Tikslios datos nenustatė
Panevėžio apygardos teismas ėmėsi beveik prieš metus Panevėžyje įvykdytos 28 metų jaunuolio žmogžudystės bylos.
Už šį sunkų nusikaltimą teisiamas jokių reikalų su teisėtvarka iki šiol neturėjęs 21 metų panevėžietis Rokas Greičiūnas.
Šiuo metu po pirmųjų teismo posėdžių jam paskirta psichiatrinė ekspertizė.
Bylos duomenimis, praėjusių metų rudens pradžioje žmogžudystė įvykdyta viename Nemuno gatvės daugiabučiame name. Tikslaus nusikaltimo laiko tyrėjams nepavyko nustatyti, tad kaltinamajame akte nurodoma, jog tai įvyko laiko intervale nuo rugsėjo 11-osios 3 valandos nakties iki rugsėjo 12-osios vakaro, 20 valandos.
Prokuroras tvirtino, kad teisiamasis buvo apsvaigęs nuo kvaišalų. Auką jis uždaužė ir užspardė. Mirtis nelaimėlį ištiko nuo smūgių į galvą.
Nebeliks tokios pavardės
Teismo pradžios R.Greičiūnas laukė laisvėje. Į teismą jis atvyko kartu su motina. Su korespondentu kalbėti nesutiko.
Į posėdį atvyko ir aukos tėvas, jis taip pat nesutiko bendrauti šia skaudžia tema.
R.Greičiūno motina šioje byloje buvo iškviesta liudytoja, todėl posėdžio pradžios laukė koridoriuje.
Prisistatydamas teismui R.Greičiūnas teigė, kad šiuo metu niekur nedirba ir yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Tikino planuojantis toliau tęsti mokslus Suaugusiųjų mokymo centre. Iki šiol jis nebuvo teistas.
Aukos tėvas jam pareiškė 31,5 tūkst. eurų ieškinį.
„Patirtus išgyvenimus pinigais neišmatuosi, bet teisiamasis irgi turi jausti kaltę ne vien tuo, kad neteks laisvės, bet ir materialiai. Turi būti kaina už padarytą nusikaltimą. Be galo skaudu, kad taip nutiko. Mūsų giminėje sūnus buvo likęs vienintelis vyriškosios lyties atstovas, pavardės tęsėjas“, – nuoskaudą liejo tebegedintis tėvas.
Teko laukti ekspertų žodžio
Prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, R.Greičiūnas toliau neigė savo kaltę ir pažadėjo parodymus duoti vėliau.
Pagal bylos medžiagą, jis buvo sulaikytas įvykio vietoje kaip buto šeimininkas ir teigė, kad su vyresniu draugu namuose vartojo jo atneštus kvaišalus. Kas vyko toliau, jis teigė neprisimenąs, bet neigė, kad galėjo smurtauti prieš savo bičiulį.
Pirmajame posėdyje buvo apklausti ir 4 liudytojai – teisiamojo motina, du kaimynai ir vienas auką pažinojęs vyras. Jų apklausa užtruko pusdienį.
Po posėdžio Panevėžio apygardos prokuroras Arvydas Gramba korespondentui teigė, kad tik po ekspertų išvados paaiškėjo, jog vyras buvo nužudytas.
„Iš pradžių aplinkybės buvo neaiškios, todėl įtarimą pareiškėme vėliau, kai gavome specialistų išvadas, kad nustatyti aukos sužeidimai nebūdingi paprastam griuvimui“, – aiškino teisėsaugininkas.
Pareigūnas pabrėžė, kad tiek aukos, tiek teisiamojo organizme buvo aptikta kvaišalų pėdsakų. Nužudytasis anksčiau jau buvo teistas už narkotikus.
Ant durų – keistas buto kaimynės laiškas
Ilgiausiai užtruko teisiamojo motinos Vilmos Greičiūnienės apklausa. Įstatymas leidžia teisiamųjų artimiesiems atsisakyti liudyti, bet ji šia teise nepasinaudojo.
Moteris teigė sunerimusi, kai atskirai gyvenantis sūnus dvi dienas nereagavo į jos nusiųstas žinutes. Galop vakare ji paskambino jam.
