Manė, kad atpuškavo ežys
Praėjusios savaitės vidury Papartynės miško apsuptame vienkiemyje netoli Rokiškio gyvenanti šeima sulaukė netikėto naktinio svečio.
Jau po vidurnakčio šeimininkus iš miego prikėlė garsus šuns lojimas.
Iš pradžių žmonės pagalvojo, kad po sodybą šmirinėja ežys, nes taip jau ne vieną kartą buvo nutikę anksčiau.
„Bet dažniausiai jie atpuškuodavo vasarą ir rudenį. Dabar miškuose dar daug sniego, bet maždaug tokiu metu šie dygliuotieji pabunda iš žiemos miego. Todėl nieko keisto, jeigu koks ir užklystų“, – teigė prisistatyti nesutikęs šeimininkas.
Šuns skalijimas nesiliovė, tad vyrui su žmona visgi teko ropštis iš šiltos lovos ir eiti žiūrėti, kas nutiko.
Nėra palei pat kojas
Šeimininkams išėjus į kiemą, nuo suveikusių judesio daviklių užsidegė šviesos, bet niekur jokio žvėries nesimatė.
Tik paskui abu jie tvarte išgirdo keistą krebždesį. Anksčiau šeimininkai jame laikė galvijus, o dabar pastatas stovi tuščias.
Pašvietęs prožektoriumi vyras išvydo kampe tūnantį išsigandusį barsuką.
Akistata buvo netikėta abiem – ir žmogui, ir žvėelriui.
Barsukas puolė bėgti.
„Tiesiog nėra palei pat mano kojas. Iš netikėtumo vos nepargriuvau“, – žvėrelio miklumu stebėjosi vyras.
Galbūt apakintas prožektoriaus šviesos barsukas susipainiojo vėl atsidūręs tamsoje, todėl metėsi ne prie durų, o į nedidelį uždarą gardą.
Vos tik jis ten atsidūrė, vyras iškart užšovė duris. Barsukas tik lakstė aplinkui, bet ištrūkti neįstengė.
„Buvo tamsu, kieme šuo skalijo kaip pašėlęs, tad pamanėme, kad nereikia dar daugiau gąsdinti ir taip įsibaiminusio barsuko, ir durų į lauką neatidarėme“, – tvirtino šeimininkas.
Gražinosi prieš pabėgdamas
Taip barsukas ir praleido likusią nakties dalį tvarte.
Rytą nuėję barsuko paleisti į laisvę, šeimininkai jį rado sau ramiausiai įsitaisiusį kampe.
„Buvo labai užsiėmęs švarinimusi – tik laižė savo letenėless ir „šukavosi“, – žvėries atsipalaidavimu stebėjosi vyras.
Bet užteko vos tik praverti gardo duris, barsukas stryktelėjo ant kojų ir, išbėgęs iš tvarto, pasileido miško link.
Šeimininkas pasakojo, kokių tik laukinių žvėrių į jų sodybą nebuvo užsukusių: ir stirnų, ir kiškių, ir ežių, tik gudrusis, atsargusis vilkas nekišęs nosies.