Spaudos konferencijoje dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasakojo, kad šiuo metu Aplinkos ministerijos planas yra patrigubinti renovacijos tempus, o BETA ir APVA sujungimas, įkuriant Pastatų energinio taupumo departamente Kompetencijų centrą, – vienas pagrindinių įrankių, padėsiančių tai padaryti.
APVA direktorius Ignotas Šalavėjus pasakoja, kad Pastatų energinio taupumo departamente jau praėjusią savaitę buvo sėkmingai perduotos atitinkamos funkcijos, o didžioji dalis BETA darbuotojų savo žinias ir institucinę patirtį sėkmingai įdarbins APVA.
„APVA vizija – efektyviai energiją vartojančio ir nepriklausomo nuo iškastinio kuro Lietuvos pastatų fondo sukūrimas iki 2050 metų. Naujai įsteigtame departamente esantis Kompetencijų centras prie šios misijos prisidės teikdamas metodinę pagalbą visiems suinteresuotiems renovacijos proceso dalyviams, tuo pačiu metu siekdamas optimizuoti renovacijos procesą“, – konferencijoje pasakojo I.Šalavėjus.
Minėtasis Kompetencijų centras veiks „vieno langelio“ principu – koordinuos tiek energiniam efektyvumui didinti, tiek klimato kaitai švelninti skirtas finansinės paramos priemones, teiks metodinę ir konsultacinę pagalbą savivaldybėms bei kitiems renovacijos proceso dalyviams.
Renovacijos proceso optimizavimo tikimasi jau artimiausiu metu
Aplinkos viceministro Dariaus Kvedaravičiaus teigimu, ties renovacijos proceso optimizavimo klausimu jau dabar dirba ilgalaikės renovacijos strategijos veiksmų plano rengimo darbo grupė, kurioje dalyvauja visi suinteresuoti renovacijos proceso dalyviai.
„Mes bandome sukurti renovacijos modelį, kuris padėtų įvykdyti mūsų užsibrėžtus tikslus. Šiuo metu stengiamės įgyvendinti teisėkūros proceso pokyčius, esame numatę permainas statybos techninių reglamentų srityje, taip pat turime atverti kelią medinei statybai, kuri taps itin reikšmingu renovacijos elementu. Šis planas bus parengtas dar šiemet“, – sakė D.Kvedaravičius.
Viceministro teigimu, Aplinkos ministerija jau šiandien yra numačiusi kai kuriuos pokyčius, paversiančius renovacijos procesą efektyvesniu: bus trumpinama renovacijos procedūrinė dalis, taip pat greitu metu bus pakeista investicinių planų rengimo tvarka – pasikeitus planuose numatytoms kainoms paruošiamajame etape, gyventojams nebereikės jų tvirtinti iš naujo.
Įgyvendinant pokyčius tikimasi pasinaudoti lėšomis iš Europos fondo
D. Kvedaravičius konferencijos metu teigė, kad svarbus renovacijos procesų aspektas – riboti technologiniai pajėgumai, todėl šią problemą tikimasi spręsti teikiant paraišką Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondui.
„Iš fonde numatytų 217 mln. eurų planuojame finansuoti pastatų renovacijos skaitmeninimą, kurti paraiškų teikimo ir renovacijos proceso administravimo platformas, taip pat kurti Lietuvos pastatų duomenų banką, kur būstų savininkai galės pamatyti visą reikalingą informaciją apie savo pastatą.“
Paraiškoje taip pat numatyta parama gamybos įmonėms, medinių gamyklose pagamintų modelių naudojimas renovacijoje, leisiantis sutrumpinti darbo statybų aikštelėje laiką nuo metų iki savaičių bei subsidijos kelių šimtų daugiabučių renovacijai.
(21PRRR-197)
