Užsikrėtė visa šeima
Šiauliuose gyvenanti Rūta sako, kad pirmasis jų šeimoje COVID-19 infekcija užsikrėtė dvejų metų sūnus.
„Pirmiausia sūnui pasireiškė 39–40 laipsnių temperatūra. Tuo metu labai išsigandau ir iškart paskambinau vyrui – paprašiau, kad parvažiuotų iš darbo namo. Bijojau, kad sūnui staiga dar labiau nepablogėtų“, – atviravo moteris.
Nors sūnaus sveikata taikant tinkamą gydymą vis gerėjo, po kelių dienų koronaviruso infekcija užsikrėtė pati Rūta ir jos vyras.
Pasak jos, simptomai buvo panašūs į peršalimo, tik stipresni.
„Mums stipriai laužė kaulus, labai skaudėjo galvą ir gerklę, neturėjome jėgų niekam. Tai buvo pragariškas metas, kuomet su tokia savijauta reikėjo dar pasirūpinti kūdikiu bei likusia šeima“, – sakė ji, pridurdama, kad blogiausios buvo pirmosios keturios dienos, kai nebuvo jėgų net pakilti iš lovos.
Ragina nepanikuoti ir reaguoti ramiai
Pajutus COVID-19 būdingus simptomus, pirmiausia patariama nepanikuoti ir įsivertinti savijautą.
„Specifinio šios ligos gydymo nėra, todėl gydome tik atsiradusius simptomus, priklausomai nuo jų pobūdžio“, – pažymėjo vaistininkė L. Mockutė. Ji priminė, kad reikėtų vengti kontakto su kitais asmenimis, tokiu būdu nesuteikiant virusui galimybių toliau plisti visuomenėje.
Koronaviruso infekcija užsikrėtusiam žmogui aktualūs skausmą, temperatūrą, kosulį, gerklės skausmą malšinantys vaistai.
Būtina vartoti daug šiltų skysčių, stiprinti imunitetą. Maistas turėtų būti sveikas, gausus vitaminų.
Būklei negerėjant ar pasunkėjus reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis įvertintų situaciją ir skirtų gydymą.
Taip pat piliečiai raginami nemokamai pasiskiepyti nuo COVID-19, kadangi vakcinavimas organizmui sukuria imunitetą ir padeda išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų, komplikacijų.
Veiksmingiausias būdas kovoti su ligomis
Lietuva yra viena iš tų šalių, kurios vienos pirmųjų suskubo pasirūpinti veiksmingiausia apsauga savo gyventojams – vakcinomis nuo COVID-19 ligos. Vakcinavimo mastai Lietuvoje parodė, kad didelė dalis žmonių suvokia tiek šios koronaviruso infekcijos grėsmę, tiek mokslo ir inovacijos galią kovoje su šiuo pasaulį išvarginusiu virusu. O nuo spalio pradžios 18-os sulaukę ir vyresni šalies gyventojai gali pasiskiepyti jau ir antra sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze. Tuo tikslu naudojamos šiuo metu Europoje dominuojančiai Omikron atmainai adaptuotos vakcinos.
Vakcinavimui galima registruotis interneto svetainėje www.koronastop.lrv.lt arba paskambinus į savo gydymo įstaigą. Skiepytis galima ne tik toje gydymo įstaigoje, kurioje pacientas yra prisiregistravęs, bet ir kitose, kur jam patogu atvykti. Taip pat internetu galima užregistruoti kitą asmenį, pavyzdžiui, šeimos narį, – tokiu atveju prisijungus savo vardu reikės įvesti registruojamo paciento asmens kodą.
Rizikos grupėms priklausantiems asmenims rekomenduojama vienu metu pasiskiepyti nuo COVID-19, gripo ir pneumokokinės infekcijos – tokiu būdu išvengiami arba maksimaliai sumažinami galimi žalingi padariniai sveikatai. Visais atvejais dėl skiepų reikėtų individualiai pasitarti su savo šeimos gydytoju.
Dėvi kaukę, nors neprivaloma
Būdama šešioliktą savaitę nėščia Rūta pasiskiepijo iškart, kai šalyje buvo atvertos vakcinavimo galimybės visiems norintiesiems, ne tik senjorams.
„Pasvėriau riziką tarp to, kas būtų, jei pasiskiepyčiau, ir kas, jei nepasiskiepijus susirgčiau koronavirusu“, – teigė šiaulietė. Ir pridūrė: „Skiepai išsaugojo mūsų pasaulį nuo ilgą laiką kankinusių ligų ir tame aš nematau jokių problemų. Mokslas ne veltui prailgino žmogaus gyvenimą dešimtmečiais, todėl aš juo pasitikiu. Mano aplinkoje nemažai žmonių sirgo koronavirusu, džiugu, kad jiems pavyko išvengti sunkių komplikacijų. Manau, kad tam didelę įtaką padarė tai, kad visi yra pasiskiepiję.“
Rūtos įžvalgos – ne be pagrindo. COVID-19 ne tik suparalyžiavo įprastą visuomenės gyvenimą, bet ir pareikalavo daug gyvybių. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo COVID-19 pandemijos pradžios šalyje mirė beveik 9400 žmonių, o 2021-ieji Lietuvoje pasižymėjo kaip daugiausia mirčių per trisdešimtmetį pareikalavę metai. Viena iš pagrindinių priežasčių – koronaviruso infekcija.
