti, kai nebežino kaip išspręsti užduotį, net supanikuoja.
„Muziejaus darbuotojas sėdi prie kamerų ir mato, kas vyksta. Jei situacija atrodo beviltiška, užveda ant kelio, kur ieškoti sprendimo. Būna, kad grupės atsisako pagalbos, nors per pusantros valandos iš bufeto pabėgti dar nesugebėjo, nori patys įveikti“, – pasakoja muziejininkė.
Galutinis taškas – kino salė
Atradus duris į kino salę, akyse sumirga raudonai: raudonos žiūrovų kėdės, raudonos ekraną dengiančios pliušo užuolaidos. Sienos nukabinėtos pageltusiais kino plakatais.
Salės gale stovi didžiulis kilnojamojo kino projektorius, jį ir dvi animacinių filmų juostas muziejui padovanojo nuo Saločių kilęs kino mechanikas Stasys Kurlinskas su sąlyga, kad eksponatas bus demonstruojamas.
Pasirinkimas tik iš dviejų: „Brėmeno muzikantai“ ir „Na, palauk!“ Dažniau rodo pastarąjį, nes jis geresnės kokybės.
Kaip ir seniau, taip ir dabar juostos nutrūksta, mechanikas jas suklijuoja čia pat ant stalo.
Dažnai pabėgėliams filmą rodo muziejaus darbuotoja, kuri „Svalioje“ dirbo redaktore. Pristatydama ekspoziciją ji papasakoja istorijų iš to meto, kai veikė kino teatras.
Pasak pavaduotojos, pabėgimų kambarys labai populiarus, pramogą užsisako mergvakariams, gimtadieniams ir kitoms progoms.

Prierašai po nuotraukomis:
1. Pasvalio krašto muziejus po renovacijos tapo vienu moderniausių miesto pastatų, išvaizdoje neliko nieko, kas primintų čia veikusį kino teatrą „Svalia“.
2. Kai siuvėjo kampelyje netikėtai sutrata siuvimo mašina ir siuvėjas ima kalbėti, žiūrovai čia užtrunka ilgiau, nei planavę, nes tada jau maga apžiūrėti kiekvieną eksponatą.
3. Sunku atsispirti interaktyvios spintos atrakcijai prisimatuoti senovines suknias.
4. Atradusiems kino salę senoviniu kino projektoriumi muziejaus darbuotojas parodo juostinį animacinį filmą.
5. Įsitvėrus už šturvalo pasijunti plaukiąs, turi išlaviruoti per minų lauką.
6. Muziejaus lankytojams atsisėdus atveriamas langas, jame prabėga kaimiško gyvenimo vaizdai.
7. Pasvalietės siuvėjo reikmenys ir 1904 metų angliškas madų žurnalas, pagal kurį ji siuvo drabužius.
8. Pagal anglišką madų žurnalą pasvalietės užsisakydavo pasiūti net pantalonus.
9. Visi šie eksponatai kadaise priklausė Pasvalio krašte gyvenusiems siuvėjams.
10. J.Šležaitė papasakojo apie lankytojų reakcijas, kai šie būna užrakinami rūsyje įrengtame kino teatro bufete ir ieško, kaip iš jo pabėgti.
11. Muziejus siūlo ir netikėtą atrakciją: pralėkti žvyrkeliais senutėliu motociklu, tokiu pat, kaip keliautojas A.Poška buvo pasiekęs Kaukazą.
A.Švelnos nuotraukos