„Atsiliepė, bet kalbant buvo toks jausmas, kad jam trūksta oro. Sakė miegojęs“, – tvirtino liudytoja.
Po pokalbio sunerimusi moteris su dukra nuvažiavo žiūrėti, kas sūnui nutiko.
Iš pradžių joms į akis krito laiptinėje ant buto durų kaimynės užkabintas lapas.
„Buvo parašyta: „Ką ten naktimis darote? Ar baldus stumdote, ar kokias apeigas atliekate? Ir apačioje pasirašyta – neišsimiegojusi kaimynė“, – rašto turinį pacitavo V.Greičiūnienė.
Išgąsdino sūnaus išvaizda
Buto durys buvo neužrakintos. Viduje ji išvydusi tarpduryje stovintį ir abiem rankomis į sieną įsirėmusį sūnų. Viena jo akis buvusi paburkusi ir atrodę, kad jis iš pradžių net nepažino saviškių.
Sunerimusi moteris ėmė raginti sūnų važiuoti pas ją.
Tik uždegus bute šviesą, jos pamatė ant grindų gulintį jauną vyrą.
„Sūnus irgi atrodė nustebęs, kai jį pamatė. Dar pasilenkė ir pajudino jį. Nusistebėjo, kodėl čia jo draugas guli, nes turėjo būti išėjęs“, – kraupias akimirkas teisme prisiminė liudytoja.
Kambaryje daiktai buvo išmėtyti. Nuvedusi sūnų į kitą kambarį moteris iškvietė specialiąsias tarnybas. Nuskubėję medikai suteikė jam pirmąją pagalbą, policininkai klausė, kas nutiko.
Pavaišinęs medikamentais
V.Greičiūnienė teigė, kad po to sūnus kurį laiką gulėjo ligoninėje ir vis klausinėjo, ar draugui viskas gerai. Iš pradžių artimieji tikino jam net nesakę, kad jo jau nebėra tarp gyvųjų.
Tuomet jis motinai prasitaręs, kad lemtingą dieną abu žiūrėję filmą, paskui draugas davęs išgerti jam kažkokių vaistų.
„Sūnus sakė, kad išgėręs tabletes nieko nepajuto, tada draugas paraginęs išgerti daugiau. Paskui sūnus išsijungęs ir nieko neprisimenąs“, – teigė ji.
Vėliau sūnus motinai pasakojęs, kad atsigavęs jautėsi labai prastai – negalėjo atsikelti, vis ėmė miegas ir labai norėjosi gerti. Iš kambario tekę net šliaužti.
Anksčiau nebuvo mačiusi
Liudytoja tikino, kad šio sūnaus draugo niekada nebuvo mačiusi, nors daugumą jų pažįsta.
„Sūnus neslėpė, kad jam pagailo draugo, nes jo gyvenimas atrodęs tarsi amerikietiški kalneliai – kalėjime sėdėjęs, o neseniai ir motina mirė. Bet sūnus tikinęs, kad draugas buvo gero būdo“, – dėstė liudytoja.
V.Greičiūnienė teigė, kad anksčiau sūnus buvo užsiminęs, jog prieš kelias dienas pas jį į butą atvažiavusi policija.
Tąsyk jis buvo leidęs draugui pernakvoti. Mat šis tikinęs, kad jo bute atliekama dezinfekcija, todėl neturi kur miegoti.
Sūnus motinai tvirtinęs, kad draugas išgėręs kažkokių tablečių, po to ėmęs keistai elgtis ir leidęs neįprastus garsus. Atrodęs kaip zombis, jį taip apibūdinęs pats sūnus.
Draugas siūlęs išgerti tablečių ir jos sūnui, bet tas nesutikęs.
„Sūnus sakė norėjęs iškviesti greitąją pagalbą, bet draugas kaskart atsigaudavo ir sakydavo, kad jam viskas gerai“, – pokalbį su sūnumi prisiminė liudytoja.
Visgi policiją ir medikus iškvietė triukšmo neapsikentę kaimynai.