Tokios grėsmės akistatoje tik visuotinis sąmoningumas ir susitelkimas bendram tikslui gali padėti išvengti katastrofiškų padarinių. Rūtos nuomone, piliečiai turėtų jausti atsakomybę ne tik prieš save, bet ir savo aplinką: „Reikia suprasti, kokį poveikį asmeniniai pasirinkimai gali sukelti kitiems. Juk jei aš lengvai persirgsiu, tai dar nereiškia, kad ir kitas išvengs rimtų sveikatos problemų.“
Nors šiuo metu kaukių dėvėjimas šalyje yra neprivalomas, Rūta dėvi kaukę eidama į polikliniką, taip pat turėdama peršalimo simptomų, tokių kaip sloga, kosulys ar kitus.
„Suprantu rizikas ir nenoriu nei užkrėsti kitų, nei užsikrėsti pati“, – pažymėjo ji.
Blogiausi scenarijai gali pasikartoti
Vaistininkės L. Mockutės teigimu, nors su šiuo virusu jau išmokome susigyventi, tikriausiai kiekvienas žinome, kokių pasekmių jis turėjo žmonių sveikatai.
„Negalime į koronavirusą žiūrėti „pro pirštus“ ir nekreipti dėmesio. Pirmiausia reikia rūpintis savimi ir savo sveikata. Sveikai maitintis, stiprinti imunitetą, daugiau būti gryname ore. Turime būti sveiki ir stiprūs, kad organizmas galėtų kovoti su infekcijomis“, – priminė specialistė.
Vaistininkė pažymėjo, kad šiuo metu COVID-19 susirgimų skaičiai išlieka gan dideli, tik sergamumo formos – lengvesnės, primenančios paprastą peršalimą, be komplikacijų.
„Žinome, kad virusai gali mutuoti. Tad nors dabartinė COVID-19 forma yra lengvesnė, mes tikrai nenorime, kad atsirastų nauja atmaina su sunkesniais ligos simptomais. Dėl to turime paruošti savo imuninę sistemą, laikytis higienos principų, prevencinių ir apsaugos priemonių rekomendacijų, rūpintis savimi ir vieni kitais“, – teigė ji.
Svarbi apsaugos priemonių visuma
Pasak vaistininkės, pagrindinės prevencinės priemonės apsaugo ne tik nuo COVID-19 infekcijos, bet ir nuo bet kokios kitokios virusinės infekcijos.
„Nors jau spaudžia rudeninis šaltukas, labai svarbu vėdinti patalpas, nes nevėdinamas namų oras yra itin sausas. Dėl to sausėja ir nosies gleivinė, o sausa nosies gleivinė yra mažiau atspari infekcijoms“, – aiškino specialistė.
Ne mažiau svarbi yra visavertė mityba, gausi vaisių ir daržovių, pakankamas suvartojamų skysčių kiekis.
„Virusinės infekcijos plinta oro lašeliniu būdu, todėl reikėtų atsakingai laikytis asmeninės higienos – dažniau plauti rankas, prisiminti kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo taisykles. Nešvariomis rankomis stengtis neliesti akių ir burnos“, – priminė ji.
Pasikeitė visuomenės įpročiai
Vaistininkė L. Mockutė pabrėžė, kad pastarieji metai turėjo teigiamos įtakos visuomenės higienos įpročiams: „Matome didesnį susidomėjimą visomis dezinfekcinėmis priemonėmis. Žmonės ieško tiek dezinfekcinių gelių ar skysčių rankoms, tiek visokiausių dezinfekuojamųjų servetėlių. Taip pat, jei žmogus užsideda medicininę kaukę, pajutęs peršalimo simptomus, tai jau nieko nestebina. O dar prieš kelerius metus tikrai būtų buvę keista gatvėje ar prekybos centre pamatyti žmogų su kauke“, – vardijo vaistininkė.
Kiekvienas socialiai atsakingas pilietis turėtų maksimaliai sumažinti riziką užsikrėsti ir užkrėsti kitus. Tai įmanoma tik sąžiningai laikantis saugumo rekomendacijų, pasitikint mokslu ir oficialia informacija.
Šiais laikais dezinformacijos gausa yra milžiniška, todėl ypač svarbu pasitikėti tik kompetentingų medicinos ekspertų ir mokslininkų nuomone, o pačią naujausią informaciją skaityti oficialiuose atitinkamų įstaigų tinklalapiuose ir jų atstovų pranešimuose.
Daugiau su COVID-19 pandemija susijusios aktualios informacijos galima rasti tinklalapyje www.koronastop.lrv.lt.
(22P008-17)