Tėvai – tik atsarginis variantas
Aukos tėvas neslėpė, kad sūnaus gyvenimas nebuvo lengvas, o jis bandė padėti jam atsistoti ant kojų. Po skyrybų sūnus liko gyventi pas motiną ir tik suaugęs ėmė daugiau bendrauti su tėvu. Vienas kitam paskambindavę ir susitikdavę.
„Buvome sutarę, kad pats tvarkytųsi savo gyvenimą, o tėvai – tik atsarginis variantas. Skatinome pasirinkti teisingą kelią“, – teigė jis.
Vyras neslėpė, kad sūnus buvo teistas ir kalėjęs. Kažkas buvo susiję su kvaišalais.
Sūnui išėjus į laisvę, tėvas norėjo, kad jis pakeistų aplinką ir apsigyventų kitame mieste, bet tas panoro grįžti atgal į Panevėžį.
Pastarąjį kartą su sūnumi jis buvo susitikęs likus kelioms dienoms iki jo mirties. Sūnus skundėsi, kad neturi pinigų vaistams nusipirkti. Nukentėjėlis tvirtino, kad vaistai buvo skirti priklausomybei gydyti.
Girdėjo kriokimą
Taip pat liudyti į teismą buvo iškviesti teisiamojo name gyvenę du kaimynai.
Vienas liudytojas prisiminė, kad kelios dienos iki žmogžudystės girdėjo pro langą keistą kriokimą. Išėjęs į kiemą apėjo aplink daugiabutį namą.
„Penkto aukšto lange stovėjo jaunas vyras tamsiais plaukais ir iškišęs galvą kriokė. Paskui nuėjo, tada vėl sugrįžo“, – prisiminė liudytojas.
Jis tvirtino, kad lange matytas vyras – tai ne teisiamasis, o kitas, nematytas.
Vyras iškvietė policiją. Pirmieji nuskubėjo medikai, bet jie be policininkų palydos eiti į vidų neišdrįso. Vėliau jis klausė policininkų, kas ten buvo nutikę, tai tie paaiškinę, kad nieko rimto.
Kita liudytoja irgi patvirtino girdėjusi kelias naktis triukšmą, bet nesupratusi, iš kur jis sklinda.
„Maniau, kad taip daro vienas neįgalus kaimynas, todėl labai nustebau, kai ant kaimyno buto durų pamačiau prikabintą pasipiktinusių gyventojų raštą: „Jei norite stumdyti baldus, tai pasirinkite kitą laiką“, – sakė ji.
Vėliau po posėdžio prokuroras korespondentui teigė, kad pro langą galvą iškišęs ir kriokęs vyras buvo toji auka. Jis kriokęs likus kelioms dienoms iki žmogžudystės.
Perdozavus – reanimacijoje
Teisme liudijęs aukos pažįstamas apie jį atsiliepė netgi piktai.
„Nieko gero apie jį pasakyti negaliu – tai manipuliuoti kitais mokėjusi asmenybė. Rasdavo patiklių ir tuo naudojosi. Apsimesdavo geru draugu ir prie visų lįsdavo“, – rėžė jis.
Jaunuolis daug kartų gulėjęs psichiatrijos ligoninėje, piktnaudžiavęs vaistais, o kai jų perdozuodavo – medikai gelbėdavo reanimacijoje.
Liudytojas neslėpė, kad prieš 2–3 metus su juo susipažino ligoninėje, kai ir pats buvo prisigėręs vaistų.
„Kiek žinau, gyveno pas motiną, bet ji numirė. Tėvas buvo pasakęs: „Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi“, tad kurį laiką jis Nakvynės namuose gyveno, bet paskui iš ten jį išmetė. Neturėjo nei pinigų, nei darbo“, – tvirtino liudytojas.
Taip pat jaunuolis buvo daug kam prasiskolinęs. Liudytojui jis nebuvo grąžinęs 30 eurų, nes tas graudinosi, kad neturi pinigų susimokėti už gyvenimą Nakvynės namuose.
Prierašas po nuotrauka:
R.Greičiūnas per narkotikus pateko į situaciją, kuri jį veda link kalėjimo. D.Krasausko nuotr.
